Veiklos, skirtos rusakalbių Baltijos šalių gyventojų informaciniam atsparumui stiprinti

Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kurio identifikacinis numeris – 118471 ir kurį koordinuoja Tartu universitetas (UTARTU), rezultatas D4.4.

Inger Klesment | Tartu universitetas
Gretel Juhansoo | Tartu universitetas
Auksė Balčytienė | Vytauto Didžiojo universitetas
Kristina Juraitė | Vytauto Didžiojo universitetas
Lāsma Antoneviča | Baltijos žiniasklaidos kompetencijos centras

Baltijos šalyse – Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje – gyvena gausios tautinių mažumų bendruomenės, ypač netoli rytinių sienų su Rusija ir Baltarusija. Šie regionai istoriškai pasižymi etnine įvairove ir didelėmis rusakalbių gyventojų bendruomenėmis.

Pavyzdžiui, Latvijoje tautinės mažumos sudaro reikšmingą gyventojų dalį. Didžiausia jų grupė yra rusai (25,6 %), po jų – baltarusiai (3,4 %), ukrainiečiai (2,3 %) ir lenkai (2,1 %). Šios bendruomenės daugiausia gyvena pietrytinėje šalies dalyje, ypač Latgalos regione, kuris ribojasi su Rusija ir Baltarusija.

Estijoje taip pat gyvena gausi rusakalbių mažuma. Remiantis 2000 m. gyventojų surašymo duomenimis, rusai sudarė 25,6 % šalies gyventojų. Šios bendruomenės daugiausia susitelkusios šiaurės rytinėje šalies dalyje, ypač Ida Viru apskrityje, esančioje prie sienos su Rusija.

Lietuvoje tautinių mažumų sudėtis yra tokia: lenkai (6,7 %), rusai (6,3 %), baltarusiai (1,2 %), ukrainiečiai (0,7 %) ir žydai (0,1 %). Lenkų ir rusų bendruomenės daugiausia gyvena pietrytiniuose šalies regionuose, netoli sienų su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Šios tautinių mažumų bendruomenės, ypač gyvenančios netoli Rusijos ir Baltarusijos sienų, yra labiau pažeidžiamos dezinformacijos kampanijų. Prie šio pažeidžiamumo prisideda kalbiniai ir kultūriniai ryšiai su Rusija, rusakalbės žiniasklaidos vartojimas ir istoriniai naratyvai. Dezinformacijos kampanijose šie ryšiai dažnai išnaudojami skleidžiant naratyvus, kurie gali mažinti pasitikėjimą vietos institucijomis ir skatinti prorusiškas nuostatas.

Reaguodamos į šiuos iššūkius, Baltijos šalys įgyvendino įvairias kovos su dezinformacija strategijas. Jos apima medijų raštingumo ugdymą, nepriklausomos žurnalistikos rėmimą ir bendradarbiavimą su tautinių mažumų bendruomenėmis, siekiant stiprinti jų atsparumą manipuliavimui informacija. Šioms pastangoms sustiprinti taip pat buvo sukurtos regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos, tokios kaip BECID.

Ši ataskaita yra 4.4 užduoties (T4.4) rezultatas, prie kurio prisidėjo trys BECID partneriai: UTARTU, VMU ir BCME. Užduoties tikslas buvo sukurti medijų raštingumo kampaniją, skirtą stiprinti Baltijos šalių rusakalbių gyventojų informacinį atsparumą ir skatinti jų pilietinį aktyvumą. Ši gyventojų grupė laikoma ypač pažeidžiama valstybės remiamų dezinformacijos kampanijų.

Atsižvelgdama į ankstesniuose ataskaitos skyriuose pateiktus statistinius duomenis ir išryškintus regioninius Baltijos šalių skirtumus, kiekviena šalis partnerė parengė individualius veiksmų planus, skirtus veiksmingai pasiekti rusakalbius gyventojus ir (arba) konkrečias tikslines grupes savo regionuose.

Kiekviena šalis taip pat parengė specialiai pritaikytą medžiagą ir atnaujino pristatymus, atsižvelgdama į skirtingą patirtį, poreikius, iššūkius ir konkrečias aplinkybes, su kuriomis susidurta įgyvendinant WP4.4 veiklas.