Medijų raštingumo ugdymas mokykloje kaip tarpdalykinis tikslas (2024 m.)

Medijų raštingumo ugdymas mokykloje kaip tarpdalykinis tikslas

2024 m.

Andres Kõnno | Vyresnysis mokslo darbuotojas, Talino universitetas (TLU)

Külli-Riin Tigasson | Vyresnioji mokslo darbuotoja, Talino universitetas (TLU)

Prie ataskaitos rengimo taip pat prisidėjo kiti BECID tyrimų grupės nariai, vadovaujami BECID vyriausiosios tyrėjos, Tartu universiteto (UTARTU) profesorės Andros Siibak.

Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kurio identifikacinis numeris – 118471 ir kurį koordinuoja Tartu universitetas (UTARTU), rezultato D3.1 dalis.

Estijoje diskusijos apie žalingą klaidingos informacijos poveikį visuomenei prasidėjo 2006–2007 m., kilus viešiems debatams dėl Antrojo pasaulinio karo paminklo (dar vadinamo „Bronzinio kario“ paminklu) pašalinimo iš Talino. Po paminklo pašalinimo įvykdytos kibernetinės atakos prieš Estijos ypatingos svarbos infrastruktūrą buvo precedento neturinčios tiek šalies, tiek pasauliniu mastu (Tamm, 2012).

Per kitus 15 metų pasaulinės dezinformacijos plitimo kontekste įvyko daug reikšmingų įvykių. Tarp jų – Rusijos įsiveržimas į Sakartvelą (2008 m.) ir Ukrainą (2014 m.), „Brexit“ (2016 m.) bei Donaldo Trumpo rinkimų kampanija (2016 m.). 2019–2020 m. stebėjome su COVID-19 pandemija susijusios klaidingos informacijos plitimą, o 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto karas Ukrainoje.

Viena vertus, šie įvykiai paskatino poreikį stiprinti visuomenės atsparumą klaidingai informacijai. Kartu neišvengiamai kilo diskusijų apie įvairių priemonių, padedančių palaikyti visuomenės tvarką, veiksmingumą.

Visuomenės požiūriu švietimo politikos priemonės, skirtos kovai su klaidinga informacija, yra ilgalaikės ir neduoda tiesioginių rezultatų. Diskusijos apie šias priemones vyksta tiek švietimo sistemoje, tiek už jos ribų. Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos apibrėžimu, medijų raštingumo ugdymas mokykloje visų pirma yra plataus masto užduotis.

Apie būtinybę ugdyti medijų raštingumą mokyklose tarpdalykiniu principu Estijoje diskutuojama bent jau nuo 2011 m., kai buvo peržiūrėta nacionalinė pagrindinių mokyklų ugdymo programa (Oficialusis leidinys, 2011).

Nuo to laiko šia tema paskelbta įvairių ataskaitų, o Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijoje veikia atitinkama komisija (žr. Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija, 2023b, 2023c).

Šioje ataskaitos dalyje nagrinėjama, kaip per pastarąjį dešimtmetį (2013–2023 m.) mokslinėje literatūroje buvo atspindėtas tarpdalykinis požiūris į medijų raštingumą, daugiausia dėmesio skiriant jo ugdymui bendrojo lavinimo mokyklose.

Visų pirma siekiama išsiaiškinti, kokios sąvokos vartojamos tarpdalykiniam medijų raštingumui apibrėžti ir kiek jos tarpusavyje sutampa.

Šis darbas papildo nacionalinių institucijų vykdomą veiklą ir turėtų būti naudingas tiek dabartiniams, tiek būsimiems pedagogams.

Skaitykite ataskaitą: