Stebėsenos ataskaita | Dirbtinio intelekto (DI) ir OSINT įrankių naudojimas tarp žurnalistų

Duomenų rinkimo laikotarpis: 2026 m. gegužės 18–20 d.

Santrauka

Apklausa siekta išsiaiškinti, kaip žurnalistai šiuo metu naudoja dirbtinio intelekto (DI) ir OSINT įrankius savo darbe, taip pat nustatyti jų mokymosi poreikius. Atsakymai rodo, kad DI įrankiai jau tapo neatsiejama kasdienio redakcijų darbo dalimi – jie ypač naudojami dokumentų analizei, transkripcijai, vertimui, kalbos redagavimui, pirminiam informacijos rinkimui ir duomenų analizei. OSINT įrankiai dažniausiai pasitelkiami šaltinių tikrinimui, atvirkštinei vaizdų paieškai, sankcijų patikrai, geolokacijai bei asmenų ir organizacijų tyrimams.

Dauguma dalyvių nurodė gerai mokantys naudotis nedideliu skaičiumi jų darbui aktualių įrankių, tačiau kartu išreiškė norą gilinti pažangius OSINT gebėjimus. Dažniausiai minėti būsimi mokymų poreikiai buvo susiję su geolokacija, metaduomenų analize, socialinių tinklų duomenų rinkimu, tarpvalstybiniais tyrimais ir informacinių operacijų stebėsena.

Pagrindinės išvados

1. DI įrankiai plačiai integruoti į kasdienį žurnalistų darbą

Respondentai nurodė naudojantys įvairius DI įrankius, įskaitant:

• ChatGPT
• Claude
• Gemini
• NotebookLM
• Pinpoint
• Otter.ai
• DeepL
• Google Translate
• FACTory (dezinformacijos „TikTok“ turinio stebėsenai)

Dažniausios jų naudojimo sritys:

• dokumentų analizė;
• didelių duomenų rinkinių ir dokumentų santraukų rengimas;
• pirminė informacijos paieška;
• kalbos redagavimas ir gramatikos tikrinimas;
• vertimas;
• interviu transkripcija;
• informacijos sisteminimas;
• pagalba atliekant duomenų analizę.

Vienas respondentas išskyrė Claude ir Python derinį, kuris padeda paspartinti duomenų analizę. Kitas pabrėžė NotebookLM naudą dirbant su didelėmis dokumentų kolekcijomis ir nutekinta informacija.ith Python to accelerate data analysis tasks, while another emphasised NotebookLM’s value when working with large document collections and leaks.

2. OSINT daugiausia naudojamas informacijos tikrinimui ir tyrimams

Dažniausiai minėti OSINT įrankiai ir metodai:

• atvirkštinė vaizdų paieška;
• Google Earth ir Google Maps;
• PimEyes;
• OpenSanctions;
• Aleph;
• FotoForensics;
• Meta Content Library;
• Whois paslaugos;
• interneto archyvai (Wayback Machine);
• Telegram stebėsenos įrankiai;
• TGStat;
• viešieji registrai ir valstybinės duomenų bazės.

Dažniausios taikymo sritys:

• pirminių nuotraukų ir vaizdo įrašų šaltinių nustatymas;
• vaizdinės medžiagos autentiškumo tikrinimas;
• geolokacija;
• asmenų ir organizacijų tyrimai;
• sankcijų patikra;
• ryšių ir tinklų analizė;
• dezinformacijos stebėsena įvairiose platformose.

Atvirkštinė vaizdų paieška buvo dažniausiai respondentų naudojamas OSINT metodas.

DI pirmiausia naudojamas darbo našumui didinti

Respondentai DI apibūdino kaip:

• laiką taupantį įrankį;
• priemonę efektyviau apdoroti didelius informacijos kiekius;
• būdą automatizuoti pasikartojančias užduotis, pavyzdžiui, transkripciją ir vertimą;
• įrankį greitai suprasti naujas ar mažiau pažįstamas temas.

Svarbu tai, kad respondentai DI vertino kaip pagalbininką, o ne žurnalistinį sprendimą pakeičiantį įrankį. Keletas jų aiškiai pabrėžė DI naudojantys tik įkeltų dokumentų analizei arba papildomam kontekstui gauti.

Nustatyti mokymų poreikiai

Atsakymuose išryškėjo kelios bendros sritys, kuriose respondentai norėtų tobulinti kompetencijas.

Aukščiausio prioriteto temos

Geolokacija ir pažangūs OSINT metodai

Respondentai norėtų gilinti žinias apie:

• geolokacijos metodus;
• pažangius vietos nustatymo ir tikrinimo būdus;
• vietovių identifikavimą pagal vaizdinius požymius;
• informacijos tikrinimo procesus skirtingose platformose.

Tarpvalstybiniai tyrimai

Respondentai pageidautų daugiau mokymų apie:

• tarptautinius asmenų ir įmonių tyrimus;
• nuosavybės struktūrų analizę skirtingose jurisdikcijose;
• tyrimams skirtas duomenų bazes už Europos Sąjungos ribų;
• juridinių asmenų tarpusavio ryšių analizę.

Metaduomenų analizė

Keletas respondentų nurodė, kad metaduomenų analizė yra sritis, kurioje jiems reikėtų daugiau teorinių žinių ir praktinių įgūdžių.

Socialinių tinklų tyrimai

Respondentai domisi:

• socialinių tinklų duomenų rinkimu;
• platformų stebėsena;
• automatizuotu duomenų surinkimu (scraping);
• koordinuotų kampanijų ir informacinių operacijų stebėjimu.

Informacinių operacijų analizė

Dalyviai norėtų geriau suprasti:

• įvykių laiko juostų atkūrimą;
• informacijos sklaidą tarp skirtingų platformų;
• koordinuotų poveikio operacijų nustatymą.

Pastebėjimai

Skirtingas dalyvių kompetencijos lygis

Atsakymai rodo, kad respondentų patirtis labai skiriasi.

Patyrę tiriamosios žurnalistikos atstovai dažniausiai jau turi nusistovėjusius darbo metodus ir siekia gilinti žinias apie ribotą skaičių pasirinktų įrankių.

Karjeros pradžioje esantys žurnalistai labiau domisi platesniu susipažinimu su DI ir OSINT priemonėmis bei pageidautų įvadinių mokymų.

Tai rodo, kad ateityje mokymų programas būtų naudinga skirstyti į pradedančiųjų ir pažengusiųjų lygius.

Pirmenybė praktiniam pritaikymui

Respondentai nuosekliai akcentavo įrankius, kurie padeda spręsti konkrečias žurnalistines užduotis, o ne eksperimentines technologijas. Todėl tikėtina, kad didžiausio susidomėjimo sulauks mokymai, paremti realiais atvejais, tiriamosios žurnalistikos pavyzdžiais ir praktinėmis redakcijų darbo situacijomis.