Bendradarbiaujant su jaunimu organizuota Baltijos šalių medijų ir informacinio raštingumo hakatonų serija

Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kurio identifikacinis numeris – 118471 ir kurį koordinuoja Tartu universitetas (UTARTU), rezultatas D4.5.

Inger Klesment | Tartu universitetas
Gretel Juhansoo | Tartu universitetas
Ieva Ivanauskaite | UAB „Delfi“, Lietuva
Filips Lastovskis | AS „Delfi“, Latvija
Erik Moora | Ekspress Meedia
Lāsma Antoneviča | Baltijos žiniasklaidos kompetencijos centras

Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas vis dažniau pripažįstami esminiais jaunimo gebėjimais Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje, kurioje plinta klaidinga informacija, šie gebėjimai yra itin svarbūs, kad jaunuoliai galėtų kritiškai vertinti informaciją, atsakingai naudotis medijomis ir formuoti informacija pagrįstą požiūrį.

Baltijos šalys padarė didelę pažangą integruodamos skaitmenines kompetencijas į nacionalines švietimo sistemas. Skaitmeninis raštingumas įtrauktas į ugdymo programas, ypatingą dėmesį skiriant problemų sprendimui, analitiniam mąstymui ir atsakingam medijų vartojimui. Mokiniai su technologijomis supažindinami nuo ankstyvo amžiaus, įgydami praktinės patirties robotikos, programavimo ir dirbtinio intelekto srityse. Įvairių dalykų pamokose taip pat naudojama virtualioji realybė ir kitos inovatyvios priemonės, kurios didina mokinių įsitraukimą į mokymąsi ir stiprina jų skaitmeninį sąmoningumą.

Nepaisant šių pastangų, vis dar išlieka keletas iššūkių.

Tyrimų ir duomenų trūkumas – regione atliekami jaunimo medijų raštingumo tyrimai nėra pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, todėl sunku įvertinti mokinių poreikius. Nesant išsamių tyrimų, sudėtingiau kurti tikslines švietimo iniciatyvas.

Nepakankamas mokytojų rengimas – nors medijų raštingumui skiriama vis daugiau dėmesio, daugeliui pedagogų trūksta tinkamo pasirengimo veiksmingai integruoti jį į ugdymo procesą. Reikalingos reguliarios ir sistemingos profesinio tobulėjimo programos, kurios užtikrintų, kad mokytojai turėtų naujausių žinių ir tinkamų pedagoginių metodų.

Mokomosios medžiagos trūkumas – išsamios ir standartizuotos metodinės medžiagos stoka kelia didelių sunkumų. Mokytojams dažnai trūksta struktūruotų pamokų planų, atvejų analizių ir interaktyvių priemonių, padedančių organizuoti įtraukiantį medijų raštingumo ugdymą.

Nevienodos galimybės naudotis skaitmeninėmis technologijomis – miestų mokyklos dažnai turi galimybę naudotis pažangiomis technologijomis ir skaitmeninėmis priemonėmis, o kaimo vietovėse jų prieinamumas gali būti ribotas. Vienodų galimybių užtikrinimas visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, išlieka svarbiu tikslu.

Tarpsektorinio bendradarbiavimo poreikis – glaudesnis švietimo įstaigų, žiniasklaidos organizacijų, politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas gali padėti kurti veiksmingesnes medijų raštingumo strategijas ir iniciatyvas. Bendromis pastangomis galima rengti įtraukiančias programas, švietimo kampanijas ir interaktyvias mokymosi veiklas, atitinkančias jaunimo interesus ir poreikius.

Siekdamas spręsti šiuos iššūkius, BECID plėtoja mokytojų mokymo programas, kuria aukštos kokybės mokomuosius išteklius ir skatina pagrindinių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą. Šios pastangos yra būtinos siekiant suteikti jaunajai kartai kritinio mąstymo gebėjimų, reikalingų užtikrintai ir atsakingai orientuotis sudėtingame skaitmeniniame pasaulyje.

Bendradarbiaujant su žiniasklaidos organizacijomis visose trijose Baltijos šalyse surengtas jaunimo medijų ir informacinio raštingumo (MIR) hakatonas tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip galima siekti šio tikslo tiesiogiai įtraukiant jaunimą ir žiniasklaidą. Patys jaunuoliai tapo medijų ir informacinio raštingumo turinio kūrėjais.

Ši ataskaita yra 4.5 užduoties (toliau – T4.5) rezultatas, prie kurio prisidėjo penki BECID partneriai: UTARTU, UAB „Delfi“, AS „Delfi“, „Ekspress Meedia“ ir BCME.

Užduoties tikslas buvo sukurti inovatyvų ir įtraukiantį jaunimui skirtą medijų ir informacinio raštingumo turinį, kurį kurtų patys jaunuoliai. Projektu buvo siekiama ugdyti naują medijų turinio kūrėjų kartą, visose trijose Baltijos šalyse organizuojant bendradarbiavimu grindžiamus medijų mokymus ir hakatoną.

Pirmojoje renginio dalyje ekspertai, įskaitant tiriamosios žurnalistikos atstovus, dalyvaujančius trečiajame darbų pakete (WP3), vedė praktinių seminarų ciklą. Seminaruose buvo nagrinėjamos kritinio mąstymo, medijų veikimo principų, etikos, faktų tikrinimo, vizualinio raštingumo ir mobiliosios žurnalistikos temos, įskaitant rinkodarą socialiniuose tinkluose. Šie užsiėmimai suteikė dalyviams svarbių įgūdžių ir padėjo geriau suprasti medijų aplinką.

Antrojoje renginio dalyje vyko ribotos trukmės hakatonas, kurio metu dalyviai turėjo sukurti aktualų, jaunimo auditorijai pritaikytą medijų ir informacinio raštingumo turinį. Turinys buvo kuriamas atsižvelgiant į jaunimo dažniausiai naudojamas platformas ir skirtas svarbioms temoms, tokioms kaip sveikata, aplinkosauga, imigracija ir kiti aktualūs klausimai.

Vėliau vertinimo komisija įvertino sukurtus darbus ir atrinko geriausius, atsižvelgdama į jų kūrybiškumą ir poveikį.

Siekiant įgyvendinti T4.5 tikslą, visi partneriai dalyvavo pritraukiant ir atrenkant dalyvius, rengiant mokymo programą, organizuojant medijų ir informacinio raštingumo mokymus kiekvienoje Baltijos šalyje bei bendrą medijų ir informacinio raštingumo hakatoną („Mediathon“) Rygoje.