Paieška

Tarptautinėje CBSE konferencijoje DIGIRES ir BECID mokslininkai pristatė Baltijos ir Šiaurės regiono valstybių patirtį kovojant su informacijos sutrikimais (atnaujinta)

Birželio 15–17 d. Vytauto Didžiojo universitete vykusios 15-osios Baltijos studijų Europoje konferencijos „Turning Points: Values and Conflicting Futures in the Baltics“ metu DIGIRES ir partnerio BECID mokslininkai pristatė Baltijos ir Šiaurės regiono valstybių patirtį kovojant su informacijos sutrikimais bei diskutavo dezinformacijos, medijų raštingumo, kovos su melagingais naratyvais ir skaitmeninės komunikacijos temomis.

Su propaganda ir dezinformacija susijusios problemos jau keletą metų sulaukia daugelio suinteresuotųjų šalių Baltijos ir Šiaurės šalių regione dėmesio. DIGIRES asociacijos vadovės prof. Auksės  Balčytienės teigimu, Europoje trys Baltijos valstybės yra gerai žinomos kaip nuolat rodančios ir išlaikančios tvirtą strateginį mąstymą, nukreiptą į piliečių demokratinį įgalinimą kovoje su kenkėjiška informacija, tokia kaip dezinformacija ir misinformacija. „Bendras Baltijos šalių rezultatas akivaizdžiausiai matyti mokslo tyrimų ir medijų raštingumo veiklų plėtotėje ir pastangose partnerystės idėją perkelti į politinį lygmenį siekiant visų trijų Baltijos šalių politinių sprendimų partnerystės“, – įsitikinusi A. Balčytienė.

Bendroje DIGIRES ir BECID mokslininkų diskusijoje „Where does disinformation start and where does it end? The Baltic-Nordic experience in combatting information disruptions“ buvo kalbama apie informacinį Baltijos regiono kontekstą, apie tai, kokia įgalinanti ir sykiu gniuždanti gali būti šiuolaikinė socialinių medijų erdvė. DIGIRES ir BECID mokslininkai pristatė bendrus pasiekimus plėtojant demokratinį atsparumą kiekvienoje valstybėje atskirai ir kuriant bendrą visų trijų valstybių regioninį atsparumą.

„BECID tinklas kelia du didelius strateginius tikslus: stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir atstovauti Baltijos regioną ES, kuris, tikimasi, duos rezultatų ilgalaikėje perspektyvoje, pavyzdžiui, taikant naująjį Skaitmeninių paslaugų įstatymą“, – teigia BECID projekto vadovė Maia Klaassen, pasak kurios, per pirmuosius šešis bendradarbiavimo mėnesius pasiekti rezultatai yra akivaizdūs: vietoje suplanuotų keturių bendraautorinių mokslinių straipsnių, parengti devyni darbai; vietiniu lygmeniu taikomos MIR iniciatyvos išplėstos visame regione; tarptautinis faktų tikrintojų bendradarbiavimas įgalino faktų tikrintojus keistis gerosiomis praktikomis dirbant su dezinformacijos aptikimu ir demaskavimu, o tai stipriai prisidėjo prie geresnių faktų tikrinimo veiklos rezultatų.

Pasak mokslininkės A. Balčytienės, dar iki BECID pradžios DIGIRES jau buvo žinomas Lietuvoje ir Europos medijų tyrėjų tinkluose kaip unikali atspirties platforma kovoje su dezinformacija. „DIGIRES dirba su mokslininkais, tyrėjais, studentais, mokytojais, žurnalistais, bibliotekininkais, viešosios politikos įgyvendintojais, Lietuvos kariuomene ir kitomis organizacijomis. Nuosekliai plėtodami skirtingas kovos su dezinformacija ir skaitmeninio, medijų ir informacinio raštingumo ugdymo veiklas (mokslo tyrimus, mokymus, strategijas, siūlymus viešosios politikos sprendimams ir reguliavimo praktikai, aktyvų viešinimą), konsultuojamės vieni su kitais, o toks savalaikis grįžtamasis ryšys įgalina pamatyti spragas ir nedubliuoti veiklų“ – teigia A. Balčytienė, pridurianti, kad tai ypatingai svarbu mažoms valstybėms, kuriose dirba nedaug tyrėjų ir žurnalistų, ir kurių kontekstas bei kultūrinė aplinka pasižymi savitais kalbiniu, geografiniu ir kt. išskirtinumais.

Mokslininkės Jūratės Ruzaitės teigimu, dezinformacija imituoja rimtosios žiniasklaidos tekstus: cituoja šaltinius, pateikia skaičius, vartoja kalbines priemones įspūdžiui sustiprinti, įtikinti, dėmesiui atkreipti ir pan. Be to, ji paprastai pateikiama kaip įtraukus pasakojimas. „Tai dažnai yra pamokomieji tekstai, kuriuose formuojama priešprieša tarp „mes“ ir „jie“. Tokie pasakojimai supaprastina sudėtingas problemas iki lengvai atpažįstamų, todėl yra patrauklūs ir lengvai įsimenami“, – pasakoja mokslininkė.

Tačiau tokios tendencijos nebūtinai pasimato žvelgiant į pavienius tekstus ir tik iš vieno tyrėjo ar vienos disciplinos perspektyvos. Todėl, pasak J. Ruzaitės, tokie projektai kaip DIGIRES ir BECID yra svarbūs tarpdisciplininiam kompleksiniam požiūriui į dezinformaciją. „Bendradarbiavimas tarp praktikų ir tyrėjų leidžia geriau pažinti tiriamą reiškinį. Kai kuriuos dalykus esame linkę priimti kaip savaime suprantamus, o jungtinės skirtingų tyrėjų pajėgos ir skirtingos jų perspektyvos gali padėti naujai pažvelgti į reiškinius“, – įsitikinusi mokslininkė.

Pasak BECID mokslininkės Marju Himma-Kadakas, faktų tikrinimas prisideda prie demokratijos užtikrinimo ir piliečių įgalinimo, mažina klaidingos informacijos ir dezinformacijos sklaidą. Mokslininkė įsitikinusi, kad BECID sustiprino bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių, sujungė akademinių tyrimų bendruomenes ir faktų tikrintojus.

„Manau, kad visi BECID kolegos buvo teigiamai nustebinti supratę, kiek tyrimų reikia faktų tikrinimo srityje. Nors planavome parengti tik porą akademinių mokslinių darbų, šiuo metu dirbame su devyniais! Tai tik parodo, kiek daug dar reikia įrodymais pagrįstų žinių, kad visa ši sritis geriau veiktų“, – teigia M. Himma-Kadakas.

Vis dėlto, pasak mokslininkės, dar trūksta tyrimų apie faktų tikrinimo procesus. „Todėl savo tyrime analizuojame ir lyginame faktų tikrintojų praktikas, darbo procesus ir žanrus trijose Baltijos šalyse, siekdami apžvelgti, kaip atliekamas faktų tikrinimas, bei pateikti pasiūlymus dėl galimų naujovių įdiegimo ir veiklos tobulinimo. Konferencijos metu pristatėme preliminarius šio BECID vykdomo tyrimo rezultatus“, – sako M. Himma-Kadakas.

BECID – mokslo ir medijų jungtinės ekspertinės partnerystės idėjas Baltijos šalyse įgyvendinantis virtualus tinklas, veikiantis nuo 2022 m. BECID tinklui priklauso: VDU ir „Delfi“ naujienų portalas Lietuvoje (Lietuva), Tartu ir Talino universitetai bei „Delfi“ naujienų portalas Estijoje (Estija), Vidžemės aukštoji mokykla, Baltic Centre for Media Excellence (BCME) ir organizacija „Re:Baltica“ (Latvija).

Daugiau informacijos čia

Partneriai