BECID INTERNETINIS SEMINARAS | Kaip menas ir kultūrinės praktikos gali padėti kovoti su dezinformacija
becid
04.02.2026
Kultūra dažnai apibūdinama kaip „minkštoji“ jėga, tačiau krizių metu atsiskleidžia nepaprasta jos stiprybė. Kaip yra pažymėjusi profesorė Marju Lauristin, „kultūra padeda mums ištverti net karo sunkumus“. Didelės visuomeninės įtampos laikotarpiais, pavyzdžiui, tebesitęsiant karui Ukrainoje, kultūra tampa erdve, kurioje išryškinamos vertybės, stiprinamas atsparumas ir išsaugomas bendras prasmės suvokimas.
Šiuo požiūriu buvo grindžiamas neseniai vykęs BECID internetinis seminaras, subūręs 172 dalyvius iš viso Baltijos regiono: daugiau kaip 30 dalyvių iš Estijos, daugiau kaip 60 iš Latvijos ir daugiau kaip 60 iš Lietuvos. Didelis dalyvių skaičius atspindėjo bendrą susidomėjimą tuo, kaip kultūra, menas ir žiniasklaida gali padėti visuomenėms reaguoti į dezinformaciją ir užsienio vykdomą manipuliavimą informacija bei kišimąsi (FIMI).
Kodėl kultūra yra svarbi
Kultūrą galima suprasti dviem vienas kitą papildančiais būdais. Platesne prasme tai yra dinamiška, išmokstama ir bendra sistema, per kurią visuomenės kuria prasmę, išreiškia tapatybę ir organizuoja socialinį gyvenimą. Siauresne prasme kultūra apima kolektyvines kūrybines ir simbolines praktikas, tokias kaip menas, muzika, teatras ir performansas, per kurias vertybės, tapatybės ir pasaulėžiūros yra kvestionuojamos ir perteikiamos.
Būtent ši kultūros galia kurti prasmes daro ją ir pažeidžiamą manipuliacijoms, ir galinga pasipriešinimo priemone.
Kaip dezinformacija išnaudoja kultūrą
Dezinformacijos ir FIMI veikėjai strategiškai taikosi į kultūrinės tapatybės elementus, tokius kaip nacionalinė istorija, kalba, religija, tradicijos ir paveldas. Manipuliuodami šiais elementais jie siekia skaldyti visuomenes, ardyti kolektyvinę tapatybę ir mažinti pasitikėjimą. Dažniausiai naudojamos taktikos apima melagingų istorinių naratyvų skleidimą, kultūrinių nuoskaudų kurstymą ir bendrų simbolių bei „kultūrinių kodų“ pasisavinimą siekiant sukelti emocines reakcijas.
Humoras ir atpažįstamumas daro tokius naratyvus ypač veiksmingus, nes žalingos žinutės pateikiamos saugiai ir pažįstamai atrodančiomis formomis.
Dezinformacija dažnai nesiremia vien melagingais faktais – joje emociniai ir faktiniai elementai derinami taip, kad būtų galima perrašyti tikrovę. Revizionistiniai mitai, sąmokslo teorijų persmelktos istorijos, išgalvotos grėsmės kultūrai ir iškraipyti herojų ar tradicijų vaizdiniai skleidžiami įvairiuose kultūros produktuose – nuo memų ir muzikos iki filmų bei socialinių tinklų tendencijų. Humoras ir atpažįstamumas daro tokius naratyvus ypač veiksmingus, nes žalingos žinutės pateikiamos saugiai ir pažįstamai atrodančiomis formomis.
Kultūra kaip atsparumo šaltinis
Kartu kultūra suteikia galingų priemonių kovai su dezinformacija. Atsparios visuomenės remiasi kultūriniu solidarumu, bendromis vertybėmis ir patikimais naratyvais, padedančiais atsilaikyti priešiškoje informacinėje aplinkoje. Bendros istorijos, ritualai ir simboliai gali padėti bendruomenėms atkurti pasitikėjimą ir sustiprinti socialinius ryšius.
Menas ir GLAM sektorius (galerijos, bibliotekos, archyvai ir muziejai) atlieka itin svarbų patikimų pasakotojų vaidmenį. Dezinformacija klesti ten, kur žmonės jaučiasi izoliuoti arba neturi ryšio su patikimais vietos informacijos šaltiniais. Tuo tarpu vietos kultūros tinklai – bendruomenių centrai, bibliotekos, pilietinės iniciatyvos ir vietos žiniasklaida – gali tapti svarbiais patikimos informacijos ir kritinio įsitraukimo kanalais. Pažįstami vietos kultūros balsai didina patikimumą ir padeda atsverti manipuliacinius išorės naratyvus.
Baltijos šalių perspektyvos atskirose sesijose
Lietuvos grupėje LRT žurnalistas Tomas Valkauskas pademonstravo, kaip meninės raiškos formos gali būti integruojamos į žurnalistinį darbą kovojant su dezinformacija. Jis pabrėžė, kad dokumentinis pasakojimas radijuje ir televizijoje gali būti ypač veiksmingas, ir pristatė du projektus: radijo laidą „Voice of Protest“, kurioje nagrinėjama muzika kaip protesto forma, ir tinklalaidę „Šaltibarščiai“, kurioje per neformalius pokalbius su mažumų bendruomenių menininkais analizuojami visuomenėje vyraujantys naratyvai.
Estijos sesijoje daugiausia dėmesio skirta teatro vaidmeniui sprendžiant manipuliavimo informacija problemą. „Vaba Lava“ direktorė Krista Tramberg ir aktorius pasidalijo įžvalgomis apie spektaklį „Spy Girls“, kuriame nagrinėjama manipuliacija informacija, tamsioji socialinių tinklų pusė, duomenų naudojimas ir medijų raštingumas. Jie aptarė iššūkius kuriant spektaklį, esantį teatro, eksperimento ir aktyvizmo sankirtoje, įskaitant nesurežisuotą elementą – kontaktą realiuoju laiku su Rusijos kariais Ukrainos fronto linijose. Diskusijoje kilo etinių klausimų apie meninę atsakomybę, informacijos atskleidimą ir pasitikėjimą, taip pat pabrėžta stiprių bendruomeninių ryšių ir pasitikėjimo institucijomis svarba – šios pamokos itin aktualios ir platesniam GLAM sektoriui.
Latvijos grupėje Joren Dobkiewicz iš „New East Culture Institute“ pristatė, kaip meninės ir dalyvaujamosios praktikos gali stiprinti kritinį mąstymą ir bendruomenių atsparumą informacijos sutrikimų paveiktoje aplinkoje. Remdamasis tokiais pavyzdžiais kaip spektakliai, parodos ir dalyvaujamasis menas, jis parodė, kaip kultūra gali skatinti auditorijas kvestionuoti naratyvus ir atpažinti manipuliaciją. Monospektaklis „Man and the Tyrant“ buvo pristatytas kaip pavyzdys, kaip teatras gali mesti iššūkį autoritariniams naratyvams ir ugdyti gebėjimą kritiškai suvokti pasakojimus.
Kultūra – daugiau nei pramoga
Kultūra nėra vien pramoga. Tai kolektyvinio švietimo, etinės refleksijos ir pasipriešinimo erdvė. Kai vien techninių sprendimų nepakanka, kultūrinės praktikos gali pasiekti žmones emociniu lygmeniu, stiprinti visuomenės tarpusavio pasitikėjimą ir padėti visuomenėms išlikti atsparioms dezinformacijos akivaizdoje.
Norime padėkoti visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą ir vertingą indėlį. Tikimės tęsti šią diskusiją būsimose sesijose!
Kitas internetinis seminaras vyks 2026 m. balandžio pradžioje ir bus skirtas sukčiavimo temai.