Paieška

Apie mus

BECID (angl. Baltic Engagement Centre for Combating Information Disorders) yra Baltijos šalių kovos su informacijos sutrikimais centras, apimantis Estiją, Latviją ir Lietuvą. Jį remia Europos Komisija ir jis yra susijęs su Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO). Šį centrą koordinuoja Tartu universitetas, jį sudaro 4 universitetai, 4 faktų tikrinimo organizacijos ir faktų tikrinimo padaliniai žiniasklaidos organizacijose bei pelno nesiekianti organizacija Baltijos šalių žiniasklaidos kompetencijos centras.

image

Misija

Subūrėme faktų tikrinimo, medijų raštingumo, žiniasklaidos praktikos ir akademinių tyrimų ekspertus, kad aptiktume ir išanalizuotume dezinformacijos kampanijas ir sukurtume turinį, kuris padėtų vyraujančioms ir vietos žiniasklaidos priemonėms bei valdžios institucijoms atskleisti žalingas dezinformacijos kampanijas.
  • image

    Susipažinkime

    Sveiki atvykę į Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (EDMO) Baltijos šalių centrą BECID! Esame ekspertų, kovojančių su informaciniais sutrikimais ir skatinančių medijų raštingumą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tinklas. Mūsų komandą, kurią koordinuoja Tartu universitetas ir remia Europos Komisija, sudaro universitetai, faktų tikrinimo organizacijos, žiniasklaidos priemonės ir ne pelno organizacija, dirbanti žiniasklaidos kompetencijos srityje.

  • image

    Mūsų misija

    Mūsų misija yra suburti faktų tikrinimo, medijų raštingumo ir akademinių tyrimų ekspertus, kad būtų galima aptikti ir išanalizuoti dezinformacijos kampanijas, kurti turinį ir teikti paramą vyraujančioms ir vietos žiniasklaidos priemonėms bei valdžios institucijoms atskleidžiant žalingą dezinformaciją.

  • image

    Mūsų dėmesys

    Daugiausiai dėmesio skiriame reguliariems faktų patikrinimams, dezinformacijos suvokimo tyrimams ir medijų raštingumo kampanijoms, kuriomis siekiame didinti informacinį atsparumą ir medijų raštingumą. Dėkojame, kad lankotės mūsų svetainėje.

    Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (EDMO) Baltijos šalių centras BECID

Pagrindinės mūsų veiklos ir (ar) tikslinės sritys

  • Reguliariai tikrinti privačių ir valstybinių Baltijos šalių žiniasklaidos priemonių pateikiamus faktus.
    Vadovaujantis partneris AS „Ekspress Meedia“ (Delfi EST).
  • Atlikti tyrimus apie tai, kaip įvairios žiniasklaidos auditorijos suvokia dezinformaciją, ir analizuoti dezinformacijos tendencijas.
    Vadovaujantis partneris Tartu universitetas.
  • Vykdyti medijų raštingumo kampanijas, siekiant didinti įvairių amžiaus grupių informacinį atsparumą ir medijų ir (ar) skaitmeninį raštingumą.
    Vadovaujantis partneris Baltijos šalių žiniasklaidos kompetencijos centras.

Partneriai

  • Tartu universitetas (UTARTU), Socialinių studijų institutas (Estija)

    UTARTU yra Estijos Respublikos nacionalinis universitetas pagal Tartu universiteto įstatymą ir pagal savo statutą yra mokslinių tyrimų organizacija. UTARTU yra pirmaujantis Estijos mokslinių tyrimų ir mokymo centras ir pagal pasaulio universitetų reitingus „QS World University Rankings“ ir „Times Higher Education (THE) World University Rankings“ priklauso 1,2 proc. geriausių pasaulio universitetų. Daugiau nei pusė visų Estijoje suteiktų daktaro laipsnių, mokslinių publikacijų ir nacionalinio mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo tenka UTARTU. UTARTU palaiko plačius akademinius ryšius ir vykdo bendrus mokslinių tyrimų projektus su viso pasaulio universitetais. Remiantis „ISI Web of Science“ informacija, UTARTU priklauso 1 proc. daugiausiai cituojamų pasaulio universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų. BECID darbus vykdys Socialinių studijų institutas (SSI), kuris yra pripažintas komunikacijos ir informacijos mokslų, socialinio darbo ir politikos kompetencijų centras. Pagal universitetų dalykinį reitingą „QS University Rankings by Subject“ mūsų žiniasklaidos ir komunikacijos moksliniai tyrimai jau šešerius metus iš eilės priskiriami prie geriausių 150–200 sričių pasaulyje, o tai yra unikalus rezultatas visai Estijai. SSI turi ilgametę tarptautinių mokslinių tyrimų projektų, daugiakalbių darbų rezultatų ir tarptautinių konsorciumų patirtį.

     

    Atstovai: Maia Klaassen, Inger Klesment, Regina Lapp, Andra Siibak, Marju Himma-Kadakas, Ragne Kõuts-Klemm, Signe Ivask, Krista Lepik, Kristjan Kikerpill, Sten Torpan, Maria Murumaa-Mengel, Diana Poudel.

  • Talino universitetas (TLU) (Estija)

    TLU yra vienas iš trijų didžiausių Estijos universitetų ir pagal Talino universiteto įstatymą yra integruota mokslinių tyrimų ir plėtros, kūrybinė, švietimo ir kultūros institucija. 16 Sutelkdamas išteklius ir veiklą, TLU plėtoja šias tarpdisciplinines moksliniais tyrimais pagrįstas sritis: švietimo inovacijas, skaitmeninę ir medijų kultūrą, kultūrines kompetencijas, sveiką ir tvarią gyvenseną bei visuomenę ir kultūrą. BECID darbus vykdys Baltijos kino, medijų ir menų mokykla, kuri veikia kaip komunikacijos ir audiovizualinių žinių ir praktinės patirties kompetencijų centras.

    Atstovai: Andres Kõnno, Andres Jõesaar, Barbi Pilvre, Katrin Saks, Katrin Sigijane, Külli-Riin Tigasson.

     

  • Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)

    Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) yra įsikūręs Kaune, Lietuvoje. Šis universitetas buvo įsteigtas 1922 m., 1950 m. uždarytas, o 1989 m. vėl atkurtas. VDU garsėja kaip atviras įvairioms bendradarbiavimo formoms tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, kad galėtų plėsti savo žinias ir reaguoti į aktualias politinės, ekonominės ir sociokultūrinės aplinkos problemas. Pastaruoju metu VDU aktyviai dalyvavo Lietuvos aukštųjų mokyklų jungimosi procese, po kurio VDU tapo antruoju pagal dydį šalies kompleksiniu universitetu. Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedra yra atsakinga už BECID projekto įgyvendinimą. Katedra yra žinoma dėl pažangios žurnalistikos ir žiniasklaidos / komunikacijos mokymo ir mokslinių tyrimų, turi patirties medijų sisteminių transformacijų, žurnalistikos ir medijų kultūrų, technologinių modernizacijų, žurnalistinio profesionalumo, medijų politikos ir valdymo, medijų ir informacinio raštingumo srityse. 2018 m. katedrai suteiktas UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo įtraukiai žinių visuomenei centro vardas.

    Atstovai: Rūta Vainauskaitė, Auksė Balčytienė, Kristina Juraitė, Ignas Kalpokas, Darius Amilevičius, Andrius Utka, Dmytro Iarovyi, Darius Remeika, Patricija Naujanytė.

     

  • Vidžemės taikomųjų mokslų universitetas (ViA) (Latvija)

    ViA yra valstybinis universitetas, tarptautiniu mastu pripažintas dėl didelio domėjimosi fundamentaliais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais bei tarptautiniu bendradarbiavimu. 2020 m. 45 proc. jo biudžeto sudarė įvairios dotacijos ir mokslinių tyrimų finansavimas, jame dirbo 45 etatiniai darbuotojai. Universiteto misija – skatinti tvarų žinių visuomenės vystymąsi regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu ir rengti aukšto lygio specialistus tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui. Be to, ViA atlieka mokslinius tyrimus, kuriais siekiama spręsti visuomenės problemas. Universitetas yra Europos universitetų aljanso narys ir šiuo metu vykdo projektą „Įtraukiantis ir verslus Europos universitetas – Europos pažangių ir tvarių regionų varomoji jėga“ (angl. Engaged and Entrepreneurial European University as Driver for European Smart and Sustainable Regions). Šiame projekte dalyvaujantis Socialinių, ekonominių ir humanitarinių mokslų tyrimų institutas buvo įkurtas 2013 m., siekiant vykdyti atvirus ir kūrybiškus mokslinius tyrimus, viešinti jų rezultatus ir skatinti jų taikymą kuriant išmaniąsias bendruomenes įvairiais lygmenimis. ViA turi daug patirties tokiose srityse kaip strateginė komunikacija, dezinformacija, medijų ir informacinis raštingumas, pilietiškumas, institucinis, politinis ir visuomeninis pasitikėjimas bei mokslinis raštingumas.

    Atstovai: Katrīne Kūkoja, Agnese Davidsone, Jānis Buholcs, Solvita Denisa Liepniece, Linda Veliverronena, Iveta Auniņa. NODIBINAJUMS BALTIJAS PETNIECISKAS ZURNALISTIKAS CENTRS („Re:Baltica“; Latvija)

  • „Re:Baltica“

    „Re:Baltica“ yra ne pelno siekianti organizacija, kuri užsiima tiriamąja žurnalistika ir faktų tikrinimu Baltijos šalių regione, daugiausia dėmesio skirdama dezinformacijai. Nuo 2012 m. šios organizacijos atstovai daugiausia dėmesio skiria iš Rusijos kilusios dezinformacijos analizei ir tendencijų, šaltinių bei ypatingųjų platintojų stebėjimui prieš rinkimus. 2019 m. jie įkūrė faktų tikrinimo padalinį „Re:Check“, kuris reguliariai latvių ir rusų kalbomis skelbia apie atliekamą faktų tikrinimą ir kuri yra sertifikuotas IFCN. 2020 m. „Re:Check“ bendradarbiavo su „Facebook“ kaip trečioji šalis, tikrinanti faktus, kad padėtų kovoti su dezinformacija, susijusia su COVID-19 pandemija. „Re:Baltica“ lėšų gauna iš aukų, dotacijų ir savo ekonominės veiklos, kuri apima faktų tikrinimo paslaugų teikimą „Facebook“, mokymus, paskaitų skaitymą bei tyrimus, skirtus dokumentinių filmų kūrimui. Jų metinis biudžetas yra apie 300 000 eurų, o jų darbai gali būti nemokamai perpublikuojami ir yra nemokamai prieinami latvių, rusų ir anglų kalbomis.

    Atstovai: Sanita Jemberga, Evita Purina.

  • Baltijos šalių žiniasklaidos kompetencijos centras (BCME) (Latvija)

    BCME yra Baltijos šalyse veikianti ne pelno siekianti nevyriausybinė organizacija, kurią sudaro 13 steigėjų, įskaitant visuomeninius transliuotojus, žiniasklaidos asociacijas ir universitetus. Jai vadovauja septynių narių valdyba, kurią renka steigėjai, o vadovauja valdybos išrinktas vykdomasis direktorius. BCME gauna finansavimą iš įvairių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų, įskaitant NATO, Britų tarybą ir UNESCO. Organizacija daugiausia dėmesio skiria žiniasklaidos plėtrai ir medijų raštingumui, daug dėmesio skirdama kovai su dezinformacija ir kritinio mąstymo įgūdžių skatinimui. BCME pastangos ugdyti medijų raštingumą yra pritaikytos įvairiems žiniasklaidos auditorijos segmentams, įskaitant tuos, kurie yra ypač pažeidžiami propagandos ir dezinformacijos. Organizacija turi mokytojų, tyrėjų, ekspertų ir žiniasklaidos atstovų tinklą visame Baltijos šalių regione ir už jo ribų.

    Atstovai: Gunta Sloga, Dalia Bankauskaitė, Solvita Denisa-Liepniece.

     

  • „Delfi“, uždaroji akcinė bendrovė (DELFI, UAB; Lietuva)

    DELFI, UAB valdo internetinį naujienų kanalą, yra oficiali „Facebook“ trečiosios šalies faktų tikrinimo programos žiniasklaidos partnerė, o jos vykdomas faktų tikrinimo projektas „Melo detektorius“ yra sertifikuotas IFCN. „Melo detektorius“ skelbia faktų patikrinimus, kuriuose vertinamas įvairių teiginių ir populiarių mitų pagrįstumas. Vien 2021 m. faktų tikrintojai paskelbė daugiau kaip 500 straipsnių lietuvių ir rusų kalbomis, kuriuose buvo paneigti internete sklandantys skandalingi teiginiai. Kitas projektas „Demaskuok“ buvo oficialiai pradėtas 2018 m., gavus finansavimą iš „Google“ DNI fondo ir „Delfi Lietuva“. Projekte „Demaskuok“ naudojamas DELFI, UAB sukurtas dirbtiniu intelektu paremtas dezinformacijos nustatymo įrankis, kuris dezinformacijos kampanijas gali atpažinti praėjus 2 minutėms nuo jų paskelbimo. Projektas turi atskirą to paties pavadinimo straipsnių skiltį, kurioje žurnalistai demaskuoja iš anksto parengtas, dažniausiai su Kremliumi susijusias dezinformacijos kampanijas.

    Atstovai: Ieva Ivanauskaitė, Aistė Meidutė.

  • Akcinė Bendrovė Delfi (AB Delfi, Latvija)

    AB Delfi yra Latvijos nacionalinės žiniasklaidos organizacija – pirmaujantis naujienų portalas Latvijoje. Pagal 2022 metų sausio mėnesio duomenis, surinktus Gemius tyrimų bendrovės atlikto žiniasklaidos auditorijų tyrimo metu, Delfi naujienų portalo mėnesio skaitytojų skaičius siekia 833 tūkst. Jau daugelį metų AB Delfi yra interneto žiniasklaidos šaltinis, turintis didžiausią auditoriją Latvijoje, taip pat pirmaujantis šaltinis socialinėje žiniasklaidoje. AB Delfi tris kartus pelnė apdovanojimą „Įtakingiausias žiniasklaidos šaltinis socialinėje žiniasklaidoje“ (2015, 2016 ir 2017 m.) ir du kartus tapo mėgstamiausiu žiniasklaidos prekės ženklu Latvijoje (2020 ir 2021 m.). AB Delfi „Facebook‘o“ puslapis turi didžiausią sekėjų skaičių tarp latvių kalba veikiančių žiniasklaidos priemonių – 160 891. ABDelfi dirba 81 redaktorius ir žurnalistai, kurie kuria rašytinį, vaizdo ir garso turinį latvių ir rusų kalbomis tiek politiniais, tiek gyvenimo būdo klausimais. 2019 m. buvo įsteigtas prenumeruojamas AB Delfi Plus kanalas, siūlantis analitinį ir papildomą turinį. Sausio 2022 m. jis turėjo 12 100 aktyvių prenumeratorių – tai yra didžiausias skaitmeninių prenumeratų skaičius Latvijoje, kas patvirtina patikimos žiniasklaidos priemonės statusą. AB Delfi yra Latvijos žiniasklaidos etikos tarybos narys. Keletas AB Delfi žurnalistų yra Latvijos žurnalistų asociacijos nariai. 2020 m. AB Delfi įkūrė specialią kategoriją „Atmaskots“ (Patikrinta), skirtą publikuoti patikrintus faktus ir kitą turinį, kovojantį su dezinformacija. 2021 m. AB Delfi tapo IFCN sertifikuotais faktų tikrinimo specialistais.

    Atstovas: Filipas Lastovskis.

  • AS „EKSPRESS MEEDIA“ (Estija)

    „Eesti Päevalehe Faktikontroll“ (EPF) yra Estijoje įsikūręs faktų tikrinimo padalinys, akredituotas Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (IFCN). EPF daugiausia dėmesio skiria tiriamajai žurnalistikai ir faktų tikrinimui, įskaitant klausimus, susijusius su dezinformacija ir propaganda. Komandą sudaro penki specialistai: vienas užsiima tik faktų tikrinimu, du darbuotojai dirba ir su tyrimais, ir su dezinformacijos temomis, o dar du – daugiausia dėmesio skiria tyrimams. EPF taip pat bendradarbiauja su Estijos debatų draugija (EDS), kurios savanoriai reguliariai skelbia faktų patikrinimus pagal vidaus susitarimu nustatytą ir viešai prieinamą metodą. EPF vidutiniškai per mėnesį paskelbia 5–10 faktų patikrinimų, kurie visuomenei visada yra prieinami nemokamai. Siekdamas išlaikyti leidybos nepriklausomumą, EPF gali finansuoti savo veiklą iš dotacijų ir susitarimų su trečiosiomis šalimis. Šiuo metu EPF gavo iš IPI „Newsspectrum“ dotacijas bandomajam faktų tikrinimo rusų kalba projektui ir yra vienas iš „Facebook“ trečiųjų šalių faktų tikrinimo programos partnerių.

    Atstovai: Holger Roonemaa, Martin Laine, Kaili Malts.

  • Sia „Vidzemes Televizija“ (Latvija)

    „VIDZEMES TELEVĪZIJA“ Ltd (TV kanalas ReTV) yra vienas iš penkių kanalų, kuriuos galima nemokamai žiūrėti Latvijoje. ReTV apjungia 12 regioninių televizijos programų turinį į vieną kanalą, kuriame originalaus turinio rodoma ne mažiau kaip 5–7 valandas per dieną. ReTV turi didžiausią korespondentų tinklą regione ir stiprų naujienų skyrių. Per linijinę televiziją vidutiniškai pasiekiame 600 000 žiūrovų per mėnesį. Per savo interneto portalą ir socialinę žiniasklaidą pasiekiame auditoriją, kurios nepasiekiame per linijinę televiziją (ReTV „Facebook“ turi 40 000 sekėjų, „YouTube“” – 15 800 sekėjų).

    Atstovai: Elina Leimane, Inga Gorbunova.