NATO „pažadas“ Rusijai nesiplėsti: kodėl jis nuskambėjo ir ką sakė pats Gorbačiovas?

Teiginiai

NATO sulaužė Rusijai duotą pažadą nesiplėsti į Rytus.

Verdiktas

Melas. Rusijos dažnai prisimenamas buvusio JAV valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio pažadas buvo duotas Vokietijos suvienijimo kontekste, turint omenyje, kad NATO pajėgos nebus dislokuojamos tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje. Tai galiausiai patvirtino ir pats Michailas Gorbačiovas. Be to, bet kokios Vakarų lyderių kalbos apie NATO nesiplėtimą niekada nebuvo įtvirtintos raštu.

Melo detektoriaus komentaras

Teiginys, kad NATO žadėjo Rusijai nesiplėsti į Rytus ir šį pažadą sulaužė, yra ne pavienė ar atsitiktinė melagiena, o vienas mėgstamiausių ir dažniausiai kartojamų Kremliaus naratyvų. Jis skambėjo ir Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir Švedijai bei Suomijai papildžius NATO gretas, jis Lietuvoje nepaliaujamai girdimas ir šiomis dienomis.

„1949 m. balandžio 4 d. buvo įkurta tarptautinė teroristinė organizacija NATO, kruviniausia žmonijos istorijoje Vakarų kolonizatorių militaristinės ekspansijos struktūra. „NATO nesiplės nei per colį į Rytus nuo Berlyno sienos“ – 1989 m. TSRS vadovui Michailui Gorbačiovui pažadėjo tuometinis JAV Valstybės sekretorius Čarlzas Beikeris“, – skelbia vienas iš melagienų platintojų socialiniuose tinkluose Lietuvoje.

Beje, šioje melagienoje klaidingai nurodomas tuomečio JAV valstybės sekretoriaus vardas – jis buvo Jamesas, o ne Charlesas Bakeris.

Dainelę apie NATO pažadą Kremlius gieda taip dažnai, kad NATO net yra sukūręs atskirą puslapį paneigti dažniausiai kartojamas Rusijos melagienas, tarp kurių – ir ši.

„Nors dokumentai rodo, kad pradiniame diskusijų apie Vokietijos suvienijimą etape JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris ir jo kolega iš Vakarų Vokietijos Hansas-Dietrichas Genscheris 1990 m. tarpusavyje ir su Sovietų Sąjungos vadovais svarstė tokią idėją, tačiau diplomatinės derybos greitai pasistūmėjo į priekį ir šios idėjos buvo atsisakyta“, – viešai skelbia NATO.

Aljansas pažymi, kad NATO steigimo sutartyje, kurią 1949 m. pasirašė 12 pirmųjų narių ir visos vėliau prisijungusios šalys, yra aiški nuostata, atverianti NATO duris „bet kuriai kitai Europos valstybei, galinčiai remti šios sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto erdvės saugumo“.

„Ši nuostata niekada nesikeitė. Nė vienoje NATO sąjungininkių ir Rusijos pasirašytoje sutartyje niekada nebuvo nuostatų, kad NATO negali priimti naujų narių. Sprendimai dėl narystės NATO priimami visų sąjungininkių bendru sutarimu“, – rašoma Aljanso puslapyje.

Be to, Aljansas atkreipia dėmesį į tai, kokią retoriką vartoja Kremlius, kai kalbama apie naujas NATO nares.

„NATO atvirų durų politiką apibūdinti kaip „plėtrą“ jau yra mito dalis. NATO neieškojo naujų narių ir nesiekė „plėstis į Rytus“. NATO gerbia kiekvienos valstybės teisę pasirinkti savo kelią. Narystė NATO yra pirmiausia tų šalių, kurios nori prisijungti, sprendimas. Po to NATO sąjungininkės turi apsvarstyti prašymą“, – pažymi Aljansas.

Apie kokį pažadą kalbama?

1990 m. vasario 9 d. vykusiame susitikime su Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu tuometis JAV valstybės sekretorius J. Bakeris apie NATO sakė: „nė per žingsnį į Rytus“.

Kaip rodo išviešinti dokumentai, tuometiniai Vakarų lyderiai tikrai kalbėjo, kad NATO nebeturėtų augti, tačiau, pirma, šios kalbos vyko Vokietijos susivienijimo kontekste, antra, jos niekada nenugulė kaip oficialus susitarimas juodu ant balto.

Kodėl Vakarų šalys apie tai kalbėjo? Jos siekė Vokietijos suvienijimo, kuriam Sovietų Sąjunga turėjo veto teisę, todėl Vakarų lyderiai ramino sovietų valdžią, kad suvienyta Vokietija netaps grėsme rusams.

Rusai gavo JAV, Vakarų Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderių bei tuomečio NATO generalinio sekretoriaus patikinimus, kad NATO nebesiplės, Sovietų Sąjungai patraukus savo pajėgas iš Rytų Europos.

Šiame kontekste nuskambėjo ir J. Bakerio frazė M. Gorbačiovui. Jam kitą dieną, vasario 10-ąją, antrino ir būsimasis suvienytos Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis. Nepaisant to, joks susitarimas nenugulė popieriuje.

Ką apie tai sakė Gorbačiovas?

Šią įvykių seką pripažino ir pats M. Gorbačiovas. 2014 m. laikraštis „Rossijskaja Gazeta“ jo paklausė, ar jis nesijaučia išduotas Vakarų partnerių dėl NATO plėtros ir kodėl jis nesiėmė oficialiai įtvirtinti J. Bakerio pažado. Į tai M. Gorbačiovas atsakė:

„Anuomet „NATO plėtros“ klausimas apskritai nebuvo svarstomas ar keliamas. Tai sakau visiškai atsakingai. Nė viena Rytų Europos šalis nekėlė šio klausimo, taip pat ir po to, kai 1991 m. Varšuvos paktas nustojo egzistuoti. Jo nekėlė ir Vakarų lyderiai“.

Kartu jis pažymėjo, kad J. Bakerio pažadas skambėjo Vokietijos suvienijimo kontekste ir jis buvo išpildytas.

„Buvo aptartas ir kitas mūsų iškeltas klausimas: kad po Vokietijos suvienijimo nebūtų plėtojamos NATO karinės struktūros ir dislokuojamos papildomos Aljanso ginkluotosios pajėgos tuometinės VDR teritorijoje. Šiame kontekste buvo padarytas jūsų klausime minimas Bakerio pareiškimas. Apie tai taip pat kalbėjo Kohlis ir Genscheris (Hansas-Dietrichas Genscheris, buvęs Vokietijos vicekancleris – red.)“, – toliau kalbėjo M. Gorbačiovas.

„Buvo padaryta viskas, kas galėjo ir turėjo būti padaryta, kad būtų užtikrintas šis politinis įsipareigojimas. Ir įvykdytas. Galutiniame susitarime su Vokietija teigiama, kad rytinėje šalies dalyje nebus kuriamos jokios naujos karinės struktūros, nebus dislokuota papildomų karių ir nebus naudojami masinio naikinimo ginklai“, – sakė M. Gorbačiovas.

Tiesa, tai nereiškia, kad jis palaikė tolesnį NATO augimą.

„1993 m. JAV ir jų sąjungininkės galutinai nusprendė išplėsti NATO į rytus. Nuo pat pradžių tai vadinau didele klaida. Žinoma, tai buvo 1990 m. mums duotų pareiškimų ir garantijų dvasios pažeidimas. Kalbant apie Vokietiją, jie buvo teisiškai įtvirtinti ir jų laikomasi“, – sakė buvęs Sovietų Sąjungos vadovas.

Šaltiniai

NATO. „Setting the record straight“. Atnaujinta 2024 m. spalio 24 d.

Tom Blanton, Tom, Savranskaya, Svetlana. „Declassified documents show security assurances against NATO expansion to Soviet leaders from Baker, Bush, Genscher, Kohl, Gates, Mitterrand, Thatcher, Hurd, Major, and Woerner. Slavic Studies Panel Addresses „Who Promised What to Whom on NATO Expansion?“ 2017 m. gruodžio 12 d.

Clark, Christopher, Spohr, Kristina. „Moscow’s account of Nato expansion is a case of false memory syndrome“. 2015 m. gegužės 24 d.

Коршунов, Максим. „Первый президент СССР о том, как падают и возникают стены“. 2014 m. spalio 16 d.