Paieška

Jaunosios BECID mokslo tyrėjos Briuselyje pristatė „Vaikščiotuvių“ metodą

Jaunosios BECID mokslo tyrėjos Rimgailė Kasparaitė ir Patricija Lenčiauskienė vasario 27 d. – kovo 1 d. Briuselyje vykusioje Flamandų skaitmeninio ir medijų raštingumo žinių centro „Mediawijs“ organizuotoje skaitmeniniam ir medijų raštingumui skirtoje konferencijoje „Media literacy matters“ pristatė BECID mokslininkės Auksės Balčytienės išplėtotą metodą „Vaikščiotuvės“, skirtą medijų raštingumo ugdymui.   Medijų raštingumas: nuo pasitikėjimo stiprinimo iki […]

Jaunosios BECID mokslo tyrėjos Rimgailė Kasparaitė ir Patricija Lenčiauskienė vasario 27 d. – kovo 1 d. Briuselyje vykusioje Flamandų skaitmeninio ir medijų raštingumo žinių centro „Mediawijs“ organizuotoje skaitmeniniam ir medijų raštingumui skirtoje konferencijoje „Media literacy matters“ pristatė BECID mokslininkės Auksės Balčytienės išplėtotą metodą „Vaikščiotuvės“, skirtą medijų raštingumo ugdymui.

 

Medijų raštingumas: nuo pasitikėjimo stiprinimo iki praktinių įrankių

Konferencija siekta paskatinti dialogą, dalijimąsi įžvalgomis ir veiksmus, skirtus skaitmeniniam ir medijų raštingumui didinti įvairiuose sektoriuose bei kontekstuose. Jos metu didžiausias dėmesys skirtas įvairiems skaitmeninio ir medijų raštingumo aspektams: nuo pasitikėjimo stiprinimo, medijų raštingumo kraštovaizdžio vertinimo, naujienų medijų raštingumo iniciatyvų iki visos visuomenės ir bendradarbiavimo požiūrių į medijų ir informacinį raštingumą, o taip pat praktiniams įrankiams ir priemonėms, kurios gali būti integruotos į skirtingų organizacijų veiklas.

Pasak R. Kasparaitės ir P. Lenčiauskienės, konferencijoje kalbėta apie skaitmeninį ir medijų raštingumą, paliečiant skirtingo amžiaus bei socialines grupes: senjorus, vaikus, pažeidžiamas grupes ir bendruomenes. Taip pat diskutuota apie medijų raštingumo svarbą platesniame kontekste, pavyzdžiui, puoselėjant demokratiją ir skatinant aktyvesnį piliečių įsitraukimą į valstybės gyvenimą.

„Buvo aktualu išgirsti įvairių suinteresuotųjų šalių: nevyriausybinių organizacijų, pilietinių iniciatyvų, bibliotekų, vyriausybės ir ES institucijų įžvalgas ir patirtis. Tai buvo tikrai energinga, verčianti susimąstyti ir veikti savaitė“, – patirtimi dalijasi jaunosios mokslininkės.

 

„Vaikščiotuvės“ – įtraukus ir paprastai įgyvendinamas metodas

Jaunosios tyrėjos trečią konferencijos dieną, skirtą temai „Nuo mokyklų ir vaikų iki skaitmeninio ir medijų raštingumo visiems“ pristatė prof. A. Balčytienės išplėtotą „Vaikščiotuvių“ metodą. Jis buvo pasirinktas kaip originalus ir atliepiantis dabartines diskusijas apie tai, jog medijų raštingumas turėtų fokusuotis į sąmoningumą. Be to, šį metodą jaunosios mokslininkės jau buvo išbandžiusios su studentais ir bibliotekininkais, todėl turėjo naudingos patirties, kuria norėjo pasidalinti su kitais konferencijos dalyviais. Pristatant medijų raštingumui skirtą priemonę, auditorijos buvo paprašyta kartu su mokslininkėmis keliauti supančių medijų ir informacinių objektų keliu.

„Kalbėdami su kitų organizacijų atstovais sulaukėme komentarų, jog šis metodas yra išties įtraukus ir atrodo gan paprastai įgyvendinamas – jam nereikia papildomo pasiruošimo. Tai yra ypač svarbu praktikams dirbantiems su medijų raštingumu, mokytojams, bibliotekininkams ir bendrai visiems edukatoriams, kuriems dažnai pritrūksta laiko nuosekliam pasiruošimui. Tai toks metodas, kuris stiprina mūsų pažinimą, suvokimą ir kartu kuria dialogą“, – sako R. Kasparaitė.

 

Medijų raštingumo ugdymui: dialogo kūrimas ir įsiklausymas

Konferencijos metu išsakyta daug puikių idėjų, aktualių BECID veiklos kontekste. Pirmiausia, pasak jaunųjų mokslininkių, tai sąmoningumo ir kognityvinių gebėjimų svarba siekiant atsispirti dezinformacijai ir stiprinti atsparumą.

„Tai galima ugdyti įvairiais būdais, tačiau vienas iš esminių – dialogo ir aktyvaus klausymosi svarba. Kaip teigia Media Education Lab, dialogas ir aktyvus klausymasis žymiai pagerina medijų raštingumo gebėjimus. Naudotis priemonėmis ir instrumentais, reikalingais informacijai patikrinti, yra nepaprastai svarbu, tačiau taip pat svarbu vertinti kitų žmonių įsitikinimus, pripažinti savo žinių ribotumą ir klaidingumą bei išmokti reaguoti į nesutarimus be gynybinio nusistatymo“, – sako R. Kasparaitė.

Pasak jos, tai reiškia, kad pirmiausia turime ieškoti susikalbėjimo būdų, taip pat bandyti suprasti vienas kito jausenas, girdėti vienas kitą. „Tai turi labai didelę įtaką mūsų sparčiai besikeičiančiame ir informacijos pertekliuje skendinčioje visuomenėje, kada neretai pamirštame sąmoningai įsiklausyti, o tai kartu veda mus prie mažesnio atsparumo įvairioms rizikoms, tokioms kaip dezinformacija“, – prideda R. Kasparaitė.

 

Bendradarbiavimo ir bendrakūros svarba kovoje su dezinformacija

Pasak jaunųjų tyrėjų, daug dėmesio skirta artėjantiems ES rinkimams ir galimiems pavojams, susijusiems su dezinformacija, pabrėžta bendradarbiavimo ir bendrakūros galia. ES institucijų atstovai akcentavo bendradarbiavimo svarbą. Dauguma organizacijų ir kitų atstovų, kurie kalbėjo apie savo projektus ar savo šalies požiūrį į medijų ir skaitmeninį raštingumą, pabrėžė, kaip svarbu įtraukti skirtingas suinteresuotąsias šalis, turinčias skirtingas perspektyvas, patirtį ir išteklius, siekiant sukurti patikimesnį, abipusiu supratimu pagrįstą ir tvarų požiūrį į skaitmeninį ir medijų raštingumą.

„Dauguma pranešimų pabrėžė, jog kritinis mąstymas yra ne tik individualus, bet ir socialinis kolektyvinis gebėjimas. Kritinis mąstymas apima ne tik asmens gebėjimą analizuoti, vertinti ir apibendrinti informaciją, bet ir kolektyvinį visuomenės gebėjimą įsitraukti į konstruktyvią diskusiją, kvestionuoti prielaidas ir bendradarbiauti sprendžiant sudėtingas problemas. Šis gebėjimas klesti bendruomenėse, kuriose vertinami įvairūs požiūriai ir kuriose žmonės gali dalyvauti konstruktyviame dialoge, keistis idėjomis ir kolektyviai įveikti dviprasmybes ir neapibrėžtumą, kad priimtų pagrįstus sprendimus“, – teigia jaunosios mokslininkės.

Dar vienas susirūpinimą keliantis aspektas, pasak jų, yra tas, kad dažnai daugiausia dėmesio ir resursų skiriame medijų ir skaitmeninio raštingumo poveikio vertinimui ir įsivertinimui, užgoždami esminį praktinio taikymo aspektą.

„Teikdami pirmenybę ir sutelkdami resursus į pastovią ir tvarią MIR praktiką daug kokybiškiau prisidėtume prie visuomenės skaitmeninio atsparumo. Dezinformacijos kraštovaizdis sparčiai vystosi, todėl reikia nuolat atnaujinti MIR priemones. Žinoti, ką darome, galima ne tik vertinant, bet ir pasitelkiant praktinę patirtį bei aktyvų dalyvavimą, t. y. taikant „žinok, ką darai, darydamas“ principą“, – įsitikinusi R. Kasparaitė.

 

Priemonių gausa ir ateities bendradarbiavimo galimybės

Konferencijos metu jaunosios mokslininkės užmezgė daug naudingų kontaktų ir kalbėjosi apie bendradarbiavimo ateityje galimybes su kitomis organizacijomis, tokiomis kaip: Media Education Lab (JAV), DW Akademie, The Guardian Foundation, Mediawijs, taip pat EDMO tinklo nariais (EDMO BELUX, CEDMO, DE FACTO).

„Visuomet naudinga pažvelgti į tai, kas jau padaryta ir veikia, pasinaudoti jau sukurtais metodais arba patobulinti tuos, kuriuos turime. Yra sukurta daugybė puikių priemonių ir įrankių, kurie tik ir laukia, kad jais būtų pasinaudota. Daug įvairių organizacijų kreipėsi į mus su savo sukurtomis priemonėmis, kurias tereikia išversti ir galima sėkmingai naudoti mūsų šalyje“, – sakė R. Kasparaitė.

 

Konferencijos organizatorius – Flamandų skaitmeninio ir medijų raštingumo žinių centras „Mediawijs“. „Mediawijs“ padeda Flandrijos ir Briuselio gyventojams aktyviai, kūrybiškai, kritiškai ir sąmoningai naudotis bei suprasti skaitmenines technologijas ir medijas, kad kiekvienas galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime.

Konferencija organizuota remiant Europos Sąjungos Tarybai 2024 m. pirmininkaujančiai Belgijai kaip Europos skaitmeninio ir medijų raštingumo savaitės dalis.

 

Tekstą parengė – Kristina Berksun

Partneriai