Analitinės ataskaitos apie iš Rusijos ir Baltarusijos į Baltijos šalis sklindančią propagandą ir dezinformaciją

Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kurio identifikacinis numeris – 118471 ir kurį koordinuoja Tartu universitetas (UTARTU), rezultatas D2.2.

Filips Lastovskis | „Delfi“

LATVIJA KAIP „RUSOFOBIJOS AVANGARDAS“ IR VAKARŲ MARIONETĖ

Rusijos ir Baltarusijos propaganda nuosekliai vaizduoja Latviją kaip valstybę, kuri tėra Vakarų, ypač JAV, geopolitinių interesų įgyvendinimo įrankis. Ji pristatoma kaip priešakinėje agresyvios, NATO vadovaujamos kampanijos prieš Rusiją linijoje veikianti šalis. Latvija apibūdinama kaip valstybė, valdoma „rusofobiško elito“, kuris esą vykdo Maskvą provokuoti skirtą politiką, aukodamas savo piliečių gerovę.

Šiuo naratyvu siekiama sumenkinti Latvijos strateginių sprendimų, tokių kaip parama Ukrainai ir didinamos išlaidos gynybai, teisėtumą, vaizduojant juos kaip neapgalvotus, iš išorės primestus pasirinkimus, neatspindinčius šalies gyventojų valios. Tokiu vaizdavimu siekiama dviejų tikslų: silpninti visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir sudaryti įspūdį, kad glaudesni santykiai su Rusija būtų racionalesnis ir naudingesnis pasirinkimas.

KOORDINUOTOS MASKVOS IR MINSKO DEZINFORMACIJOS BEI PROPAGANDOS TAKTIKOS

Rusijos ir Baltarusijos naudojami dezinformacijos metodai yra ne tik suderinti, bet dažnai ir beveik neatskiriami. Baltarusijos propagandiniai naratyvai dažnai atkartoja ir sustiprina Kremliaus skleidžiamus teiginius – nesvarbu, ar kalbama apie tariamus NATO ekspansinius siekius, Baltijos šalių ekonominį nuosmukį, ar rusakalbių gyventojų persekiojimą.

Minsko ir Maskvos komunikacijos strategijos sutampa trimis pagrindiniais aspektais. Pirma, Baltijos šalių pastangos stiprinti gynybą pristatomos kaip militarizacija ir agresija. Antra, išlaidos nacionaliniam saugumui priešpriešinamos prastėjančioms viešosioms paslaugoms, siekiant kurstyti visuomenės nepasitenkinimą. Trečia, pasitelkiami išgalvoti arba iškraipyti įvykiai, pavyzdžiui, tariamas netinkamas elgesys su migrantais ar Rusijos dronų nukritimo incidentų reikšmės menkinimas, siekiant kurti sąmokslo teorijomis paremtus naratyvus.

Baltarusija veikia kaip propagandos aido kamera, stiprinanti Rusijos skleidžiamas žinutes ir pateikianti jas kaip nepriklausomą poziciją. Taip Kremliaus naratyvai pasiekia platesnę auditoriją ir įgyja daugiau tariamo patikimumo.

BALTIJOS ŠALIŲ TEISĖTUMO NEIGIMAS IR AUTORITARINIŲ „ALTERNATYVŲ“ PROPAGAVIMAS

Tiek Rusijos, tiek Baltarusijos propaganda siekia pakirsti Baltijos valstybių istorinį ir politinį teisėtumą. Latvija dažnai vaizduojama kaip istorinės klaidos ar Vakarų kišimosi rezultatas, o jos nacionalinė tapatybė menkinama kaip dirbtinai sukurta.

Šiuos išpuolius papildo kaltinimai sistemine rusakalbių mažumų diskriminacija ir vadinamąja „minčių kontrole“, esą taikoma kitaip mąstantiems asmenims. Baltarusijos žiniasklaida ne tik atkartoja šiuos teiginius, bet ir papildo juos emocingais iš šalies pasitraukusių asmenų bei „paprastų piliečių“ liudijimais, kuriuose giriami autoritariniai režimai ir kritikuojamas gyvenimas Vakaruose.

Šiais pasakojimais siekiama normalizuoti autoritarizmą ir vaizduoti demokratines visuomenes kaip veidmainiškas, susiskaldžiusias ir priešiškas.

Galiausiai koordinuota propagandos kampanija siekiama silpninti visuomenės tarpusavio pasitikėjimą, trukdyti integracijai ir pristatyti Rusiją bei Baltarusiją kaip moralinių vertybių bastionus, priešpriešinant jas tariamai morališkai smukusiems Vakarams.