Atsparūs balsai | Tęsiame pokalbį apie moteris ir dezinformaciją
becid
04.09.2026
Kaip lyčių aspektu grindžiama dezinformacija veikia žmones, dalyvaujančius viešajame gyvenime, ir ką galime dėl to padaryti? Šie klausimai buvo BECID konferencijos „Resilient Voices: Women & Disinformation“ („Atsparūs balsai: moterys ir dezinformacija“) dėmesio centre. Konferencija subūrė politikos formuotojus, žurnalistus, tyrėjus ir pilietinės visuomenės atstovus aptarti, kaip lytis ir tapatybė vis dažniau pasitelkiamos manipuliuojant viešosiomis diskusijomis. Diskusijos parodė, kad problema neapsiriboja pavieniais išpuoliais: lyčių aspektu grindžiama dezinformacija gali nutildyti žmonių balsus, atgrasyti juos nuo dalyvavimo viešajame gyvenime ir galiausiai silpninti demokratinę diskusiją.
Po konferencijos sesijų tęsėme pokalbį su pranešėjais. Estijos parlamento narė Hanah Lahe apmąsto vyrų vaidmenį kovojant su lyčių aspektu grindžiama dezinformacija ir būtinybę kurti daugiau erdvės moterų balsams bei jų dalyvavimui. Tyrėjas Jānis Šabanovs atkreipia dėmesį į kitą problemos aspektą – socialiniuose tinkluose plintančius lyčių stereotipus ir tai, kaip jie padeda mums struktūruoti informaciją bei formuoja mūsų suvokimą. Konferencijos metu abi perspektyvos išryškino tą patį esminį iššūkį: stereotipai ir su lytimi susiję naratyvai neapsiriboja interneto erdve – jie gali paveikti tai, kas jaučiasi galintis dalyvauti viešose diskusijose ir kaip toks dalyvavimas yra vertinamas.
Atsparumo stiprinimas taip pat reiškia praktinių sprendimų paiešką. Augustina Zamuškevičiūtė pabrėžia, kad lyčių aspektu grindžiamą dezinformaciją svarbu vertinti kaip platesnę visuomeninę problemą, didinti visuomenės informuotumą ir ieškoti bendrų sprendimų visose Baltijos šalyse, o ne veikti kiekvienai šaliai atskirai. Žurnalistė Alina Lastovska savo ruožtu pristato žmonių, kurie profesinėje veikloje tiesiogiai susiduria su priešiškumu ir išpuoliais, perspektyvą. Šios patirtys dar kartą patvirtina stipresnio medijų raštingumo, nepriklausomos žurnalistikos ir veiksmingų pagalbos sistemų žmonėms, tampantiems priekabiavimo internete ir dezinformacijos taikiniais, poreikį.
Vieno universalaus atsako į lyčių aspektu grindžiamą dezinformaciją nėra. Linda Curika pabrėžia moterų tarpusavio paramos svarbą priešiškoje informacinėje aplinkoje ir dalijasi savo patirtimi susidūrus su priešiškumu dėl lyties internete, o Hanah Lahe atkreipia dėmesį į platformų, algoritmų ir teisėkūros atsakomybę. Apibendrinus šiuos interviu, išryškėja viena pagrindinių „Resilient Voices“ žinučių: norint kurti sveikesnę informacinę aplinką, būtini tiek pavienių žmonių, tiek žiniasklaidos, pilietinės visuomenės, politikos formuotojų ir technologijų platformų veiksmai. Žmonių galimybės laisvai kalbėti ir dalyvauti viešajame gyvenime apsauga galiausiai yra ir pačios demokratijos apsauga.