TYRIMAS | Bibliotekos tapo Estijos gelbėjimosi ratu skaitmeninės atskirties sąlygomis

becid

26.05.2026

Neseniai Tartu universiteto Socialinių tyrimų instituto ir Baltijos įsitraukimo centro kovai su informacijos sutrikimais (BECID) atliktas bendras tyrimas atskleidė, kad bibliotekos Estijoje tapo kur kas daugiau nei knygų skolinimo vietomis. Jos vis dažniau veikia kaip bendruomenių centrai, padedantys žmonėms orientuotis sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje, kurią formuoja elektroninės valdžios paslaugos, dezinformacija, dirbtinis intelektas ir didėjantis informacijos sudėtingumas.

Tyrimas išryškino keletą svarbių šiandienos informacinės ekosistemos iššūkių. Vyresnio amžiaus žmonėms vis dažniau reikalinga kasdienė pagalba naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, o daugelis 30–50 metų amžiaus žmonių yra linkę pervertinti savo informacinio ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Tarp jaunimo tyrėjai pastebėjo silpnėjančius informacijos paieškos gebėjimus, mažėjantį kritišką šaltinių vertinimą ir vis didesnį polinkį pernelyg lengvai pasitikėti dirbtinio intelekto sugeneruotais atsakymais. Mažesnėse bendruomenėse šias problemas dažnai dar labiau apsunkina žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumas.

Bibliotekos į šiuos iššūkius reagavo kūrybiškai, kurdamos įvairius inovatyvius sprendimus. Vis labiau plinta kartų bendradarbiavimu grįstos skaitmeninės mentorystės programos, kuriose jaunimas padeda vyresnio amžiaus žmonėms orientuotis skaitmeninėje aplinkoje. Bibliotekos taip pat organizuoja žaismingas informacijos paieškai ir kritiniam mąstymui skirtas dirbtuves, naudoja dirbtinio intelekto įrankius mokomajai medžiagai kurti ir veiksmingesnei komunikacijai su savo bendruomenėmis. Bendradarbiavimas su mokyklomis, jaunimo centrais, dienos centrais ir informacinių technologijų studentais tapo svarbia šių iniciatyvų dalimi.

Tyrimas taip pat atskleidė svarbią įžvalgą: žmonių dažnai netraukia pavadinimas „medijų raštingumo mokymai“, tačiau jie noriai dalyvauja dirbtuvėse apie iliuzijas, memus, propagandinius vaizdus ar mitų griovimą. Kitaip tariant, žmonės iš tiesų nori mokytis ir stiprinti savo įgūdžius, tačiau daug noriau įsitraukia tuomet, kai mokymosi formatas yra praktiškas, kūrybiškas ir lengvai susiejamas su kasdieniu gyvenimu.

Tyrimo išvados patvirtina, kad informacinis atsparumas kuriamas ne vien klasėse ar įgyvendinant nacionalines strategijas. Jis auga vietos bendruomenėse, bibliotekose ir žmonių tarpusavio santykiuose – kasdienėse erdvėse, kuriose žmonės susitinka, mokosi ir padeda vieni kitiems.