Kasdieniai pasisakymai gali būti svarbus atsakingesnio medijų naudojimo veiksnys
Medijų raštingumo mokymas, faktų tikrinimas, kova su dezinformacija yra būtinos ir veiksmingos kovos su dezinformacija priemonės. Tačiau medijų raštingumo ir kritinio mąstymo priemonės gali būti vis įvairesnės. DIGIRES kartu su partneriu naujienų portalu DELFI sukurti mokomieji filmukai įrodo, kad kasdieniai posakiai, pavyzdžiui, „būk atidus, mąstyk kritiškai“, taip pat gali būti svarbus atsakingesnio medijų naudojimo veiksnys.
„Vaizdo įrašais siekiame padėti auditorijai suprasti, kad dezinformacija, mitai, gandai, propaganda ir visos su tuo susijusios pasekmės yra ne politikų prasimanymai, ne moksliniai terminai, o realus reiškinys, kuris mus nuolat supa“, – sako naujienų portalo Lietuvoje DELFI verslo plėtros vadovė Ieva Ivanauskaitė.
Iš viso buvo sukurti trys filmukai, vaizduojantys skirtingą dezinformacijos turinį ar sklandantį mitą. Vaizdo įrašų tikslas – ugdyti kritinį mąstymą, skatinti žmones susimąstyti apie savo veiksmus ir jų pasekmes aplinkai, būti sąmoningais ir sprendimus priimti remiantis moksliniais faktais, o ne emocijomis. Vaizdo įrašais taip pat siekiama pažadinti kokybiškos informacijos ir naujienų poreikį visuomenėje ir parodyti, kaip dezinformacija veikia mus supančią aplinką, politinę sistemą ir visuomenės gyvenimą. Vaizdo įrašai kviečia ne tik kritiškai vertinti turinį, bet ir paskatinti tai daryti aplinkinius: draugus, šeimos narius, giminaičius.
Vaizdo įrašuose pateikiamos gerai žinomos temos, lengvai atpažįstamos situacijos ir pavyzdžiai, kurie parodo, kokį pavojų kelia sprendimų priėmimas remiantis emocijomis. Filmukai turi aiškią, dinamišką pasakojimo liniją su pradžia, kulminacija ir pabaiga.
Animacinis formatas pasirinktas neatsitiktinai. Kūrėjai sako, kad ieškojo sprendimo, kuris būtų paprastas, įtraukiantis, linksmas, bet kartu ir galintis aiškiai iliustruoti problemą. „Taip gimė idėja sukurti animacinį filmuką, nes šis daro įspūdį visoms demografinėms ir socialinėms grupėms. Be to, tai neįpareigoja, atpalaiduoja, o nuo informacijos srauto pavargę žmonės ieško lengvo turinio, o jį gavę daug lengviau priima informaciją“, – sako I. Ivanauskaitė.
Siekiant išvengti stereotipų ar socialinės poliarizacijos, pagrindiniais veikėjais buvo pasirinkti ne žmonės, o miško gyvūnai. „Kiekvienas gyvūnas yra vizualus tam tikro žmogaus, dalyvaujančio panašiame dialoge, atitikmuo. Filmukų personažus lengva suprasti ir jie įkūnija visiems lengvai atpažįstamas savybes: nepasitikėjimą, baimę, drąsą, smalsumą. Lokys pasirinktas pavaizduoti nerangų žmogų, kuriam trūksta kritinio mąstymo ir kuris tiki sąmokslo teorijomis. Varna mėgsta „kranksėti“ nepatikrintus faktus kitiems.
Šuo yra protingas, bejausmis gyvūnas. Tokie gyvūnų archetipai atėję iš kiekvienam žiūrovui pažįstamų pasakų ar animacinių filmukų, todėl yra artimi ir aiškūs“, – sako naujienų portalo Lietuvoje DELFI kūrybos direktorius Saulius Žvirgždas.
Personažų kalboje gausu lietuvių kalbai būdingo žodžių žaismo ir posakių. Kiekviename vaizdo įraše yra pagrindinės frazės apie dezinformaciją, pritaikytos atitinkamam personažui. Pavyzdžiui, frazė „informacija iš nepatikrinto šaltinio daro meškos paslaugą“ priklauso lokiui, frazė „kažkas prikranksėjo daug nepatikrintų faktų“ – varnai, o „dezinformaciją sunku užuosti, bet įmanoma“ – šuniui.
Pasak I. Ivanauskaitės, tiek lengva turinio pateikimo forma, tiek atpažįstami elgesio modeliai padeda kiekvienam žiūrovui susitapatinti su turiniu ir suprasti jį per savo patirties prizmę. „Netradicinis vaizdo klipų formatas, humoro naudojimas, personažus atitinkančios frazės ir supaprastinta kalba sąlygoja didesnį žiūrovų dėmesį, ilgiau išlieka atmintyje ir taip prisideda prie atsakingesnio medijų naudojimo“, – sako S. Žvirgždas.
Šie trumpi ir patrauklūs vaizdo įrašai skirti plačiajai visuomenei ir gali būti naudojami medijų raštingumo mokymuose, grupinėse diskusijose ir pan.
