Tinklalaidės ir vaizdo įrašai apie faktų tikrinimą, melagingų teiginių paneigimą, atvejų analizes ir (arba) dezinformacijos sklaidą

Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kurio identifikacinis numeris – 118471 ir kurį koordinuoja Tartu universitetas (UTARTU), rezultatas D2.1.

Filips Lastovskis | „Delfi“

Šiame dokumente pristatomos 157 tinklalaidės ir vaizdo įrašai, kuriuos parengė „Delfi Estonia“, „Delfi Latvia“ ir „Delfi Lithuania“. Buvo numatyta parengti 90 tinklalaidžių ir vaizdo įrašų, todėl pasiektas rezultatas yra 74 % didesnis nei planuota.

Visos trys Baltijos šalys – Latvija („Delfi.lv“), Lietuva („Delfi.lt“) ir Estija („Delfi.ee“) – daug dėmesio skiria dezinformacijos stebėsenai ir kovai su ja. Tai atspindi bendrą geopolitinį pažeidžiamumą, nes šios valstybės yra priešakinėje linijoje, susiduriančioje su Kremliaus įtakos operacijomis. Visose trijose platformose nuolat nagrinėjamos panašios temos: melagingos informacijos apie karą Ukrainoje sklaida, NATO vaidmuo, klimato kaitos neigimas, klaidinga informacija apie COVID-19, dirbtinio intelekto sukurtos klastotės ir socialiniuose tinkluose sparčiai plintančios melagingos istorijos.

Ypatingas dėmesys skiriamas faktų tikrinimui, visuomenės švietimui ir tiek tarptautinių naratyvų (pavyzdžiui, antivakcininių teiginių, išgalvotų karo įvykių, manipuliuojamų statistinių duomenų), tiek šalies viduje skleidžiamų baimę kurstančių teiginių (apie nacionalinį saugumą, sveikatą ar ekonomikos žlugimą) paneigimui. Kiekviena žiniasklaidos priemonė dezinformaciją pristato kaip struktūrinę ir nuolatinę grėsmę – ne vien kaip pavienius melagingus teiginius, bet kaip sistemingą kampaniją, silpninančią demokratinį atsparumą, socialinę sanglaudą ir pasitikėjimą institucijomis.

Nepaisant šių bendrų iššūkių, kiekvienos šalies dezinformacijos aplinka ir žiniasklaidos taikomi metodai turi savitų bruožų. Latvijos „Delfi.lv“ dažnai pabrėžia išorinius dezinformacijos šaltinius, ypač Rusiją ir Iraną, bei atkreipia dėmesį į strateginį dezinformacijos naudojimą hibridiniame kare ir psichologinėse operacijose.

Lietuvos „Delfi.lt“ rubriką „Melo detektorius“ naudoja kaip savaitinę apžvalgą, kurioje daug dėmesio skiriama internete plintantiems mitams, melagingiems teiginiams apie sveikatą ir sąmokslo teorijoms. Taip faktų tikrinimas pristatomas kaip įprasta ir būtina visuomenės informacinės higienos praktika.

Estijos „Delfi.ee“ veikla labiau orientuota į tiriamąją žurnalistiką ir politinius procesus. Daug dėmesio skiriama šalies politiniams veikėjams, ypač kraštutinių dešiniųjų partijos EKRE tinklams, ir atskleidžiama, kaip jų veikla persipina su Kremliaus naratyvais. Estijos žiniasklaida taip pat nagrinėja dezinformacijos infrastruktūrą – finansavimo šaltinius, manipuliavimo žiniasklaida taktikas ir radikalizacijos kanalus. Tai dažnai daroma pasitelkiant tinklalaides ir žurnalistinius eksperimentus, taip formuojant analitiškesnį, sisteminiu požiūriu grindžiamą pasakojimą.

Šie skirtumai parodo, kaip kiekviena šalis pritaiko žiniasklaidos atsaką prie savo specifinio socialinio ir politinio konteksto, kartu susidurdama su bendru strateginiu iššūkiu.