Paieška

Pagalba mokytojui – pagalbinė medžiaga sukčiavimo schemoms dekonstruoti 

Maria Murumaa-Mengel
Tartu Universiteto žiniasklaidos studijų docentė
maria.murumaa@ut.ee

Pastaruoju metu Baltijos šalių mokyklos susiduria su melagingomis žinutėmis, kuriose grasinama bombomis. Vaikai, mokytojai ir tėvai nerimauja, nes sunku įvertinti informacijos tikrumą ir realaus pavojaus tikimybę.  

Informacijos sutrikimo sąlygomis susiduriame su kelių tipų informacija, kuri nebūtinai yra tikra ir gali būti mums žalinga:  

Neteisinga informacija – angl. misinformation – netyčinė melaginga arba klaidinanti informacija. 
Dezinformacija – angl. disinformation – sąmoningai netikra arba klaidinanti informacija, kuri tarnauja jos kūrėjo ar platintojo tikslams.  
Nusikalstama informacija – angl. malinformation – teisinga informacija, kuria dalijamasi siekiant pakenkti. 

Mokiniai ir mokytojai gali padidinti savo atsparumą neteisingai, nusikalstamai informacijai ir dezinformacijai bandydami analizuoti įvairaus pobūdžio informaciją, su kuria susiduria kasdien, ir suprasti, kodėl vieni tekstai, vaizdiniai ir pranešimai yra efektyvesni už kitus. Toliau pateiktas straipsnis ir testas skirti sukčiavimui aptarti, tačiau gali būti pateiktas ir platesnis kontekstas, įtraukiant naujausias „melagienas“ apie sprogmenis bei medžiagą apie informacijos vartojimą apskritai. 

Pirminis straipsnis: https://maaleht.delfi.ee/artikkel/95017567/b-teadlased-kolm-lihtsat-pohimotet-aitavad-hoida-end-pettuste-ja-valeinfo-eest-b  

Mokslininkai: trys paprasti principai, padedantys apsisaugoti nuo sukčių ir dezinformacijos

Kiekvienas žmogus gali apsisaugoti nuo sukčių ir melagingos informacijos žalos, jei laikysis trijų paprastų principų, kuriuos, remdamiesi įvairiais tyrimais, siūlo Tartu universiteto socialiniai mokslininkai Kristjanas Kikerpillas ir Marju Himma. 

Policija vėl pranešė, kad saugumo tarnybų ar bankų darbuotojais apsimetę sukčiai iš žmonių išvilioja dešimtis tūkstančių eurų. Arba istorija apie tai, kaip buvo grasinama paviešinti intymias žmogaus nuotraukas, surinktas iš interneto, o auka, žinoma, sukčiams sumokėjo. Galiausiai, atvejis, kai žmogus patikėjo socialiniuose tinkluose matyta informacija apie investavimo schemą, žadančią didelį pelną, tačiau galiausiai palikusią „investuotojus“ tuščiomis rankomis. 

Tokias, regis, pamokančias istorijas galima pasakoti be galo, bet iš to jokios naudos – reikia universalių bazinių principų. Tartu universiteto doktorantas Kristjanas Kikerpillas savo daktaro disertacijoje nagrinėjo nusikalstamumą kaip komunikaciją, tiksliau, kokią informaciją, padedančią netapti internetinių sukčių aukomis, galima gauti iš internetinio sukčiavimo bei manipuliacinių atakų formuluočių, pavyzdžiui, kai bandoma išvilioti pinigus iš asmens telefonu. 

Žurnalistikos tyrėja Marju Himma dalyvauja medijų raštingumo projekte SMaRT-EU, kuriame ieškoma įvairių būdų, kaip žmogus gali apsisaugoti nuo manipuliacinės ar žalingos informacijos. Diskutuodami šiuo klausimu Kikerpillas ir Himma priėjo prie išvados, kad gana panašūs principai padeda apsisaugoti tiek nuo nusikalstamų manipuliacinių atakų, tiek nuo melagingos informacijos kampanijų. 

Auka gali tapti bet kas 

Iš kvailio ir reikia atimti pinigus – tai galima išgirsti skaitant dar vieną istoriją, kurioje kažkas tapo apgaulės auka. „Jei reikiamą akimirką randi tinkamą situaciją, tinkamą kontekstą ir tinkamą pažeidžiamumo mygtuką, kurį reikia paspausti, niekas nėra šimtu procentų apsaugotas nuo sukčių. Neturintis pagrindo neklystamumo jausmas ir didžiulis noras šaipytis iš aukų būdingi tiems, kurie nepateko į įgudusio sukčiaus pinkles“, – teigia Kikerpillas. 

Himma mano, kad tas pats pasakytina apie netikras naujienas ar bet kokį kitą informacijos iškraipymą. Netikros naujienos dažnai labiau primena naujienas nei pačios žurnalistinės naujienos. „Dažniausiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad netikros naujienos plinta žiniasklaidoje, nes jei tai naujiena, tai ji žurnalistinė“, – pažymi Himma. Iš tikrųjų netikros naujienos dažniausiai plinta alternatyvios žiniasklaidos leidiniuose ir socialiniuose tinkluose. Tačiau jas sieja emocinis patrauklumas: jos patraukia dėmesį pavojumi ar negatyvumu ir ragina veikti tam tikru būdu. 

„Kaip tik vieną dieną „Facebook‘e“ paspaudžiau straipsnį su Estijos premjerės Kajos Kallas nuotrauka, o pavadinimas bylojo apie savitvardos praradimą dėl apribojimų. Vos spėjus puslapiui atsidaryti, supratau, kad tai padirbtas puslapis, kuris tikriausiai įdiegė kenkėjišką programą mano kompiuteryje“, – pasakoja Himma. Jei jau žiniasklaidos tyrinėtoja patenka į tokios dezinformacijos pinkles, tai gali nutikti bet kam! 

Patikrinkite šaltinį, bet kitame kanale 

Dažniausiai rekomenduojama patikrinti informacijos šaltinį, tačiau tai veikia jau ne visada. Propaganda ar žalingu tikslu skleidžiama informacija gali būti visiška teisinga, tačiau pasirinkimai ir akcentai daromi taip, kad nuolat pateikiamos istorijos paliktų vienpusį, dažnai erzinantį ar trikdantį ir neapykantą keliantį įspūdį. 

„Informaciją reikia tikrinti, dažniausiai pradžioje pakanka paprastos paieškos. Ką ji atskleidžia apie pirminį informacijos šaltinį? Ar tą patį atsakymą galima gauti iš skirtingų, vienas kitą paneigiančių šaltinių?“ – sako Himma. 

Kikerpillas priduria, kad kalbant apie sukčiavimą, nesvarbu, ar tai el. laiškas, skambutis, ar sukčius pasirodo prie jūsų namų durų. Informaciją svarbu pasitikrinti kokiame nors kitame kanale: elektroninio laiško atveju nespauskite jame esančios nuorodos ar priedo, o, pavyzdžiui, „Google“ ieškokite laiško siuntėjo. Telefoninio pokalbio atveju verta pasitikrinti pasiteiravus šeimos nario ar pažįstamo, taip pat ieškant duomenų internete. ​ 

„Sukčiavimui kanalas nėra svarbus“, – sako Kikerpillas. Tai reiškia, kad reikėtų pamiršti įsitikinimą, kad tam tikros rūšies sukčiavimas plinta tam tikrais kanalais. Atvirkščiai, sukčiavimas turi universalių požymių nepaisant kanalo, kuriuo jis vykdomas, ir galima jį atsekti tikrinant informaciją kitu kanalu. 

Vienas bendrų sukčiavimo ir dezinformacijos bruožų yra skatinimas veikti. 

Pastebėkite, kada jums liepiama „veikti“ 

„Peržiūrėk įdomų pasiūlymą“, „aplankyk šį puslapį“, „atidaryk priedą“, „išimk pinigus iš banko sąskaitos“, „pirk dabar“, „tau taip pat kyla pavojus“, „suteik prieigą“, „pervesk pinigus“, „pasirašyk peticiją“… Pastebite bendrumą? Tai raginimas veikti dabar arba pasiruošti veikti tam tikru būdu ilgesnėje perspektyvoje. 

„Spustelėjimas taip pat yra veiksmas!“ – pažymi Kikerpillas. Himma priduria, kad dezinformacijos atveju žmonės gali būti skatinami tam tikru būdu balsuoti rinkimuose, protestuoti prieš (politinius) sprendimus arba skleisti baimę ir paniką, kuri, kaip žinoma, plinta iš lūpų į lūpas. 

Todėl norėdami apsisaugoti nuo sukčiavimo ir dezinformacijos, turite nedelsdami įvertinti, ar esate skatinami ką nors daryti, ir ką būtent. „Jei yra koks nors raginimas, reikėtų pradėti kritiškai tikrinti gautą informaciją“, – sako Himma. „Be to, neskubėkite“, – sako Kikerpillas ir priduria: „Neskubėkite, pinigai neturėtų būti išleidžiami greitai. Realiose situacijose, kai tikrai reikia pervesti pinigus, nustatomi terminai ir duodama pakankamai laiko.“ 

Sukčiai dažnai pasinaudoja būtent laiko spaudimu: „greitai atlikite pervedimą“, „tik dabar investuodami gausite didelį pelną“, „tavo mylimam žmogui tučtuojau reikia pagalbos“. Laiko spaudimas sukelia paniką, kurią jausdami žmonės dažniausiai nebesugeba aiškiai mąstyti ir pradeda spręsti bei veikti emociškai. 

Kadangi sukčių ir melagingos informacijos skleidėjų veiklos modelis grindžiamas įtikinamumu, jie dažnai naudojasi aktualiais visuomenės įvykiais, kad padidintų savo pranešimų įtikinamumą. Jie sukuria reikiamą foną arba socialinį kontekstą apgaulingoms žinutėms ir melagingai informacijai. Kontekstas gali būti politinė nesantaika, Kalėdos arba ką tik gauti pensijos pinigai. 

Atpažinkite žaidimą su emocijomis 

Turbūt žinote tas situacijas, kai elgeta iš turistų gatvėje prašo 10 eurų savo ką tik gimusiam vaikui. „Ji tikriausiai kasdien susilaukdavo kūdikio pastaruosius keturis mėnesius“, – sako Kikeprillas, prisimindamas savo patirtį. 

Tokias situacijas sukčiai gerai apgalvoja ir repetuoja. Jie žaidžia žmonių emocijomis ir turi tik vieną tikslą: priversti objektą nedelsiant veikti pagal nurodymus, pavyzdžiui, spustelėti nuorodą arba įdiegti nežinomą programinę įrangą ir duoti sukčiams tai, ko jie nori. Situacijos kontrolė sukčiams itin svarbi, ir tai yra bendras visų sukčių bruožas. 

Netikra naujiena ar bet kokia kita informacija, kurios turinys yra klaidinantis ar žalingas, visada sukelia mumyse stiprias emocijas. „Tai gali priversti mus kažkam prieštarauti arba priversti mus stipriai dėl kažko pergyventi. Pavyzdžiui, prieš skiepus nusiteikusį žmogų stipriai veikia emocinga istorija apie žalingą skiepų poveikį, ir tai gali būti informacijos platintojo tikslas – dar labiau sustiprinti jau turimus įsitikinimus“, – aiškina Himma. 

Labai paplitusios sukčiavimo schemos, kai prašoma pinigų nelaimingą atsitikimą patyrusiam artimajam arba renkami pinigai sunkiai sergančiam žmogui, kuris, atlikus greitą informacijos patikrą, pasirodo esąs išgalvotas. 

Jei jus pasiekianti informacija sukelia užuojautą, pyktį, liūdesį, baimę ar kitus stiprius jausmus ir verčia emociškai reaguoti, pagalvokite, ar tai negali būti kažkieno piktybinis noras jus apgauti ar paveikti melaginga informacija. 

Pastebėk SCHEMĄ, sustabdyk BLOGIUKĄ 

Atskiros istorijos nesuteikia galimybės išmokti, ką daryti kitaip. Labiau reikia žinoti pagrindinius principus, kaip atpažinti galimą sukčiavimą. „Prie laužo istorijos nepasakojamos šiaip sau. Koks yra pasakos pasakojimo tikslas? Joje visada yra koks nors išminties grūdas“, – sako Kikerpillas. Ieškodamas bendrų kibernetinio sukčiavimo bruožų, jis aptiko universalų modelį, kurį galima taikyti ir dezinformacijai atpažinti. Jis tai apibendrino kaip kalambūrą „pastebėk SCHEMĄ, sustabdyk BLOGIUKĄ“, kur sukčiavimo esmė įvardyta tokiais raktiniais žodžiais: žinutė, kontekstas, perdavimo būdas, žaidimas emocijomis. Sukčiavimas skatina elgtis emociškai. 

Savarankiškas testas:

Laisvos formos atsakymas: pateikite sukčiavimo schemos, su kuria susidūrėte ar apie kurią girdėjote prieš skaitydami šį straipsnį, pavyzdį. 

Kaip dažniausiai plinta netikros naujienos? 

– vakaro televizijos žiniose 
– per pramogų skiltis interneto dienraščių portaluose 
– per radiją, kur nėra laiko tikrinti naujienų 
daugiausia alternatyvioje ir socialinėje žiniasklaidoje 

Kas yra emocinis informacijos patrauklumas? 

informacija sukelia stiprius jausmus 
– naujienos turi būti pateiktos su šypsena 
– internetiniams sukčiams sekasi geriau, jei jie gražūs 
– teigiama informacija sklinda greičiau 

Ką tikrinant informaciją rekomenduoja daryti žiniasklaidos tyrinėtoja Marju Himma? 

– kelis kartus apsilankyti tame pačiame puslapyje, kad pamatytumėte, ar informacija liko tokia pati 
– patikrinti informacijos šaltinius spustelint nuorodas istorijoje ir susijusiuose pasakojimuose 
ieškoti, ar panašios informacijos galima gauti ir iš kitų labai skirtingų šaltinių 
– manyti, kad mąstymas savo galva yra geriausias būdas 

Ką reikėtų daryti, jei gavote šiek tiek keistą (pvz., yra nebūdingų rašybos klaidų, o laiškas prasideda per daug formaliai) laišką nuo mamos, kuriame prašoma paspausti nuorodą ir jai padėti? 

– na žinoma, spustelėsiu ir padėsiu, aš gi ne koks psichopatas 
skambinu mamai ir klausiu, ar ji man atsiuntė el. laišką 
– spusteliu nuorodą, bet pirmiausia uždarau visus kitus langus ir skirtukus 
– laišką iškart ištrinu, net neperskaitęs iki galo 

Ką reiškia Kristjano Kikerpillo teiginys, kad „sukčiavimui kanalas nesvarbus“? 

sukčiavimas turi universalių ypatybių, kurios nepriklauso nuo kanalo 
– sukčiavimas paprastai pateikiamas labai neutralia kalba 
– visi sukčiavimai nukreipiami į visas prieinamas platformas 
– siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, reikėtų sukurti daugiau kanalų 

Jeigu jums siūloma labai gera galimybė greitai užsidirbti („paskutinė galimybė!“, „tik dabar investavę gausite pelną!“), tuomet žiniasklaidos tyrinėtojai rekomenduoja:  

– greitai mesti savo kiaulę taupyklę į ekraną 
neskubėti, nes pinigai neturėtų būti mokami greitai 
– pasinaudoti proga, nes pinigai turi judėti greitai 
– kuo skubiau atlikti pavedimą ir niekam apie tai nepasakoti, kitaip sumažės pelnas  

Laisvos formos atsakymas: „Sukčių ir melagingos informacijos skleidėjų veiklos modelis grindžiamas įtikinamumu, todėl jie dažnai naudojasi aktualiais visuomenės įvykiais, kad padidintų savo pranešimų įtikinamumą. Tai sukuria reikiamą foną arba socialinį kontekstą apgaulingoms žinutėms ir melagingai informacijai. Kontekstas gali būti politinės rietenos, Kalėdos ar ką tik gauti pensijos pinigai.“ Pateikite daugiau pavyzdžių apie aktualias temas, kurias sukčiai gali panaudoti kurdami savo apgaulingas schemas ir istorijas, kurias jie pasakoja savo aukoms. 

 

Kokios stiprios emocijos gali priversti mus spustelėti apgaulingas nuorodas ir tapti sukčių aukomis? 

džiaugsmas – pvz., aš laimėjau milijoną eurų! 
baimė – pvz., jei nemokėsiu, mano internetinės kameros įrašai bus paviešinti! 
pyktis – pvz., dėmesio! (dez)informacinė medžiaga, kad nuo rytojaus vyriausybė lieps visiems skiepytis kiekvieną dieną 
geismas – pvz., nuostabiai gražus ir seksualus žmogus prašo nupirkti lėktuvo bilietus, kad galėtų jus aplankyti  
užuojauta – pvz., šuns, užlipusio ant minos, savininkui reikia pagalbos gydymui apmokėti 

Kokios yra „SCHEMOS“ dalys, remiantis šiuo straipsniu? 

– duona, bulvės, energetinis gėrimas, eklerai 
– gudriai el. kanaluose atsikratėte savo mamona 
– skandalai, muštynės, emocijos, elementaru, žiniasklaida 
žinutė, kontekstas, pateikimo būdas, žaidimas emocijomis 

Papildoma medžiaga:  

Partneriai