Konceptualūs ir metodologiniai visuomenės atsparumo tyrimų metodai (2024 m.)

Konceptualūs ir metodologiniai visuomenės atsparumo tyrimų metodai

2024 m.

Kristina Juraitė, Dmytro Iarovyi, Sten Torpan, Ragne Kõuts-Klemm

Prie ataskaitos rengimo taip pat prisidėjo kiti BECID tyrimų grupės nariai, vadovaujami BECID vyriausiosios tyrėjos, Tartu universiteto (UTARTU) profesorės Andros Siibak.

Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kurio identifikacinis numeris – 118471 ir kurį koordinuoja Tartu universitetas (UTARTU), rezultato D3.1 dalis.

Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas – išnagrinėti visuomenės reakcijas ir gebėjimus susidoroti su didėjančiais iššūkiais bei rizikomis, susijusiomis su dezinformacija ir kitais informacinės aplinkos trikdžiais. Apžvalga parengta remiantis daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių, paskelbtų nuo 2010 metų. Pagrindinis jos tikslas buvo išsiaiškinti, kaip akademinėje literatūroje konceptualizuojamas ir praktiškai apibrėžiamas atsparumas dezinformacijai bei kitiems informacinės aplinkos trikdžiams.

Vienas svarbiausių tyrimo aspektų – atsparumo sampratos analizė. Moksliniuose tyrimuose visuomenės atsparumas dezinformacijai daugiausia apibrėžiamas kaip socialiniai gebėjimai, kompetencijos ir ištekliai, kuriais disponuoja pavieniai asmenys ir įvairios visuomenės grupės, siekdami atpažinti dezinformaciją ir neutralizuoti jos žalingą poveikį.

Atsparumas dezinformacijai apibrėžiamas kaip būklė, kai dezinformacija nepasiekia reikšmingos visuomenės dalies arba bent jau nepajėgia įtikinti su ja susidūrusių žmonių ją toliau skleisti.

Tyrimai rodo, kad visuomenės atsparumas ir gebėjimas kovoti su dezinformacija kiekvienoje šalyje yra savitas ir labai priklauso nuo sociopolitinės bei informacinės aplinkos. Šiuose tyrimuose atskleidžiami įvairūs veiksniai: viena vertus, struktūrinės sąlygos (tinklai, institucijos ir diskursai), kita vertus, socialinių veikėjų individualūs gebėjimai ir galimybės savarankiškai veikti. Taip pat pabrėžiami sociokultūriniai veiksniai (vertybės, žinios, pasitikėjimas ir praktikos) bei kontekstiniai veiksniai (socialinės, politinės ir ekonominės sąlygos, institucinė aplinka ir galios santykiai).

Tyrime nagrinėjamas dezinformacijos sukeltas pažeidžiamumas įvairiose srityse, įskaitant demokratiją, saugumą, visuomenės sveikatą, ekonomiką ir technologijas. Be to, ataskaitoje analizuojami veiksniai, darantys įtaką pažeidžiamumui arba atsparumui dezinformacijai. Šie veiksniai apima informacijos, informacinės aplinkos ir informacijos gavėjų ypatybes.

Skaitykite ataskaitą: