Pažeidžiamumo dėl (dez)informacijos mažinimas pasitelkiant situacinį rizikos suvokimą ir į žmogų orientuotus metodus: konceptualus modelis (2023 m.)

Pažeidžiamumo dėl (dez)informacijos mažinimas pasitelkiant situacinį rizikos suvokimą ir į žmogų orientuotus metodus: konceptualus modelis

2023 m.

Auksė Balčytienė | Vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universitetas (VMU)

Dmytro Iarovyi | Jaunesnysis mokslo darbuotojas, Vytauto Didžiojo universitetas (VMU)

Prie analizės rengimo taip pat prisidėjo kiti BECID tyrimų grupės nariai, vadovaujami BECID vyriausiosios tyrėjos, Tartu universiteto (UTARTU) profesorės Andros Siibak.

Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kurio identifikacinis numeris – 118471 ir kurį koordinuoja Tartu universitetas (UTARTU), rezultato D3.1 dalis.

Šioje analizėje išsamiai nagrinėjama pažeidžiamumo dėl (dez)informacijos samprata ir apibrėžiami veiksniai, lemiantys asmenų bei visuomenės grupių jautrumą žalingoms internete vykdomų manipuliacijų dominavimo pasekmėms.

Apibrėžti „pažeidžiamumo dėl (dez)informacijos“ sąvoką yra sudėtinga dėl jos daugiamatiškumo ir specifikos, priklausančios nuo individualių savybių bei kontekstinių sąlygų. Todėl šiame darbe taikomas į žmogų orientuotas požiūris į informacijos apdorojimą, apimantis individualius veiksnius (sociodemografines charakteristikas, tokias kaip amžius ir išsilavinimas) bei socialinius ir psichologinius gebėjimus, pavyzdžiui, savo veiksmingumo vertinimą ir vertybes. Šie aspektai tampa ypač svarbūs priimant sprendimus situacijose, kuriose gali kilti konfliktų ir nesutarimų. Be to, šis požiūris apima šiuolaikinei medijų ir komunikacijos aplinkai būdingus socialinius, struktūrinius ir situacinius veiksnius.

Šios analizės atspirties taškas yra prielaida, kad informacinėms manipuliacijoms didelę įtaką daro skaitmeninės technologijos ir informacijos prieinamumas, tačiau svarbiausią vaidmenį atlieka nacionalinio konteksto ypatumai, ypač sociokultūrinės vertybės ir informacijos teikimo bei naudojimo tradicijos.

Tarp šių veiksnių yra žiniasklaidos darbotvarkės formavimo ir informacijos pateikimo ypatumai, tačiau ypač svarbūs individualūs aspektai, tokie kaip galimybės naudotis žiniasklaida ir skaitmeniniai įgūdžiai. Taip pat reikšmingi socialiniai ir psichologiniai veiksniai, įskaitant įvairius kognityvinius šališkumus, medijų veikimo supratimą ir su moraliniu vertinimu susijusius aspektus, kurie daro įtaką sprendimų priėmimui bei informacijos apdorojimui.

Šiame kontekste universalių politikos priemonių formavimas reikalauja didesnio jautrumo ir supratimo apie rizikas, susijusias su manipuliatyvaus turinio sklaida, taip pat apie individualių veikėjų reakcijas į sutrikusios komunikacijos situacijas.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad nors pažeidžiamumas dėl (dez)informacijos jau tapo medijų politikos diskusijų dalimi, ši sritis vis dar daugiausia priklauso ekspertinių žinių laukui.

Sprendimai dažniausiai kuriami vadovaujantis požiūriu „iš viršaus“, pavyzdžiui, siūlant medijų raštingumo programas arba skatinant žiniasklaidos organizacijas plėtoti faktų tikrinimo veiklą.

Nepaisant šių pastangų, vis dar trūksta pakankamai žinių ir moksliniais įrodymais pagrįsto supratimo apie tai, kokį poveikį žalingas informacinis turinys daro žmonių mąstymui ir kaip tai veikia visuomenės vientisumą.

Todėl analizėje daugiausia dėmesio skiriama konceptualių apibrėžčių ir mokslinių tyrimų rezultatų vertinimui, siekiant geriau atskleisti su pažeidžiamumu dėl (dez)informacijos susijusias rizikas.

Galiausiai pateikiamas konceptualus modelis, apjungiantis visus šiuos svarbiausius aspektus.

Analizę skaitykite čia: