MOKOMOJI MEDŽIAGA | Lyčių aspektu grindžiama dezinformacija

Susipažinkite su BECID mokomąja medžiaga ir praktiniais ištekliais, skirtais atpažinti lyčių aspektu grindžiamą dezinformaciją ir į ją reaguoti. Medžiaga prieinama anglų, estų, latvių ir lietuvių kalbomis.

Ši mokomoji medžiaga, parengta remiantis 2026 m. BECID konferencija „Resilient Voices: Women & Disinformation“ („Atsparūs balsai: moterys ir dezinformacija“), padeda suprasti, kaip veikia lyčių aspektu grindžiama dezinformacija ir kokį poveikį ji gali turėti žmonėms bei jų dalyvavimui viešajame gyvenime. Medžiagoje nagrinėjamas lyčių stereotipų, socialinių tinklų, emociškai paveikių naratyvų ir dirbtinio intelekto generuojamo turinio vaidmuo, taip pat pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip atpažinti manipuliacinius naratyvus ir į juos reaguoti.

Medžiaga parengta visų pirma galerijoms, bibliotekoms, archyvams ir muziejams (GLAM). Ją sudaro:
– praktiniai klausimai,
– rekomendacijos,
– plakatai,
– redaguojamas darbo lapas, kurį galima naudoti dirbant su kolekcijomis, parodose, edukacinėse veiklose ir viešojoje komunikacijoje.

Medžiaga prieinama anglų, estų, latvių ir lietuvių kalbomis.

Versija anglų kalba:

Versija estų kalba:

Versija latvių kalba:

Versija lietuvių kalba:

22026 m. rugsėjo 28 d., 16.00–17.00 val.
Nuotoliniu būdu | Anglų kalba

Registruokitės ČIA.

Kaip galime padėti jaunimui atpažinti manipuliaciją, orientuotis dezinformacijos aplinkoje ir tapti geriau informuotais bei aktyvesniais demokratijos dalyviais?

Kviečiame prisijungti prie BECID ir FACT Hub internetinio seminaro anglų kalba, kuriame bus pristatytos praktinės medijų raštingumo priemonės, sukurtos ir išbandytos Rumunijos organizacijos Expert Forum (EFOR). Internetinis seminaras skirtas pedagogams, GLAM sektoriaus specialistams, jaunimo darbuotojams ir visiems, besidomintiems medijų raštingumu, informaciniu raštingumu ir demokratiniu ugdymu.

Ko tikėtis?

Internetinio seminaro metu „Expert Forum“ komanda pristatys pamokų planus ir praktines veiklas, skirtas tam, kad medijų raštingumo ugdymas jaunimui būtų patrauklus ir lengvai prieinamas. Medžiaga apima tokias temas kaip dezinformacija ir manipuliacija, skaitmeniniai įgūdžiai, kritinis mąstymas ir aktyvus pilietinis dalyvavimas.

Užuot apsiribojus vien teorija, internetiniame seminare bus pateikta konkrečių pavyzdžių ir priemonių, kurias galima pritaikyti tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo aplinkoje – mokyklose ir jaunimo organizacijose, taip pat bibliotekose, muziejuose bei kitose kultūros ir švietimo įstaigose.

Šią medžiagą „Expert Forum“ parengė 2024–2026 m. ir išbandė bendradarbiaudamas su socialinių bei humanitarinių dalykų mokytojais Rumunijos pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose. „Expert Forum“ parengtą medžiagą pamokose jau naudojo daugiau nei 10 000 mokinių Rumunijoje.

Dalis internetiniame seminare pristatomų išteklių bus prieinama anglų kalba.

Kam skirtas internetinis seminaras?

Dalyvauti kviečiami visi, dirbantys medijų ir informacinio raštingumo srityje arba ja besidomintys, ypač:

• mokytojai ir kiti pedagogai;
• bibliotekininkai, muziejų ir archyvų darbuotojai bei kiti GLAM sektoriaus atstovai;
• jaunimo darbuotojai ir mokymų vedėjai;
• medijų raštingumo specialistai ir organizacijos;
• kiti asmenys, dirbantys su jaunimu, pilietiniu ar demokratiniu ugdymu.

Apie FACT Hub ir „Expert Forum“

FACT (Fighting Against Conspiracy and Trolls) – nepriklausomas ir politiškai neutralus centras, įsteigtas 2025 m. Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (EDMO) tinkle ir vienijantis tiriamosios žurnalistikos atstovus, socialinių tinklų ekspertus bei politikos analitikus.

Expert Forum (EFOR) – Rumunijos analitinis centras, turintis didelę patirtį demokratinio ugdymo ir medijų raštingumo srityse. Nuo 2015 m. EFOR bendradarbiauja su mokytojais Rumunijoje ir Moldovos Respublikoje, siekdamas plėtoti ir tobulinti jaunimo mokymosi galimybes.

Praktinė informacija

Data: 2026 m. rugsėjo 28 d.
Laikas: 16.00–17.00 val. (GMT+3)
Kalba: anglų
Formatas: nuotoliniu būdu, 45 minučių pristatymas, po kurio vyks klausimų ir atsakymų sesija
Dalyvavimas: nemokamas

Kaip lyčių aspektu grindžiama dezinformacija veikia žmones, dalyvaujančius viešajame gyvenime, ir ką galime dėl to padaryti? Šie klausimai buvo BECID konferencijos „Resilient Voices: Women & Disinformation“ („Atsparūs balsai: moterys ir dezinformacija“) dėmesio centre. Konferencija subūrė politikos formuotojus, žurnalistus, tyrėjus ir pilietinės visuomenės atstovus aptarti, kaip lytis ir tapatybė vis dažniau pasitelkiamos manipuliuojant viešosiomis diskusijomis. Diskusijos parodė, kad problema neapsiriboja pavieniais išpuoliais: lyčių aspektu grindžiama dezinformacija gali nutildyti žmonių balsus, atgrasyti juos nuo dalyvavimo viešajame gyvenime ir galiausiai silpninti demokratinę diskusiją.

Po konferencijos sesijų tęsėme pokalbį su pranešėjais. Estijos parlamento narė Hanah Lahe apmąsto vyrų vaidmenį kovojant su lyčių aspektu grindžiama dezinformacija ir būtinybę kurti daugiau erdvės moterų balsams bei jų dalyvavimui. Tyrėjas Jānis Šabanovs atkreipia dėmesį į kitą problemos aspektą – socialiniuose tinkluose plintančius lyčių stereotipus ir tai, kaip jie padeda mums struktūruoti informaciją bei formuoja mūsų suvokimą. Konferencijos metu abi perspektyvos išryškino tą patį esminį iššūkį: stereotipai ir su lytimi susiję naratyvai neapsiriboja interneto erdve – jie gali paveikti tai, kas jaučiasi galintis dalyvauti viešose diskusijose ir kaip toks dalyvavimas yra vertinamas.

Atsparumo stiprinimas taip pat reiškia praktinių sprendimų paiešką. Augustina Zamuškevičiūtė pabrėžia, kad lyčių aspektu grindžiamą dezinformaciją svarbu vertinti kaip platesnę visuomeninę problemą, didinti visuomenės informuotumą ir ieškoti bendrų sprendimų visose Baltijos šalyse, o ne veikti kiekvienai šaliai atskirai. Žurnalistė Alina Lastovska savo ruožtu pristato žmonių, kurie profesinėje veikloje tiesiogiai susiduria su priešiškumu ir išpuoliais, perspektyvą. Šios patirtys dar kartą patvirtina stipresnio medijų raštingumo, nepriklausomos žurnalistikos ir veiksmingų pagalbos sistemų žmonėms, tampantiems priekabiavimo internete ir dezinformacijos taikiniais, poreikį.

Vieno universalaus atsako į lyčių aspektu grindžiamą dezinformaciją nėra. Linda Curika pabrėžia moterų tarpusavio paramos svarbą priešiškoje informacinėje aplinkoje ir dalijasi savo patirtimi susidūrus su priešiškumu dėl lyties internete, o Hanah Lahe atkreipia dėmesį į platformų, algoritmų ir teisėkūros atsakomybę. Apibendrinus šiuos interviu, išryškėja viena pagrindinių „Resilient Voices“ žinučių: norint kurti sveikesnę informacinę aplinką, būtini tiek pavienių žmonių, tiek žiniasklaidos, pilietinės visuomenės, politikos formuotojų ir technologijų platformų veiksmai. Žmonių galimybės laisvai kalbėti ir dalyvauti viešajame gyvenime apsauga galiausiai yra ir pačios demokratijos apsauga.

2026 m. vasarą Latvijos ir Lietuvos žiūrovams buvo pristatytas spektaklis „Latvių kalbos pamokos“ (Latviešu valodas stundas) – aštri, ironiška, tačiau kartu labai žmogiška istorija apie kalbą, priklausymo jausmą ir patirtį, kai savo teisę būti visuomenės dalimi tenka nuolat įrodinėti.

Spektaklio centre – Kolia, Latvijoje gimęs ir visą gyvenimą joje gyvenantis vyras, besiruošiantis laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą. Tačiau formalus testas netrukus virsta kur kas sudėtingesniu vidiniu išbandymu. Koliai tenka susidurti su savo troškimu priklausyti, baime nepateisinti lūkesčių ir klausimais apie savo vietą šalyje, kurią jis vadina namais.

„Latvių kalbos pamokos“ – tai ne vien spektaklis apie kalbą. Tai istorija apie egzaminą ir apie priklausymo jausmą.

Nuo Daugpilio iki Visagino

Spektaklio kelionė prasidėjo Daugpilyje, „New East“ kultūros instituto patalpose, kur liepos 8 d. įvyko generalinė repeticija su žiūrovais, o liepos 9 d. – premjera. Jau kitą dieną, liepos 10-ąją, „Latvių kalbos pamokos“ buvo parodytos pokalbių festivalyje LAMPA Cėsyse. Rugpjūčio 13 d. spektaklis peržengė Latvijos sieną ir atkeliavo į Lietuvą, kur buvo pristatytas Visagino kultūros centre „Draugystė“.

Iš viso spektaklius gyvai stebėjo apie 325 žmonės: 80 Daugpilyje, 200 Cėsyse ir 45 Visagine.

Dalyvavimas festivalyje LAMPA buvo ypač reikšmingas. Spektaklio temos natūraliai įsiliejo į festivalio diskusijų erdvę ir atkreipė dėmesį į klausimus, kurie Latvijos visuomenėje dažnai egzistuoja greta, tačiau ne visada tampa atviro dialogo dalimi: tapatybę ir kalbą, integraciją ir vienišumą, etninių mažumų patirtis, demokratijos atsparumą, propagandos įtaką ir žmogaus gebėjimą keistis.

Kai kalba tampa riba

Spektaklyje sąmoningai vengiama supaprastinto pasakojimo apie etninį konfliktą ar susiskaldžiusią visuomenę. Vietoj to dėmesys sutelkiamas į individualią psichologinę patirtį ir su dekolonizacija susijusius klausimus – savigarbą, priklausymo jausmą ir gyvenimą situacijoje, kai žmogus jaučiasi nuolat vertinamas.

Spektaklyje kalba nėra vien kultūrinis simbolis ar pasididžiavimo savo tapatybe šaltinis. Ji taip pat tampa instituciniu filtru – riba tarp to, kas „leidžiama“ ir „neleidžiama“, tarp priklausymo jausmo ir būtinybės formaliai įrodyti, kad priklausai.

Svarbų vaidmenį spektaklyje atlieka vidinis Kolios balsas – ironiškas, agresyvus, humoristinis, o kartais ir bauginantis. Jis provokuoja ir padeda, žemina ir iškelia į paviršių senas nuoskaudas. Šis balsas tampa metafora, parodančia, kaip viename žmoguje gali vienu metu egzistuoti asmeninė patirtis, aplinkos įtaka, propaganda, stereotipai ir neišspręsti visuomeniniai konfliktai.

Būtent ši įtampa leidžia spektaklyje sudėtingus klausimus nagrinėti ne per abstrakčias politines kategorijas, o per konkretaus žmogaus išgyvenimus.

Pokalbis tęsiasi ir po spektaklio

„Latvių kalbos pamokų“ kūrėjams buvo svarbu, kad spektaklis netaptų vienpusiu pareiškimu. Po premjeros Daugpilyje įvyko neformalus žiūrovų ir kūrybinės komandos pokalbis, suteikęs galimybę tęsti scenoje prasidėjusį dialogą.

Po spektaklių žiūrovai taip pat buvo kviečiami užpildyti grįžtamojo ryšio apklausą. Spektaklis buvo įvertintas vidutiniškai 9,8 balo iš 10, o tai rodo itin palankų žiūrovų įvertinimą.

Spektaklis sulaukė ir platesnio pripažinimo. Jis įtrauktas į Latvijos kultūrinio ugdymo programą „Latvijos mokyklinė kuprinė“ (Latvijas skolas soma), o teatro spektaklių kataloge Izrades.lv žiūrovų įvertinimas siekia 10,0 balo.

Spektaklis, kuris toliau gyvuoja viešojoje erdvėje

„Latvių kalbos pamokos“ taip pat sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Latvijos ir Lietuvos žiniasklaidoje bei „New East“ komunikacijos kanaluose iš viso surinktos 38 publikacijos, tarp jų – 25 įrašai socialiniuose tinkluose, 11 straipsnių ir du vaizdo reportažai.

Spektaklio dokumentacija leidžia jam pasiekti auditoriją ir už gyvų pasirodymų ribų. Yra prieinamas visas spektaklio vaizdo ir garso įrašas, taip pat fotografijų ir vaizdo medžiaga.

Daugiakalbystė yra ne tik viena iš spektaklio temų, bet ir neatsiejama jo formos dalis. „Latvių kalbos pamokos“ rodomos rusų ir latvių kalbomis, įskaitant latvių kalbą su akcentu, o subtitrai pateikiami latvių, rusų ir anglų kalbomis.

Spektaklio trukmė – 90 minučių. Dėl vartojamos necenzūrinės kalbos jis nerekomenduojamas jaunesniems nei 16 metų žiūrovams.

Kūrybinė komanda

Spektaklio koncepcijos autorius – Vadims Bogdanovs, taip pat atliekantis pagrindinį vaidmenį. Spektaklio režisierius – Edvīns Klimanovs, pjesės autorius – Andrejs Timofejevs.

„Latvių kalbos pamokos“ kelia klausimą, į kurį nėra vieno ar paprasto atsakymo: ko reikia žmogui, kad jis iš tiesų jaustųsi priklausantis? Kalbos mokėjimą galima patikrinti egzaminu. Kur kas sunkiau išmatuoti jausmą, kad esi priimtas – kad nereikia nuolat įrodinėti savo teisės būti vietos, kurioje gyveni, dalimi.

Todėl „Latvių kalbos pamokų“ istorija nesibaigia nei pasibaigus egzaminui, nei užgesus scenos šviesoms. Ji tęsiasi žiūrovų pokalbiuose ir klausimuose apie kalbą, tapatybę, istorinę patirtį bei tai, kokioje visuomenėje norime gyventi.

Visas spektaklio įrašas: Watch “Latvian Language Lessons” 

Kaip padėti žmonėms atpažinti manipuliaciją politinėje komunikacijoje, nepaverčiant medijų raštingumo dar viena paskaita?

Naujajame BECID praktiniame medijų ir informacinio raštingumo (MIR) intervencijos rinkimų tema vadove pristatoma Propawheel – žaisminga, praktiniu įsitraukimu paremta medijų ir informacinio raštingumo priemonė, sukurta 2025 m. Estijos vietos savivaldos rinkimų kontekste. Ši interaktyvi priemonė supažindina su aštuoniomis dažniausiai pasitaikančiomis manipuliacijos technikomis – nuo asmeninių išpuolių ir etikečių klijavimo iki naratyvų „mes prieš juos“ ir bandos efekto – bei skatina dalyvius atpažinti, kaip šios technikos naudojamos politinėje ir kasdienėje komunikacijoje.

Pirmą kartą išbandyta Tartu universiteto bibliotekoje, Propawheel vėliau buvo pristatyta ir kitose švietimo bei kultūros erdvėse, parodant, kaip paprasta fizinė priemonė gali paskatinti kritinį mąstymą ir diskusijas.

Naujasis vadovas leidžia lengvai pritaikyti šią idėją kitur: jame pateikiamos praktinės instrukcijos, kaip nebrangiai pasigaminti stalinę Propawheel versiją, paaiškinamos aštuonios manipuliacijos technikos ir siūlomos idėjos, kaip šią priemonę naudoti bibliotekose, muziejuose, galerijose ir archyvuose.

Ši koncepcija taip pat perkeliama į skaitmeninę erdvę. Latvijoje, bendradarbiaujant su Latvijos visuomenine žiniasklaida (LSM) ir „Re:Baltica“, kuriama skaitmeninė priemonės versija, skirta 2026 m. parlamento rinkimams. Vėliau ją planuojama pritaikyti ir Lietuvoje.

Susipažinkite su vadovu ir pasisemkite įkvėpimo – išsukite medijų raštingumo ratą!

BECID kviečia atkreipti dėmesį į artėjančius mokymus, kuriuos organizuoja Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) kaip savo mokymų ciklo apie tapatybe grįstą dezinformaciją dalį.

Trečiasis ciklo modulis „Žmonės, o ne naratyvai: tapatybe grįsta dezinformacija apie LGBTQ asmenis ir bendruomenes“ vyks nuotoliniu būdu 2026 m. birželio 15 d. nuo 15:30 iki 17:30 val. (CEST).

Sesijos metu bus nagrinėjama, kaip kuriami, stiprinami ir internete platinami dezinformacijos naratyvai, nukreipti prieš LGBTQ asmenis ir bendruomenes. Dalyviai susipažins su naujausiomis tendencijomis, iššūkiais bei metodais, padedančiais atpažinti ir reaguoti į tapatybe grįstą dezinformaciją.

Mokymuose dalyvaus ekspertai iš pirmaujančių organizacijų, dirbančių dezinformacijos tyrimų, medijų raštingumo ir skaitmeninių teisių srityse:

• Guy Fiennes (Institute for Strategic Dialogue)
• Bulcsú Hunyadi (HDMO, Political Capital Institute)
• Ivan Ruta Cuker (CEDMO, Karolio universitetas Prahoje)
• Jenni Olson (GLAAD)
• Leanna Garfield (GLAAD)

Šie mokymai gali būti ypač naudingi tyrėjams, žurnalistams, faktų tikrintojams, politikos formuotojams, švietimo specialistams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms informacijos patikimumo, skaitmeninio raštingumo ir demokratinio atsparumo srityse.

Data: 2026 m. birželio 15 d.
Laikas: 15:30–17:30 val. (CEST)
Formatas: nuotolinis
Registracijos terminas: 2026 m. birželio 15 d., 12:30 val. (CEST)

BECID kviečia visus savo tinklo narius, kuriems ši tema aktuali, dalyvauti renginyje ir susipažinti su naujausiais tyrimais bei praktiniais metodais, skirtais kovai su tapatybe grįsta dezinformacija.

Daugiau informacijos ir registracija – EDMO renginio puslapyje.

„Sukčiavimo pasaulis laikui bėgant tapo vis sudėtingesnis. Prieš daugelį metų policija perspėdavo žmones nepirkti turguje supakuotos prekės jos pirmiausia nepatikrinus, nes vietoj kelnių poros galėjai gauti tik vieną klešnę. Šiandien jau tenka kalbėti apie schemas, kai žmonės įviliojami į internetines sukčiavimo aferas, kurios jiems gali kainuoti ne tik kelnių poros kainą, bet ir namus, visas gyvenimo santaupas ar net palikti juos skolose.“

Šiais žodžiais policijos pareigūnė Maarja Punak pristatė naujausio BECID seminaro temą.

Neseniai ypač iškalbingas pavyzdys buvo užfiksuotas Estijoje, kur gegužės 18 d. Estijos menininkų asociacija (EKL) pranešė tapusi didelio masto finansinio sukčiavimo auka. Spaudos konferencijoje EKL prezidentė Maarin Ektermann paaiškino, kad gegužės 15 d., apie 13 val., su ja susisiekė SEB bankas dėl įtartinų operacijų, vykdytų per vyriausiojo buhalterio paskyrą. Operacijos buvo atliktos tiek iš asociacijos „Swedbank“, tiek iš SEB sąskaitų. Pasak Ektermann, bendri nuostoliai siekė beveik 700 000 eurų.

Šis atvejis parodo, kokios įtikinamos ir sudėtingos tapo šiuolaikinės sukčiavimo schemos, ir pabrėžia, kaip svarbu padėti atminties institucijų darbuotojams atpažinti bei užkirsti kelią tokioms grėsmėms.

Bibliotekos, muziejai, archyvai ir galerijos dažnai yra vietos, kur žmonės kreipiasi pagalbos dėl skaitmeninių paslaugų arba informacijos tikrinimo. Ypač vyresnio amžiaus žmonės ir mažesnę skaitmeninę patirtį turintys asmenys labai pasitiki atminties institucijų darbuotojais ir dažnai kreipiasi į juos patarimo susidūrę su galimomis sukčiavimo schemomis, dezinformacija ar įtartina veikla internete.

2026 m. birželio 1 d. BECID surengė dar vieną internetinį seminarą atminties institucijų specialistams Baltijos šalyse. Kaip ir buvo pristatyta, šį kartą išplėtėme temų spektrą ir dėmesį skyrėme internetiniam sukčiavimui, apgavystėms ir skaitmeniniam saugumui. Seminaro metu buvo aptartos dažniausios grėsmės ir schemos, su kuriomis šiandien susiduria vartotojai, kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus ir kokių praktinių veiksmų galima imtis siekiant išvengti sukčiavimo. Taip pat diskutavome apie platesnes sąsajas tarp sukčiavimo, skaitmeninės informacinės aplinkos ir internetinio saugumo.

Seminare dalyvavo iš viso 153 dalyviai: 83 Estijos grupėje, 50 Latvijos grupėje ir 20 Lietuvos grupėje. Kaip įprasta, dalyviai buvo suskirstyti į kalbines grupes estų, latvių ir lietuvių kalbomis.

Estija: augantis internetinio sukčiavimo sudėtingumas

Estijos grupėje policijos pareigūnė ir Policijos bei pasienio apsaugos departamento komunikacijos vadovė Maarja Punak pristatė dabartinę internetinio sukčiavimo situaciją Estijoje.

Pasak Punak, internetinės apgavystės tampa vis sudėtingesnės ir sistemiškesnės. Vien Estijoje šiais metais aukos sukčiams jau prarado apie 8 mln. eurų.

Siekdamas kovoti su augančia grėsme, Policijos ir pasienio apsaugos departamentas įsteigė specialią kovos su sukčiavimu darbo grupę, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis bei rengia naują informacinę medžiagą ir informuotumo kampanijas, skirtas padėti įvairioms tikslinėms grupėms geriau atpažinti sukčiavimo schemas.

Ypatingas dėmesys šiuo metu skiriamas vadinamosioms „kombinuotoms sukčiavimo schemoms“, kai sukčiai vienos apgavystės metu apsimeta keliomis skirtingomis organizacijomis, taip pat dirbtinio intelekto sugeneruotiems ir manipuliuotiems vaizdams, kurie netrukus gali tapti viena reikšmingiausių naujų grėsmių.

Nors nuostoliai dėl internetinių prekyviečių ir pardavimo sukčiavimų pastaraisiais metais reikšmingai neišaugo, vis dar pasitaiko atvejų, kai aukos patiria tokį stiprų psichologinį spaudimą, kad dėl sukčiavimo net parduoda savo namus. Policijos ir pasienio apsaugos departamento duomenimis, daugelis žmonių praneša apie gaunamus apgaulingus el. laiškus ir sukčių skambučius, todėl prevencija, informuotumas ir kritinis mąstymas yra svarbesni nei bet kada anksčiau.

Latvija: sukčių scenarijaus supratimas

Latvijos grupėje Marina Ivanova iš Naujojo Rytų kultūros instituto pasidalijo savo asmenine patirtimi, susijusia su sukčiavimu ir apgavysčių taktikomis. Savo istoriją ji pateikė itin įtraukiančiai – teatro scenarijaus forma.

Kaip paaiškino Marina, kruopščiai išanalizavusi tiek savo patirtį, tiek daugybę kitų atvejų, ji suprato, kad nors aplinkybės ir veikėjai gali keistis, sukčių scenarijus išlieka stebėtinai panašus.

Marina taip pat atkreipė dėmesį į kelis psichologinius ir situacinius veiksnius, kurie daro įtaką žmonių elgesiui po pirmojo sukčių kontakto. Ji pabrėžė, kaip svarbu sustoti, skirti laiko apmąstymams ir pasikalbėti su žmogumi, kuris nėra tiesiogiai susijęs su situacija, nes tai dažnai yra greičiausias ir veiksmingiausias būdas sugriauti sukčių strategiją ir atgauti objektyvų požiūrį.

Svarbu tai, kad Marina pabrėžė: sukčiavimo auka gali tapti kiekvienas, įskaitant labai išsilavinusius ir jaunus žmones. Kaip ji pažymėjo, sukčiavimas nėra susijęs su žinių ar intelekto stoka – jis remiasi kognityvine manipuliacija, emociniu spaudimu ir kruopščiai suplanuotomis psichologinėmis taktikomis.

Lietuva: sukčiavimo atvejai ir duomenų apsauga

Lietuvos grupėje Gertruda Pliaukštytė skaitė pranešimą apie sukčiavimo ir duomenų pažeidimų atvejus Lietuvoje, pristatydama realius pavyzdžius ir įžvalgas apie nuolat besikeičiančius sukčių metodus.

Be naujausių atvejų analizių, Gertruda pateikė dalyviams praktinių patarimų, kaip geriau apsaugoti save ir savo asmens duomenis. Ypatingas dėmesys buvo skirtas kasdieniams slaptažodžių kūrimo ir valdymo įpročiams, pabrėžiant, kad stiprūs slaptažodžiai yra viena veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo sukčiavimo, tapatybės vagystės ir kibernetinių grėsmių.

Kadangi sukčiavimo schemos visame Baltijos regione nuolat tobulėja, kultūros ir GLAM sektoriaus specialistų skaitmeninio raštingumo bei informuotumo stiprinimas išlieka itin svarbus. Suteikdamos darbuotojams žinių, kaip atpažinti sukčiavimą, padėti vartotojams ir skatinti saugų elgesį internete, atminties institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant atsparesnę ir geriau informuotą visuomenę.

Neseniai Tartu universiteto Socialinių tyrimų instituto ir Baltijos įsitraukimo centro kovai su informacijos sutrikimais (BECID) atliktas bendras tyrimas atskleidė, kad bibliotekos Estijoje tapo kur kas daugiau nei knygų skolinimo vietomis. Jos vis dažniau veikia kaip bendruomenių centrai, padedantys žmonėms orientuotis sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje, kurią formuoja elektroninės valdžios paslaugos, dezinformacija, dirbtinis intelektas ir didėjantis informacijos sudėtingumas.

Tyrimas išryškino keletą svarbių šiandienos informacinės ekosistemos iššūkių. Vyresnio amžiaus žmonėms vis dažniau reikalinga kasdienė pagalba naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, o daugelis 30–50 metų amžiaus žmonių yra linkę pervertinti savo informacinio ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Tarp jaunimo tyrėjai pastebėjo silpnėjančius informacijos paieškos gebėjimus, mažėjantį kritišką šaltinių vertinimą ir vis didesnį polinkį pernelyg lengvai pasitikėti dirbtinio intelekto sugeneruotais atsakymais. Mažesnėse bendruomenėse šias problemas dažnai dar labiau apsunkina žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumas.

Bibliotekos į šiuos iššūkius reagavo kūrybiškai, kurdamos įvairius inovatyvius sprendimus. Vis labiau plinta kartų bendradarbiavimu grįstos skaitmeninės mentorystės programos, kuriose jaunimas padeda vyresnio amžiaus žmonėms orientuotis skaitmeninėje aplinkoje. Bibliotekos taip pat organizuoja žaismingas informacijos paieškai ir kritiniam mąstymui skirtas dirbtuves, naudoja dirbtinio intelekto įrankius mokomajai medžiagai kurti ir veiksmingesnei komunikacijai su savo bendruomenėmis. Bendradarbiavimas su mokyklomis, jaunimo centrais, dienos centrais ir informacinių technologijų studentais tapo svarbia šių iniciatyvų dalimi.

Tyrimas taip pat atskleidė svarbią įžvalgą: žmonių dažnai netraukia pavadinimas „medijų raštingumo mokymai“, tačiau jie noriai dalyvauja dirbtuvėse apie iliuzijas, memus, propagandinius vaizdus ar mitų griovimą. Kitaip tariant, žmonės iš tiesų nori mokytis ir stiprinti savo įgūdžius, tačiau daug noriau įsitraukia tuomet, kai mokymosi formatas yra praktiškas, kūrybiškas ir lengvai susiejamas su kasdieniu gyvenimu.

Tyrimo išvados patvirtina, kad informacinis atsparumas kuriamas ne vien klasėse ar įgyvendinant nacionalines strategijas. Jis auga vietos bendruomenėse, bibliotekose ir žmonių tarpusavio santykiuose – kasdienėse erdvėse, kuriose žmonės susitinka, mokosi ir padeda vieni kitiems.

A recent study conducted in collaboration between the Institute of Social Studies at the University of Tartu and the Baltic Engagement Centre for Combating Information Disorders (BECID) shows that libraries in Estonia have become far more than places for borrowing books. Increasingly, they serve as community hubs that help people navigate a rapidly changing digital environment shaped by e-government services, misinformation, artificial intelligence, and growing information complexity.

The study highlighted several significant challenges within today’s information ecosystem. Older adults increasingly require daily support in using digital services, while many people aged 30–50 tend to overestimate their information and digital literacy skills. Among younger people, researchers observed weakening information-search skills, lower levels of source criticism, and an increasing tendency to trust AI-generated answers too easily. In smaller communities, these issues are often intensified by a lack of both human and financial resources.

Libraries have responded creatively to these challenges by developing a range of innovative solutions. Intergenerational digital mentoring programmes, where young people support older adults in navigating digital environments, are becoming increasingly common. Libraries are also organising playful workshops focused on information search and critical thinking, while using AI tools to create educational materials and communicate more effectively with their communities. Cooperation with schools, youth centres, day-care centres, and IT students has become an important part of these efforts.

The study also revealed an important insight: people are often not attracted by the label “media literacy training,” yet they are eager to participate in workshops about illusions, memes, propaganda images, or myth-busting. In other words, people do want to learn and strengthen their skills — but they engage more willingly when the format is practical, creative, and relatable.

The findings confirm that information resilience is not built only in classrooms or through national strategies. It grows in local communities, libraries, and human relationships — in the everyday spaces where people meet, learn, and support one another.

BECID paskelbė naują ataskaitą, kurioje apžvelgiama medijų ir informacinio raštingumo (MIL) padėtis Baltijos šalių GLAM sektoriuje – galerijose, bibliotekose, archyvuose ir muziejuose. Ataskaitoje pabrėžiama, kad ypač bibliotekos tapo svarbiais bendruomenių centrais, teikiančiais skaitmeninę pagalbą ir patikimą informaciją bei padedančiais žmonėms orientuotis dezinformacijos, internetinių sukčiavimo schemų ir sparčiai besikeičiančios skaitmeninės aplinkos kontekste.

Nors Estija, Latvija ir Lietuva medijų ir informacinį raštingumą plėtoja skirtingais būdais, ataskaitoje atskleidžiami visam regionui bendri iššūkiai: riboti ištekliai, darbuotojų trūkumas, spartūs technologiniai pokyčiai ir augantis praktinių bei tvarių paramos sistemų poreikis. Tuo pat metu Baltijos šalys kuria novatoriškus būdus įtraukti bendruomenes – nuo žaidybiniais principais grįsto mokymosi ir mobiliųjų instaliacijų iki kultūros paveldo medžiagos naudojimo kritiniam mąstymui ir šaltinių vertinimo gebėjimams ugdyti.

Ataskaitoje taip pat nagrinėjamas besikeičiantis bibliotekų, kaip „skaitmeninių gelbėjimosi valčių“, vaidmuo bendruomenėse, kuriose žmonėms vis dažniau reikia pagalbos naudojantis e. paslaugomis, užtikrinant skaitmeninį saugumą ir atpažįstant patikimą informaciją internete. Kartu su šiomis galimybėmis ataskaitoje keliami svarbūs klausimai dėl darbuotojų darbo krūvio, duomenų apsaugos ir ilgalaikio skaitmeninės pagalbos paslaugų tvarumo.

Apjungdama tyrimų rezultatus, praktinius pavyzdžius ir gerąją regiono patirtį, ataskaita pateikia vertingą apžvalgą, kaip kultūros ir atminties institucijos gali stiprinti demokratinį atsparumą ir padėti bendruomenėms reaguoti į informacijos sutrikimus bei dezinformaciją.

Visą ataskaitą skaitykite čia:

Balandžio 7 d. surengėme dar vieną BECID internetinį seminarą atminties institucijų specialistams visose Baltijos šalyse. Jame iš viso dalyvavo 136 dalyviai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Šioje sesijoje daugiausia dėmesio skyrėme duomenų apsaugai skaitmeninėje aplinkoje, aptardami tiek praktinius, tiek teisinius jos aspektus kasdieniame darbe.

Seminaro metu nagrinėjome, kaip skaitmeninė erdvė nėra atskirta nuo kasdienio gyvenimo, bet yra neatsiejama jo dalis, kurioje asmens duomenų apsauga atlieka itin svarbų vaidmenį. Aptarėme, kaip teisėtai rinkti, tvarkyti ir saugoti asmens duomenis bei kaip tokiose institucijose kaip bibliotekos, muziejai, galerijos ir archyvai suderinti paslaugų prieinamumą su naudotojų privatumo apsauga.

Estijos sesijoje dalyvavo Gunnar Gabriel Einlo iš Estijos duomenų apsaugos inspekcijos, kuris apžvelgė pagrindinius duomenų apsaugos principus ir teisinius pagrindus. Savo pranešime jis paaiškino, kas laikoma asmens duomenimis ir duomenų tvarkymu bei kokiomis sąlygomis duomenų tvarkymas yra teisėtas. Ypatingas dėmesys buvo skirtas tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principams.

Taip pat aptarėme praktinius saugaus duomenų tvarkymo kasdieniame darbe aspektus. Buvo kalbama apie bibliotekų naudotojų duomenų tvarkymą, duomenų saugojimo praktiką ir debesijos paslaugų naudojimą bei su tuo susijusias rizikas. Aptartos dažniausiai pasitaikančios rizikos, pavyzdžiui, asmeninių el. pašto paskyrų naudojimas darbo tikslais ir viešųjų kompiuterių saugumo užtikrinimas bibliotekose.

Be to, aptarėme duomenų subjektų teises ir organizacijų atsakomybę, įskaitant aiškių vidaus taisyklių, darbuotojų mokymų ir pasirengimo duomenų saugumo incidentams svarbą. Sesijoje taip pat pateiktos praktinės kibernetinio saugumo rekomendacijos ir aptartos su skaitmeniniais įrankiais, socialiniais tinklais bei naujomis technologijomis susijusios rizikos.

Tema buvo išsamiau nagrinėjama atskirose kiekvienai šaliai skirtose grupėse. Latvijos grupėje daugiausia dėmesio skyrėme platesniems duomenų apsaugos iššūkiams skaitmeninėje aplinkoje, pabrėždami tiek organizacijų, tiek asmeninę atsakomybę bei kritinio mąstymo svarbą. Lietuvos grupėje diskusijos buvo sutelktos į kasdienes darbo situacijas, įskaitant lankytojų duomenų tvarkymą, taip pat buvo pristatyti duomenų saugumo pažeidimų pavyzdžiai ir galimos jų pasekmės.

Šis internetinis seminaras yra BECID mokymų ciklo, kuriame pristatomi medijų raštingumo ugdymo metodai Baltijos šalių GLAM sektoriuje (galerijose, bibliotekose, archyvuose ir muziejuose), dalis.

Kitas mūsų internetinis seminaras vyks birželio 1 d. Jame išplėsime temų spektrą ir daugiausia dėmesio skirsime sukčiavimui bei apgavystėms skaitmeninėje aplinkoje.

Kovo 30 d. BECID surengė pirmąją naujo mokymų ciklo sesiją, į kurią susirinko BECID komandos nariai ir išorės dalyviai. Tai buvo įvadinės dirbtuvės apie dirbtinį intelektą ir atvirųjų šaltinių žvalgybą (OSINT).

Sesiją vedė Anna Danielyan – OSINT analitikė, šiuo metu pagal sutartį dirbanti su „Graphika“ kaip „Navigator“, ir Tartu universiteto magistrantūros programos „Dezinformacija ir visuomenės atsparumas“ absolventė. Dirbtuves pradėjo BECID projekto vadovė Gretel Juhansoo, pakvietusi dalyvius siūlyti įrankius ir temas būsimiems mokymams, kad mokymų ciklas galėtų tiesiogiai atliepti bendruomenės poreikius ir interesus.

Vienos valandos trukmės sesijoje Anna pristatė OSINT darbo procesų pagrindus ir pademonstravo, kaip atvirųjų šaltinių metodai gali būti naudojami įtartinam interneto turiniui tirti. Pasitelkdama praktinius pavyzdžius, ji žingsnis po žingsnio pristatė vaizdais pagrįstą šaltinio nustatymo procesą, apimantį atvirkštinę vaizdų paiešką, domenų registracijos tikrinimą, tinklalapių pirminio kodo analizę ir turinio sklaidos stebėjimą. Ji parodė, kaip šie veiksmai gali padėti susieti turinį su žinomomis įtakos operacijomis.

Mokymuose taip pat aptarta, kaip aiškiai ir praktiškai pateikti tyrimų rezultatus. Dalyviams buvo pristatyti glausti ataskaitų formatai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms išvadoms, jų reikšmei, veiklos internete įrodymams ir nuorodoms į šaltinius, taip padedant neapdorotą informaciją paversti praktiškai pritaikomomis analitinėmis įžvalgomis.

Didelė sesijos dalis buvo skirta etinėms ir teisinėms OSINT veiklos riboms. Anna pabrėžė, kad atsakingas DI ir OSINT įrankių naudojimas priklauso nuo privatumo ir platformų taisyklių laikymosi, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir Skaitmeninių paslaugų aktą. Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu nerinkti, nesaugoti ir nesidalyti neteisėta medžiaga, ir pažymėjo, kad apie tokį turinį kaip teroristinė propaganda ar seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga turi būti pranešama atitinkamoms institucijoms, o ne jis atsisiunčiamas ar platinamas.

Dirbtuvėse taip pat buvo aptartas tyrėjų ir žurnalistų operacinis saugumas (OPSEC). Dalyviai diskutavo apie įrenginių apsaugą, naršyklių pasirinkimą, apsaugos nuo kenkėjiškų programų priemones, atsargų VPN naudojimą ir saugių tyrimų tapatybių kūrimą internetinėms erdvėms stebėti.

Antroje sesijos dalyje Anna pristatė pažangius paieškos metodus, įskaitant „Google dorking“, ir apžvelgė Rusijos bei prokremliškos įtakos ekosistemas. Ji pristatė skirtingas veikėjų kategorijas – nuo atvirai veikiančios valstybinės žiniasklaidos iki slaptų tinklų ir turinio skleidėjų – bei pateikė žinomų operacijų pavyzdžių, tokių kaip „Storm-1516 CopyCop“, „Operation Overload“ ir „Pravda/Portal Kombat“ tinklas.

Mokymų pabaigoje dalyviams buvo pasiūlyta savanoriška namų užduotis apie įtakos veiklą, susijusią su Estija ir Baltijos regionu. Anna pakvietė dalyvius išanalizuoti kovo 27 d. platformoje X užfiksuotą staigų tam tikrų naratyvų suaktyvėjimą ir pasiūlė individualų grįžtamąjį ryšį atlikusiems užduotį.

BECID tęs mokymų ciklą, o būsimų sesijų turinys bus formuojamas atsižvelgiant į dalyvių pasiūlymus, siekiant užtikrinti, kad programa išliktų aktuali, praktiška ir naudinga atsparumo srityje dirbantiems specialistams.