SENI AUTOMOBILIAI, IMIGRANTAI IR KARAS – KAIP BALTIJOS ŠALYSE SKLEIDŽIAMA SU EUROPOS SĄJUNGA SUSIJUSI KLAIDINGA INFORMACIJA?

Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kurio identifikacinis numeris – 118471 ir kurį koordinuoja Tartu universitetas (UTARTU), rezultato D2.5 dalis.

Evita Puriņa | RE:BALTICA/RE:CHECK

Jei norite diskredituoti Europos Sąjungą Baltijos šalyse, skleiskite melagingus ir iš dalies teisingus teiginius apie aplinkosaugą. Pavyzdžiui, kad ES netrukus privers visus vairuoti elektromobilius, uždraus remontuoti senus automobilius ir šildyti namus malkomis.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams, tokie teiginiai buvo vieni populiariausių klaidinančios informacijos pavyzdžių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tačiau apskritai šis laikotarpis praėjo gana ramiai, be didelių dezinformacijos skandalų.

Situacija būtų buvusi dar ramesnė, jei patys politikai nebūtų kūrę įvairių melagingų teiginių, siekdami mobilizuoti rinkėjus. Ypač Latvijoje kelios partijos, įskaitant populiariausias tarp rinkėjų, aktyviai skleidė dezinformaciją apie Žaliąjį kursą, ES migracijos politiką ir vyriausybės veiklą. Tai daugiausia daroma per „TikTok“, kur aktyvių partijų ir kandidatų skaičius išaugo, palyginti su vos prieš kelerius metus vykusiais nacionalinio parlamento rinkimais.

„ES neleis važinėti senais automobiliais“

Pastaraisiais metais aplinkosauga Europoje tapo viena pagrindinių dezinformacijos temų, greta COVID-19, Rusijos invazijos į Ukrainą, LGBT+ teisių ir įvairių sąmokslo teorijų. Baltijos šalys nėra išimtis. Artėjant rinkimams, šie melagingi teiginiai buvo dar labiau sustiprinti ES žaliojo kurso kontekste.

Visose trijose šalyse mitai apie elektromobilius skleidžiami įvairiais būdais. Prie klaidinančią informaciją socialiniuose tinkluose skleidžiančių asmenų ir žaliajai politikai prieštaraujančių politikų prisideda ir sensacingomis antraštėmis skaitytojus viliojančios interneto svetainės.

Latvijoje viena tokių svetainių gegužės pabaigoje paskelbė straipsnį antrašte „Iki 2030 m. mums nebebus leidžiama važinėti automobiliais su vidaus degimo varikliais“. Straipsnyje nepateikiama jokių tokio teiginio įrodymų – tik leidžiama suprasti, kad autorius tai sieja su tariamai milžiniškais mokesčiais, kurių žmonės neįstengs sumokėti.

Tuo metu viena iš partijų, šiuo metu neturinčių atstovų parlamente, – Naujoji konservatorių partija – paskelbė reklaminį plakatą su šūkiu „Laikas sustabdyti Žaliąjį kursą“. Plakate taip pat teigiama, kad „bus leidžiama naudoti senesnius automobilius“, tarsi būtų buvę planų juos uždrausti. Pirmasis partijos kandidatų sąraše esantis Tālis Linkaits prieš ketverius metus buvo Latvijos susisiekimo ministras ir tuo metu pats siūlė didinti mokesčius senesniems automobiliams.

ES NEPLANUOJA UŽDRAUSTI NAUDOTI, REMONTUOTI AR PARDUOTI SENŲ AUTOMOBILIŲ. VALSTYBĖS NARĖS SUSITARĖ TIK DĖL TO, KAD NUO 2035 M. NEBEBUS PARDUODAMI NAUJI AUTOMOBILIAI SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS.

Be vietoje kuriamų melagingų teiginių, faktų tikrintojai taip pat pranešė apie mitus, susijusius su elektromobiliais, kurie plinta iš vienos šalies į kitą. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad elektriniai policijos mikroautobusai Prancūzijoje arba elektromobilių įkrovimo stotelės Australijoje iš tikrųjų yra maitinami degalais varomais generatoriais.

Estijoje ir Lietuvoje gandus apie automobilių remonto draudimą lydėjo sąmokslo teorija, esą tai yra ES plano paskatinti žmones pirkti naujas, aplinkai mažiau kenksmingas transporto priemones dalis. Ši teorija buvo populiari ir kitose Europos šalyse.

Estijos „Delfi“ faktų tikrintoja Kaili Malts pažymi, kad Estijoje šiuo metu siekiama įvesti naują automobilių mokestį, todėl tokia klaidinanti informacija gali sudaryti įspūdį, jog tai daroma spaudžiant ES. Tačiau tai netiesa. Malts nuomone, dalis visuomenės priešinasi žaliosioms iniciatyvoms, o daugelis žmonių neskiria ES iniciatyvų nuo Estijos nacionalinės politikos.

„Malkomis kūrenti bus draudžiama“

Latvijoje prieš pat rinkimus vėl išpopuliarėjo dar vienas mitas apie Žaliąjį kursą. Buvo teigiama, kad dėl ES politikos bus uždrausta šildyti namus malkomis, briketais ir medžio granulėmis. Maždaug prieš metus Latvijos miškų savininkų asociacija skleidė šį mitą, siekdama savo verslo interesų.

2023 m. viename iš pasiūlymų dėl ES Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos buvo numatyta apriboti paramą medienos naudojimui didelėse katilinėse, kūrenamose medžio skiedromis. Tačiau šiam pasiūlymui nebuvo pritarta. Nei direktyva, nei Latvijos įstatymai nedraudžia naudoti malkų šildymui.

Ši tema Latvijoje sulaukė daug dėmesio, nes šalis yra viena miškingiausių ES valstybių ir viena iš pirmaujančių pagal medienos naudojimą šildymui. Prieš Europos Parlamento rinkimus kelios populistinės partijos pasinaudojo šiuo naratyvu, užtvindydamos socialinius tinklus vienu melagingu teiginiu po kito.

Garsiausiai tarp populistų reiškiasi partija „Latvija pirmoje vietoje“ („Latvija pirmajā vietā“), kuri prieš kelerius metus, vadovaujama buvusio oligarcho Aināro Šleserso, iškilo kaip skiepijimui prieštaraujanti politinė jėga ir iki 2022 m. vasario 24 d. ragino stiprinti draugiškus santykius su Rusija.

Dabar šios partijos atstovai, tarp kurių netrūksta sąmokslo teorijų šalininkų, reguliariai savo dešimtims tūkstančių sekėjų teigia, kad Žaliasis kursas yra pavojingas, nuves Latviją į bankrotą, o daugelį jos gyventojų – į skurdą.

Kelios partijos taip pat naudojasi senu mitu, kad Latvija yra žaliausia arba viena žaliausių Europos valstybių, todėl jai nereikia jokios ES žaliosios politikos.

Verta pažymėti, kad teiginys, jog Latvija yra žaliausia ES valstybė, remiantis Jeilio ir Kolumbijos universitetų aplinkosaugos veiksmingumo indeksu (EPI), prieš 12 metų buvo teisingas, tačiau dabar taip nebėra.

„10 000 imigrantų per metus“

Latvijoje prieš rinkimus populistinės partijos taip pat bandė gąsdinti visuomenę pasakojimais apie migrantus.

Neseniai Nacionalinio susivienijimo partijos, kuri po daugelio metų valdžioje tapo opozicine partija, kandidatas „TikTok“ platformoje pareiškė, kad „atrodo, jog Europą sunaikins ne karas, o kita katastrofa“, turėdamas omenyje imigrantus.

Vėliau kiti kandidatai skleidė teiginį, kad neseniai priimtas ES Migracijos ir prieglobsčio paktas gali įpareigoti Latviją priimti 10 000 imigrantų arba kasmet sumokėti 200 mln. eurų. Iš tikrųjų kalbama apie 99 asmenis arba 2 mln. eurų.

Šį nepagrįstą teiginį pakartojo ir minėta partija „Latvija pirmoje vietoje“.

„Nesąžiningi rinkimai“

Kaip įprasta, dezinformacijos skleidėjai, kurių dalis dabar patys kandidatuoja rinkimuose, bandė sukelti įtarimų, kad Europos Parlamento rinkimų rezultatai bus suklastoti.

Estijoje konservatyvi populistinė partija EKRE skleidė gandus, kad rinkimai nėra sąžiningi. Ji teigė, kad žiniasklaidoje skelbiami partijos populiarumo reitingai yra mažesni, nei turėtų būti.

Latvijoje vienas pagrindinių dezinformacijos skleidėjų Rūdolfs Brēmanis ragino nedalyvauti išankstiniame balsavime, teigdamas, kad, jo turimais vidiniais duomenimis, balsai bus suklastoti.

Brēmanis yra vienas iš skiepijimui prieštaravusių veikėjų, išpopuliarėjusių pandemijos metu. Dabar, kaip ir kiti panašūs populistai, jis save laiko politiku ir dalyvauja rinkimuose. Tuo pat metu jis taip pat šmeižia valstybę, skleidžia įvairias sąmokslo teorijas ir Kremliaus dezinformaciją.

Kitoje sienos pusėje Lietuvos populistai bandė kelti abejonių dėl Lietuvos prezidento rinkimų teisėtumo. Jie lygino Lietuvą su Šiaurės Korėja ir Rusija, nes rinkimų nestebėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai.

Gegužės pabaigoje po dviejų turų pasibaigę prezidento rinkimai tikriausiai nukreipė visuomenės dėmesį nuo Europos Parlamento rinkimų. Pasak Lietuvos „Delfi“ atstovės Aistės Meidutės, prieš Europos Parlamento rinkimus su ES susijusios dezinformacijos nebuvo daugiau nei įprastai.

„ES reikalauja didinti pensinį amžių“

Gegužės pradžioje Latvijoje plačiai paplito dar viena su ES susijusi klaidingos informacijos tema.

Keli žinomi populistai teigė, kad ES kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ragina Latviją padidinti pensinį amžių iki 75 metų.

Tai buvo netiesa, o pati Latvija neplanuoja didinti pensinio amžiaus, kuris šiuo metu yra 65 metai.

Šis klausimas ypač jautrus šalyje, kurioje gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių, o pensijos – vienos mažiausių ES.

Tikriausiai dėl šios priežasties melagingas teiginys greitai išplito „Facebook“ ir „TikTok“ platformose. Įrašai ir vaizdo įrašai su šiuo teiginiu iš viso pasiekė mažiausiai 300 000 žmonių.

Pirminis šios melagienos šaltinis buvo jau minėtas Brēmanis.

„Europa įtraukia mus į karą“

Baltijos šalyse plačiai paplitusi Kremliaus dezinformacija. Estijos „Delfi“ atstovė Kaili Malts pažymi, kad didžiąją jos dalį sudaro teiginiai apie Vakarų įsitraukimą į karą Ukrainoje.

Pavyzdžiui, Estijoje neseniai buvo platinamas Rusijos užsienio reikalų ministerijos melagingas teiginys, kad šalis išsiuntė į Ukrainą beveik 200 samdinių. Panašūs kaltinimai buvo reiškiami ir Prancūzijos kariuomenei.

Taip pat niekur nedingsta senas melagingas teiginys apie JAV biologines laboratorijas Ukrainoje.

Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje daug dėmesio sulaukė ir seniai Kremliaus skleidžiama dezinformacija apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jo šeimą.

Teigiama, kad Ukrainos vadovas yra priklausomas nuo narkotikų, todėl rinkimuose vietoj jo kandidatuos žmona Olena Zelenska. Tuo tarpu Zelenskos labdaros fondas kaltinamas valdantis pedofilų tinklą, kuris neva tiekia našlaičiais likusius Ukrainos vaikus turtingiems Vakarų gyventojams.

Latvijoje tokie akivaizdžiai išgalvoti melagingi teiginiai retai sulaukia didelio populiarumo. Tačiau kiti naratyvai, pavyzdžiui, kad Rusijos karą Ukrainoje iš tikrųjų surežisavo Vakarai arba kad Ukraina yra silpna, korumpuota ir neturi jokių galimybių laimėti, vis dar platinami, ypač „TikTok“ platformoje.

Latvijoje Kremliaus naratyvus palaikanti partija „Už stabilumą!“ („Stabilitātei!“), teigianti, kad šiuose rinkimuose yra tik vienas pasirinkimas – karas arba taika, turi nemažai galimybių laimėti vietą Europos Parlamente.

Ji atvirai sako rinkėjams, kad ES reiškia nepriklausomybės praradimą, o dabartiniai Sąjungos vadovai bando įtraukti visuomenę į naujas ginklavimosi varžybas, kuriose nebelieka vietos rūpesčiui žmonių gerove.

Daugelio nuostabai, prieš kelerius metus ši partija, sumaniai pasinaudojusi „TikTok“, pateko į Latvijos parlamentą.

Tai neliko nepastebėta, todėl šį kartą „TikTok“ platformoje aktyviai veikė gerokai daugiau politikų, ypač atstovaujančių radikalesnėms visuomenės grupėms.

Nereikia nė sakyti, kad jų skleidžiamos žinutės šioje platformoje gerokai skiriasi nuo to, ką jie kalba, pavyzdžiui, visuomeninio transliuotojo organizuojamuose debatuose.

Atsisiųskite ataskaitą čia: