Pagrindinės BECID konferencijos įžvalgos

becid

09.03.2026

Lyčių ir tapatybe grįsta dezinformacija tampa vis labiau pastebimu iššūkiu demokratinėse visuomenėse, ypač Baltijos šalių informacinėje aplinkoje. Konferencija „Atsparūs balsai: moterys ir dezinformacija“ subūrė politikos formuotojus, žurnalistus, tyrėjus ir pilietinės visuomenės atstovus aptarti, kaip veikia į lytį ir tapatybę nukreipta dezinformacija, kaip ji veikia demokratinį dalyvavimą ir kokių priemonių reikia šiai problemai spręsti.

Pagrindinių pranešimų, diskusijų ir ekspertų pristatymų metu dalyviai nagrinėjo, kaip skaitmeninės platformos, geopolitiniai naratyvai ir socialiniai stereotipai sąveikauja ir prisideda prie lyčių pagrindu vykdomos dezinformacijos sklaidos. Diskusijose pabrėžta žiniasklaidos ekosistemų stiprinimo, žurnalistų apsaugos, pilietinės visuomenės rėmimo ir medijų raštingumo skatinimo svarba siekiant apsaugoti demokratinius procesus.

Lyčių pagrindu vykdoma dezinformacija kaip grėsmė demokratijai

Konferenciją pradėjo pagrindinis pranešimas, kurį skaitė jauniausia Estijos Parlamento narė Hanah Lahe. Ji pabrėžė didėjantį lyčių pagrindu vykdomos dezinformacijos poveikį demokratiniam valdymui ir politiniam dalyvavimui.

Lahe paaiškino, kad lyčių pagrindu vykdoma dezinformacija retai siekia tiesiogiai pakeisti politines pažiūras. Vietoj to ja dažnai siekiama nutildyti ir marginalizuoti tam tikrus balsus, ypač moterų politikoje ir viešajame gyvenime. Moterys dažnai puolamos dėl savo tapatybės, išvaizdos ar asmeninio gyvenimo, o vyrams skirta kritika dažniau sutelkiama į politinius sprendimus ar veiksmus. Ši dinamika rodo, kaip lyčių pagrindu vykdoma dezinformacija veikia kaip politinė strategija, kuria siekiama pakirsti moterų patikimumą viešojoje erdvėje.

Technologijų plėtra šią problemą gerokai sustiprino. Dirbtinis intelektas ir „deepfake“ technologijos leidžia kurti ir platinti žalingą turinį precedento neturinčiu greičiu ir mastu. Pagrindinio pranešimo metu cituoti tyrimai parodė, kad didžioji dauguma internete esančių „deepfake“ vaizdo įrašų yra pornografinio pobūdžio, o moterys sudaro didžiąją daugumą jų aukų.

Lahe pabrėžė, kad lyčių pagrindu vykdoma dezinformacija neturėtų būti vertinama vien kaip lyčių lygybės problema. Tai platesnis valdymo iššūkis, keliantis grėsmę demokratiniam dalyvavimui, visuomenės pasitikėjimui ir įtraukioms politinėms sistemoms.

Tapatybės naratyvai ir Baltijos šalių informacinė aplinka

Lindos Curikos moderuojamoje diskusijoje buvo nagrinėjama, kaip lyčių ir tapatybe grįsti naratyvai vis dažniau naudojami Baltijos regiono visuomenėms poliarizuoti. Pranešėjai aptarė, kaip priekabiavimas internete, priešiški naratyvai ir socialinių tinklų dinamika formuoja informacinę aplinką.

Dalyviai pažymėjo, kad lyties klausimai tapo svarbia šiuolaikinio informacinio karo arena. Dezinformacijos kampanijose dažnai išnaudojamos diskusijos apie „tradicines vertybes“, mažumų teises ir lyčių lygybę, siekiant gilinti visuomenės susiskaldymą ir mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.

Pranešėjai taip pat pasidalijo asmenine patirtimi, iliustruojančia šią dinamiką. Latvijos kultūros ministrė Agnese Lāce papasakojo, kaip po pasirodymo žiniasklaidoje kartu su savo vaiku vieša kritika buvo nukreipta į jos motinystę ir asmeninį patikimumą, o ne į politinius klausimus. Delfi žurnalistė Alina Lastovska pasidalijo panašia patirtimi ir pažymėjo, kad išpuoliai prieš moteris dažnai nukreipiami į jų išvaizdą, šeimos gyvenimą ar asmenines savybes, o ne profesinę veiklą.

Ekspertai taip pat pabrėžė, kad priešiškumą internete skatina ne vien užsienio veikėjai ar automatizuoti botų tinklai. Pasak Elīnos Lange-Ionatamišvili iš NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro, nemaža dalis priešiško turinio kyla iš tikrų vartotojų, o tai atspindi platesnes visuomenės normas ir agresyvios komunikacijos normalizavimą internete.

Tuo pat metu socialinių tinklų platformos gali sustiprinti šią dinamiką, sudarydamos sąlygas greitai skleisti priešiškus komentarus ir leisdamos aktyvioms bei garsiai savo nuomonę reiškiančioms mažumoms dominuoti viešose diskusijose.

Atsparumo stiprinimas: politika, žiniasklaida ir švietimas

Dalyviai išskyrė keletą strategijų, padedančių stiprinti atsparumą dezinformacijai.

Diskusijose apie politiką pabrėžtas poreikis remti nepriklausomą žurnalistiką ir analitinę žiniasklaidą, stiprinti visuomeninį transliavimą ir remti regionines žiniasklaidos priemones, kad jos galėtų kovoti su vietos lygmens klaidinančia informacija. Teisinės priemonės ir bendradarbiavimas su teisėsauga taip pat buvo aptarti kaip būdai kovoti su grėsmėmis žurnalistams ir viešiems asmenims.

Augustina Zamuškevičiūtė iš „Civic Resilience Initiative“ pristatė iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti jaunimo medijų raštingumą ir kritinį mąstymą. Ji pabrėžė, kad medijų raštingumas turėtų būti integruojamas į įvairius mokomuosius dalykus nuo ankstyvo amžiaus, padedant mokiniams suprasti skaitmeninę informacinę aplinką ir atpažinti manipuliacines žinutes.

Pilietinės visuomenės mobilizacija ir diskusijos dėl Stambulo konvencijos

Pilietinės visuomenės vaidmenį ginant demokratines vertybes pristatė Latvijos nevyriausybinės organizacijos „Centrs MARTA“ advokacijos vadovė Beata Jonite. Ji pristatė organizacijos veiklą, skirtą padėti smurto aukoms ir siekti stipresnės teisinės apsaugos.

Jonite daugiausia dėmesio skyrė poliarizuotai viešajai diskusijai dėl Stambulo konvencijos Latvijoje. Nepaisant klaidinančios informacijos, kurioje konvencija buvo vaizduojama kaip grėsmė tradicinėms vertybėms, pilietinės visuomenės organizacijos sutelkė didelę visuomenės paramą jai apginti.

Reaguodamos į politinius bandymus pasitraukti iš konvencijos, nevyriausybinės organizacijos surengė protestus ir viešąsias kampanijas. Per kelias dienas buvo surinkta daugiau kaip 70 000 parašų, raginančių prezidentą nepatvirtinti pasitraukimo. Galiausiai prezidentas atsisakė pasirašyti įstatymą, taip parodydamas pilietinės mobilizacijos poveikį ginant demokratinius principus.

Tiriamoji žurnalistika ir hibridinė įtaka

Konferencijoje taip pat pabrėžtas tiriamosios žurnalistikos vaidmuo atskleidžiant koordinuotus dezinformacijos tinklus.

Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė pristatė tyrimo išvadas, siejančias protesto judėjimus Lietuvoje su prokremliškais įtakos tinklais. Žurnalistai užfiksavo pasikartojančius organizatorius, skleidžiančius su Rusijos propaganda sutampančius naratyvus, kuriuose valdžios institucijos vaizduojamos kaip neteisėtos ir teigiama, kad iš piliečių buvo atimta politinė galia.

Panašūs naratyvai pasirodė keliose regiono šalyse, o tai leidžia įtarti platesnio masto įtakos kampanijas. Tirdami šiuos tinklus žurnalistai dažnai susiduria su priekabiavimu ir koordinuotais bandymais juos diskredituoti, todėl išryškėja stipresnių apsaugos mechanizmų ir glaudesnio bendradarbiavimo su teisėsauga poreikis.

Lyčių dezinformacijos skaitmeninės dinamikos supratimas

Akademiniuose pranešimuose buvo išsamiau nagrinėjama, kaip skaitmeninė aplinka formuoja lyčių naratyvus ir sudaro sąlygas dezinformacijai.

Rygos Stradiņš universiteto tyrėjas Jānis Šabanovs nagrinėjo, kaip skaitmeninės platformos veikia kaip „lyties technologijos“, formuojančios lūkesčius ir socialines normas. Nuolat kartojami stereotipai gali virsti elgesį reguliuojančiomis normomis ir stiprinti socialines hierarchijas, todėl jie tampa galingais įrankiais lyčių pagrindu vykdomose dezinformacijos kampanijose.

Tartu universiteto atstovė Maria Murumaa-Mengel taip pat nagrinėjo, kaip stereotipai ir emociškai įkrauta komunikacija sustiprinami internete. Ji atkreipė dėmesį ir į socialinės steganografijos sąvoką – paslėptas žinutes, įterptas į memus, jaustukus ir koduotą kalbą, kuriomis konkrečioms auditorijoms perteikiamos diskriminacinės ar ekstremistinės idėjos.

Lyčių naratyvai taip pat dažnai naudojami geopolitinėje propagandoje. Prokremliškose kampanijose neretai skleidžiami naratyvai apie „tradicines vertybes“, o Vakarų visuomenės vaizduojamos kaip moraliai sugedusios, siekiant sukelti emocines reakcijas ir gilinti visuomenės susiskaldymą.

Bendras iššūkis demokratinėms visuomenėms

Viena pagrindinių konferencijos išvadų buvo aiški: lyčių pagrindu vykdoma dezinformacija nėra vien moterų problema – tai sisteminis iššūkis demokratiniam valdymui.

Išnaudodamos stereotipus, emocinius naratyvus ir skaitmeninę infrastruktūrą, tokios kampanijos siekia nutildyti tam tikrus balsus, silpninti nepriklausomą žiniasklaidą ir pakirsti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.

Šiam iššūkiui įveikti būtini koordinuoti veiksmai įvairiuose sektoriuose. Nepriklausomos žurnalistikos stiprinimas, teisinės apsaugos gerinimas, medijų raštingumo plėtra, pilietinės visuomenės iniciatyvų rėmimas ir glaudesnis vyriausybių, tyrėjų bei technologijų platformų bendradarbiavimas yra esminiai atsparios informacinės aplinkos elementai.

Galiausiai demokratinio dalyvavimo apsauga reiškia būtinybę užtikrinti, kad visi žmonės, nepaisant jų lyties ar tapatybės, galėtų saugiai ir prasmingai dalyvauti viešose diskusijose.