Pagalbinė medžiaga mokytojui ar jaunimo darbuotojui: influencerių sukurto turinio analizė  

Maria Murumaa-Mengel 
Tartu universiteto žiniasklaidos studijų docentė 
maria.murumaa@ut.ee 

Ši mokymų medžiaga skirta turinio kūrėjų, t. y. influencerių, mikroįžymybių, nuomonės formuotojų, socialinių tinklų žvaigždžių (kad ir kaip juos pavadintume) kuriamo turinio nagrinėjimui pamokų ar kitu metu, kuomet yra galimybė ilgiau pasikalbėti su jaunimu.  

Medžiagą sudaro trys dalys: 
– Leidinyje Õpetajate Leht paskelbto apžvalginio straipsnio ilgesnė versija; 
– Pamokos ir temų planas nuomonės formuotojų temoms analizuoti; 
– 73 klausimai, į kuriuos galima atkreipti dėmesį analizuojant vaizdo įrašus. 

Ar (ir kaip) mus veikia nuomonės formuotojai? 

Įtakotukas (est. suunamudija) – tai žodis, kurį prieš kelerius metus naujų žodžių konkurse pasiūlė Estijos vaikai. Jis buvo toks „skanus“ ir teisingas, kad greitai tapo plačiai vartojamas.  

Tiesa, patys įtakotukai jo nelabai mėgsta. Todėl lygiagrečiai vartojami tokie terminai kaip: „turinio kūrėjas“, „influenceris“, arba į platformą orientuoti terminai, pavyzdžiui: „jutuberis“, „instagrameris“, „tiktokeris“ ar „blogeris“.  

Galima rasti ir dar daugiau terminų: „nuomonės formuotojas“, „interneto įžymybė“, „skaitmeninės nuomonės lyderis“, „prekės ženklo ambasadorius“, „socialinių tinklų įžymybė“, „tendencijų kūrėjas“, „mikroįžymybė“ ir kt.  

Tačiau dažniausiai kalbama apie tą patį – žmones, kurie kurdami turinį socialinių tinklų platformose sukaupė daug sekėjų ir didesniame ar mažesniame žmonių rate yra laikomi savotiškais nuomonės lyderiais.  

Žinoma, verta paminėti, kad turinio kūrimas ir pasiekiama šlovė nebūtinai yra susiję – kai kurie žmonės internete išgarsėja atsitiktinai, o kiti sistemingai ir profesionaliai dirba, kad įgytų nuomonės formuotojo statusą. Dar kiti turinį kuria pirmiausia sau ir tik laikui bėgant pastebi, kad sulaukė daug susidomėjusių sekėjų.  

Rinkodaroje stengiamasi diferencijuoti galimą įtakotukų daromos įtakos mastą, todėl kartais išskiriami nano-, mikro-, makro- ir megainfluenceriai. Nanoinfluenceris gali būti, pavyzdžiui, lipalo meistras „YouTube“, turintis nedidelį, bet labai ištikimą sekėjų ratą. Prie megainfluencerių galima priskirti Kardašianus ir Charli D’Amelio.  

Turbūt kiekvienam aišku, kad sekėjų skaičius šiose kategorijose priklauso nuo konteksto – Kinijos ir Lietuvos nuomonės formuotojai veikia labai skirtingų dydžių rinkose. Tačiau rinkodaros ir komunikacijos tyrimai rodo, kad mažesnį sekėjų skaičių turintys nuomonės formuotojai daro didesnę įtaką savo auditorijos nariams, nei kad megažvaigždės (De Veirman ir kt., 2017; Park ir kt., 2021). Naujausi tyrimai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąsias „paribio zonas“ ir jose veikiančius smulkius įtakingus asmenis (Guilbeault ir Centola, 2021). Didelį sekėjų skaičių turintys nuomonės formuotojai žmonėms gali atrodyti patrauklesni, tačiau jų nuomonės vertinimas gali būti nesvarbus, mat jie neatrodo tokie autentiški. Apie tai pakalbėsime toliau. 

Ar jie tikrai tokie įtakingi? 

Ne vienas skeptiškai nusiteikęs skaitytojas šioje vietoje tyliai pagalvos: „Na, ir ką tie įtakotukai, nuomonės lyderiai? Juk visa tai tik blizgučiai! Negi jie realiai turi kokią nors įtaką?“ Daugybė per pastaruosius du dešimtmečius įvairiose šalyse atliktų tyrimų  (žr. pvz., Abidin, 2018; Mesipuu, 2022; Õunpuu 2019; Viru, 2019; Miil 2019; Lukk, 2019; Kaljuvee, 2015) įrodė, kad (laimei ar nelaimei), visgi, įtakos jie turi.  

Šeimos temomis rašančio tinklaraštininko auditorija gali būti didesnė nei apskrities laikraščio, „tiktokeris“ gali turėti daugiau sekėjų nei įtakingiausia naujienų laida, „jutuberio“ nuomonė gali reikšti daugiau nei aukščiausio rango politiko.  

Yra įvairių nuomonės formuotojų – vieni skelbia įrašus apie nagus ir vandens saugą „TikTok‘e“, pensininkas Jonas Petrauskas gamina naminius patiekalus „YouTube“, kitas gali būti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų „podkasteris“ ar 9-erių metų šokių žvaigždė.  

Sunku išmatuoti tiesioginę ir greitai pasireiškiančią turinio kūrėjų įtaką (žr., pvz., Folkvord ir Bruijne, 2020), bet galima teigti, kad nuomonės formuotojai daro įtaką žmonių pirkimo elgsenai (teikiant pirmenybę vieniems, o ne kitiems produktams, gyvenimo būdo pasirinkimams, vartojimo elgsenai), su sveikata susijusiems pasirinkimams (dietos, idealios kūno formos, kosmetinės operacijos, požiūris į skiepus ir kt.), politinėms nuostatoms (tiek konkrečių politinių partijų ar atskirų politikų palaikymas, tiek platesni pasaulėžiūriniai įsitikinimai). 

Kaip ryškų pavyzdį galima paminėti „Plikos morkos efektą“. 2019 m. daugeliui jaunų moterų didelę įtaką dariusi Estijos tinklaraštininkė „Plika morka“ rašė apie tai, kad kontraceptinės tabletės kenkia sveikatai. Kaip alternatyvą ji rekomendavo pasitelkti monitoringą, paremtą kalendoriniu metodu (moteris buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su jo gamintoju ir gavo materialinės naudos už savo rekomendacijas), kuris, pasak ginekologų, yra labai nepatikimas. Po kurio laiko Estijos ginekologai pradėjo pastebėti, kad esant nepageidaujamam nėštumui, ne vienos pacientės pasakojimuose atsirasdavo „Plikos morkos“ vardas ir rekomendacijos iš jos tinklaraščio (Laser, 2019). Kitaip tariant, nepageidaujamų nėštumų padažnėjimo atveju buvo pastebimas vienos nuomonės formuotojos vaidmuo, padaręs įtaką jaunų žmonių ateičiai ir šeimos planavimui. 

Taigi, įtakotukai veikia ne tik komunikaciją, bet ir socialinę tikrovę bei kultūrą. Turinio kūrėjai daro didelę įtaką tam, ką laikome normaliu, o ką nenormaliu; kas yra pageidautina, o kas nusipelnė paniekinamo žvilgsnio; kaip bendraujame vieni su kitais. Net jeigu patys ir nelabai galvojame apie „influencerių“ kultūrą arba kartais piktai apie ją pajuokaujame (žr., pavyzdžiui, @influencersinthewild „Instagram‘e“), negalime sakyti, kad tai tik nereikšmingas blyksnis. Tai suprato ir pasaulio galingieji – pavyzdžiui, „influenceriai“ atlieka svarbų vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą. Tokį svarbų, kad JAV „tiktokerius“ Baltieji rūmai net instruktavo atskirai, taip dar kartą įteisindami jų veiklą šioje srityje. 

Senos teorijos, nauji reiškiniai 

Žiniasklaidos ir komunikacijos tyrimų požiūriu, tai labai senas reiškinys – jau šeštajame dešimtmetyje buvo kalbama apie dviejų pakopų komunikacijos srautą, kurio esmė trumpai apibendrinama taip: pranešimai yra efektyvesni, jei juos perduoda socialinėms grupėms svarbūs žmonės, nuomonės lyderiai. Šeštajame dešimtmetyje tai pirmiausia buvo pagrindiniai fizinių bendruomenių atstovai (kaimų seniūnai, bažnyčių dvasininkai ir kt.), tačiau šiandien informacijos tarpininkai ir nuomonės formuotojai dažnai yra socialiniuose tinkluose aktyviai veikiantys įtakotukai. 

Jei jau grįžome prie senų, bet šiandien aktualių socialinių teorijų, verta paminėti ir 1956 metų parasocialinių santykių teoriją, pagal kurią per žiniasklaidą galima sukurti tarpusavio santykių iliuziją, kuri vienai pusei atrodo tikra, nors iš tikrųjų jos nėra. Geras pavyzdys – muilo operų ir realybės šou žvaigždės, kurių gerbėjai ir sekėjai gali pasijusti taip, lyg pažinotų ekrane rodomą žmogų, pergyvenyų dėl jo kaip dėl draugo. „Ką Esmeralda šiandien iškrės?“ arba „Kodėl Meda vėl taip pasakė?“. Tas pats jausmas verčia mus tikrinti, ar mūsų sekamas „jutuberis“ arba „blogeris“ paskelbė ką nors naujo savo socialinių tinklų kanaluose. Tas pats jausmas verčia mus susidomėti patinkančio „tiktokerio“ ar „instagramerio“ veikla ir ilgai jį sekti. Parasocialiniuose santykiuose auditorijos nariai išsiugdo iliuzinį intymumo jausmą, dažnai lydimą pasitikėjimo ir tapatinimosi. 

Žinoma, vadinamosios „senosios didžiosios teorijos“ buvo daug dažniau naudojamos studijose, kuriose kalbama apie naujojo amžiaus turinio kūrėjus (susidomėjus žr. Goffmano scenos ir užkulisių koncepciją, Bourdieu kapitalo teorijos naudojimą analizuojant influencerių veiklą arba Rogerso inovacijų difuzijos modelio temos taikymą šioje srityje). 

Keturios charakteristikos, arba kaip jie tai daro? 

Tyrėja Crystal Abidin, ilgą laiką tyrinėjusi interneto įžymybes ir influencerius, nurodė keturias pagrindines charakteristikas arba pagrindines vertybes, kuriomis remiantis kuriama įtakotuko veikla. Žinoma, vertybės gali persipinti, o akcentai pasislinkti į vieną ar kitą pusę. 

Ekskliuzyvumas (išskirtinumas) reiškia, kad turinio kūrėjas siūlo savo sekėjams prieigą prie to, kas kitu atveju yra nepasiekiama „paprastiems žmonėms“. Dažnai tai reiškia ekonominio kapitalo eksponavimą – brangūs daiktai, prabangios vietos, renginiai, į kuriuos gali patekti ne bet kas. Šios vertybės akcentavimą dažnai matome, pavyzdžiui, kelionių vloguose, taip pat turtingų žmonių vaikų kuriamame socialinių tinklų turinyje. 

Unikalumas pritraukia auditoriją visų pirma todėl, kad turinio kūrėjas yra tikrai ypatingas, ekspertas. Čia galime turėti omenyje visus šokėjus, būgnininkus, menininkus, amatininkus ir kt., kurie aktyviai veikia socialinėje žiniasklaidoje ir išpopuliarėjo teigiama prasme. Jie gali padaryti tai, ko mes, „normalūs žmonės“, negalime. Pavyzdžiui, šiuo metu tarp vaikų yra itin populiarūs  įvairius žaidimus žaidžiantys „jutuberiai“, kuriems ši veikla dažnai puikiai sekasi ir kurie paskyrė tūkstančius valandų tam, kad įgytų patirties žaidimuose, pavyzdžiui, „Minecraft“ ar „Sea of ​​Thieves“. 

Egzotiškos socialinių tinklų įžymybės atveju kūrėjas suvokiamas kaip nukrypstantis nuo įprasto ir „normalaus“, todėl įdomus ir vertas sekti. Čia būtų galima priskirti visus influencerius, naudojančius šokiruojantį turinį, kitokios fizinės išvaizdos turinio kūrėjus, taip pat žmones, kurie puikiai sugeba padaryti ką nors keisto, stebinančio ar neįprasto. Kūrėjai, kurie daugiausia dėmesio skiria mukbang žanrui (valgo daug maisto), išlaiko savo sekėjų dėmesį būtent per tokį egzotiškumo aspektą. 

Kasdieniškumas: „kasdieniškumo“ kategorija yra pati populiariausia. Kasdieniškumas reiškia, kad galima susitapatinti su turinio kūrėju, jis yra toks žmogus kaip aš ir apie savo gyvenimą kalba atvirai ir autentiškai. Sekėjams atsiranda priklausymo jausmas, galimybė susitapatinti, dėl to dažnai ir bendrumo su kitais auditorijos nariais jausmas. Šiuo atveju daugiausia keičiamasi socialiniu kapitalu. Tai reiškia, kad turinio kūrėjas save pristato kaip „tikrą“ žmogų, turintį „tikrų“ problemų, o ne surežisuotas situacijas. Tačiau negalima pamiršti, kad kuriant socialinių tinklų įrašus visada yra šiek tiek režisavimo, apgalvojimo ir vaidybos. Daugiau apie susijusius metodus ir strategijas galite skaityti, pavyzdžiui, Anett Taal (2021) bakalauriniame darbe. 

Būk arba atrodyk nuoširdus ir pasikalbėk su manimi!  

Nepaisant pasirinktos dominuojančios charakteristikos, šiandieniniai turinio kūrėjai turi atrodyti autentiški ir būti atviri dialogui. Įtakotuką į savo protus įsileidžiame  tada, kai juo pasitikime, jis mums atrodo nuoširdus savo veiksmais ir žodžiais. Kalbant apie autentiškumą ir artumą, į klausimą „kodėl tai veikia“ yra paprastas atsakymas: man, paprastam žmogui, lengviau pasitikėti ir susitapatinti su kaimyne Marija nei su tolima Holivudo žvaigžde. Pirmoji tikriausiai kovoja su tomis pačiomis problemomis kaip ir aš – nerimauja dėl kylančių kainų ir prastų orų atostogų metu bei socialiniuose tinkluose garsiai mąsto, ką pagaminti vakarienei iš pusės pakelio lęšių ir spintelės kampe besimėtančio citrinų sulčių koncentrato. Tuo metu Holivudo žvaigždė gyvena su manimi niekaip nesusijusį gyvenimą: jos žodžius kruopščiai atrenka viešųjų ryšių komanda, esant blogam orui ji gali skristi į kitą pasaulio kraštą, maistą jai ruošia privatus virėjas, o privatus treneris rūpinasi optimalia jos pilvo forma. Todėl visos klasikinės tolimos įžymybės pamažu persikėlė į socialinius tinklus, kur taip pat bando pasiekti naujos rūšies nuoširdžią ir autentišką (mikro) šlovę, t. y. kalibruotą mėgėjiškumą (Abidin, 2017). 

Nuoširdumas gali būti išreikštas milijonais skirtingų būdų – būkite naiviai materialistiškas, žanriškai nuspėjamas, filosofiškai gilus, gėdingai juokingas, aistringai idealistiškas, bet koks. Tačiau jei auditorija suvokia, kad įtakotukas per daug stengiasi, mėgdžioja ką nors kitą, kartoja iš anksto parašytas rinkodaros žinutes, nesilaiko savo pagrindinių vertybių ar kažką slepia, jis gali tapti pykčio ir pašaipų bangos objektu ir netekti svarbiausio dėmesio ekonomikos kapitalo – mūsų akių, ausų ir pirštų galiukų. 

Kita vertus, tie, kuriuos aistringai sekame, nebūtinai turi mums patikti. Žiūrėjimas iš neapykantos (hate-watching), arba ironiškas žiūrėjimas, yra gana paplitusi praktika (Murumaa-Mengel ir Siibak, 2020), kai įtakotukas stebimas tam, kad žiūrintysis pasijustų geresnis ir vertingesnis. Moksliniuose darbuose išskiriami lygiavimasis „aukštyn“ (su žmonėmis, kurie yra geresni, sėkmingesni, gražesni už mus pačius) ir „žemyn“ (su tais, kuriuos mes laikome prastesniais, bjauresniais, kvailesniais ir pan.). Kodėl žmonės su atsidavimu žiūri tokias laidas kaip „Farai“, „TV pagalba“, kuriose rodomi labiausiai nučiuožę girtuokliai ir panašūs „veikėjai“? Lygiavimasis „žemyn“ čia tikrai svarbus. Tokie šio žanro herojai galbūt ne visada mums patiks, tačiau galime jiems simpatizuoti, nes tarp mūsų užsimezga parasocialinis ryšys. 

Parasocialinis ryšys stiprėja, jei įtakotukas kalba su mumis – dialogiškumas gali reikštis kaip pokalbis, intertekstinės nuorodos, kartu kuriamas turinys, klausimai vaizdo įrašo pabaigoje, trumpos apklausos, „klausk manęs bet ko“ žanras, tam tikrų komentarų skaitymas komentarų skiltyje ir dėmesys savo sekėjams. „Mus pastebėjo!“ ir „Jis tikrai nori žinoti!“ yra svarbus jausmas, kuris mus sieja su socialinės žiniasklaidos turinio kūrėjais. 

Taigi, kitą kartą stebėdami turinio kūrėjo – įtakotuko – veiklą, galėsite ramiai ant pirštų suskaičiuoti, kokias technikas ir efektus atpažįstate: sąmoningą auditorijos didinimą arba, atvirkščiai, ribojimą? Žinutės nukreipimą į plačią auditoriją arba į pakraščius? Galimybę socialiai lygiuotis „aukštyn“ ar „žemyn“? Bandymus daryti įtaką pirkimo, sveikatos ar politinei elgsenai? Apmokėtą ar asmeninį turinį? Tai, kokio tipo kapitalas juda? Ar numatomas poveikis yra asmeninis, ar visuomeninis? Ar turiniu suteikiama galimybė susitapatinti, ar žaidžiama su išskirtinumu? Rodo unikalumą ar egzotiką? Bando užmegzti dialogą? Kuris autentiškumas yra nuoširdus, o kuris suvaidintas? Kur apskritai yra riba? 

Naudoti šaltiniai: 

Abidin, C. (2018). Internet celebrity: Understanding fame online. Emerald Group Publishing. 

Abidin, C. (2017). #familygoals: Family influencers, calibrated amateurism, and justifying young digital labor. Social Media+ Society, 3(2). 

Folkvord, F., & de Bruijne, M. (2020). The effect of the promotion of vegetables by a social influencer on adolescents’ subsequent vegetable intake: A pilot study. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17(7), 2243. 

Guilbeault, D., & Centola, D. (2021). Topological measures for identifying and predicting the spread of complex contagions. Nature Communications, 12(1), 1-9. 

Horton, D. & Richard Wohl, R. (1956). Mass communication and para-social interaction: Observations on intimacy at a distance. Psychiatry, 19(3), 215–229. 

Kaljuvee, K. (2015). Dėmesio pritraukimo strategijos, kurias naudoja Estijos socialinės žiniasklaidos mikroįžymybės. Bakalauro baigiamasis darbas, vadovas M. Murumaa-Mengel. Tartu universiteto Socialinių mokslų institutas. https://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/46730/kaljuvee_kristel_ba_2015.pdf?sequence=1&isAllowed=y 

Katz, E. & Lazarsfeld, P. F. (1955). Personal influence: The part played by people in the flow of mass communications. New York: The Free Press. 

Lukk, L.-J. (2019). Viešai internete kaip šeima: (vaizdo įrašų) tinklaraštininkų turinio kūrimo praktika ir etinių dilemų, susijusių su vaikų įtraukimu, įprasminimas. Bakalauro baigiamasis darbas, vadovas M. Murumaa-Mengel. Tartu universiteto Socialinių mokslų institutas. https://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/64089/lukk_liisa_johanna_ba_2019.pdf?sequence=1&isAllowed=y 

Mesipuu, B. (2002) Įtakotukų rinkodaros veiklos suvokimas ir nukreipimas į pirkimo elgesį – Estijos jaunimo nuomonės ir patirtis. Magistro baigiamasis darbas, vadovas M. Sukk. Tartu universiteto Socialinių mokslų institutas. https://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/82382/mesipuu_brit_ma_2022.pdf?sequence=1&isAllowed=y 

Miil, M. (2019). 9–13 metų Estijos jaunimo žiūrėjimo pasirinkimai „YouTube“ ir etiškai problemiško turinio interpretacijos. Bakalauro baigiamasis darbas, vadovas M. Murumaa-Mengel. Tartu universiteto Socialinių mokslų institutas. https://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/64090/miil_marget_ba_2019.pdf?sequence=1&isAllowed=y 

Murumaa-Mengel, M. & Siibak, A. (2020). From Fans to Followers to Anti-Fans: Young Online Audiences of Microcelebrities. In: M. Filimowicz & V. Tzankova (Ed.). Reimagning Communication: Meaning. (228−245). London: Routledge. 

Park, J., Lee, J. M., Xiong, V. Y., Septianto, F., & Seo, Y. (2021). David and Goliath: when and why micro-influencers are more persuasive than mega-influencers. Journal of Advertising, 50(5), 584-602. 

Taal, A. (2021). Nuo teorijos iki praktikos: „YouTube“ turinio, kuris pritraukia ir išlaiko auditorijos dėmesį, kūrimo strategijų įgyvendinimas. Bakalauro baigiamasis darbas, vadovas M. Murumaa-Mengel. Tartu universiteto Socialinių mokslų institutas. https://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/72414/taal_anett_ba_2021.pdf?sequence=1&isAllowed=y 

De Veirman, M., Cauberghe, V., & Hudders, L. (2017). Marketing through Instagram influencers: the impact of number of followers and product divergence on brand attitude. International Journal of Advertising, 36(5), 798-828. 

Viru, K. (2019). Estijos paauglių mergaičių į komercinį bendradarbiavimą orientuotos dėmesio pritraukimo strategijos socialinėje žiniasklaidoje. Bakalauro baigiamasis darbas, vadovas M. Murumaa-Mengel. Tartu universiteto Socialinių mokslų institutas. https://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/64103/viru_k2triin_ba_2019.pdf?sequence=1&isAllowed=y 

Õunpuu, P. (2019). Poveikio lyderių pritraukimas į reklamines kampanijas: etikos problemų nustatymas būnant neatskleistu tyrėju. Magistro baigiamasis darbas, vadovas M. Murumaa-Mengel. Tartu universiteto Socialinių mokslų institutas. 

https://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/64210/6unpuu_piia_ma_2019.pdf?sequence=1&isAllowed=y

Skaitykite visą medžiagą: Plika morka sukelia nepageidaujamų kūdikių bumą? Laser, 2019 m. rugsėjo 30 d. https://diktor.geenius.ee/blogi/laser/20467/ 

Nepriklausomai nuo to, ar mokytojas ir mokiniai yra susipažinę su populiariausiais pastarojo meto turinio kūrėjais, toliau pateikta analizės schema gali būti naudojama darbui su mokiniais. Medžiagą (influencerių vaizdo įrašus) mokiniai gali pasiruošti pamokai ir atlikti analizę kartu, mokytojas tikrai neturėtų pretenduoti į galutinės tiesos skelbėjo ir autoritetingų žinių šaltinio statusą.  

Toliau pateikiamas planas, kaip kartu su mokiniais vienoje ar keliose pamokose nagrinėti influencerių temą. Skirtingus punktus savo nuožiūra galima praleisti, sujungti ir pan.: 

1. Pradžioje ant lentos, skaitmeninio minčių žemėlapio, bendrame dokumente ar pan. užrašykite, apie ką bus kalbama. Kokie dar žodžiai vartojami influenceriams įvardyti lietuvių ir kitose kalbose? Kurie žodžiai tinka geriausiai? Kaip mokiniai vertina žodį „įtakotukas“? Ar jie žino, kaip šis žodis atsirado? Ar jie gali rasti atsakymą per minutę? 
2. Darbas grupėse: kas, mokinių nuomone, yra populiariausi arba žinomiausi influenceriai tarp jų amžiaus žmonių? Svarbu atkreipti dėmesį ir kartu aptarti, ar (ir kaip) skiriasi kategorijos „mėgstamiausias“, „populiarus“ ir „garsus“, nes jos gali būti ne sinonimiškos – pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra stebimi arba žiūrimi iš neapykantos. 
3. Bendra diskusija: kokie pavyzdžiai greičiausiai atėjo į galvą? Ant lentos ar bendrame skaitmeniniame dokumente užrašykite ir pridėkite prie jau įvardytų įtakotukų +1 – taip  galima rasti dažniausiai minimus turinio kūrėjus. Papildomai diskusijai galima pasiūlyti pasikalbėti apie tai, kokiose platformose jie veikia? Kur jie išgarsėjo? Kur yra jų „namų bazė“?  
4. Darbas porose: raskite ir palyginkite. Norėdami vaikus ir jaunimą supažindinti su naujausia istorine perspektyva, galite kartu peržvelgti 2019 m. Tartu universitete apginto Marget Miili bakalaurinio darbo 14 puslapį (taip pat galima skirti užduotį rasti šį darbą) ir aptarti, ar kuris nors iš ten paminėtų dalykų vis dar aktualus ir gerai žinomas? Ko mokiniai nežino visai? Dėl kokių priežasčių kai kurių influencerių šlovė baigiasi? Ką tai gali reikšti šiam influenceriui (galimos psichologinės, finansinės, profesinės ir kt. problemos). Ar turinio kūrėjo darbas yra sunkus? 
5. Leiskite mokiniams pasirinkti vieną vaizdo įrašą, kurį jie peržiūrės kartu (pageidautina, kad tai būtų šiek tiek ilgesnis audiovizualinis tekstas, nes tuomet turėsite daugiau laiko ir pastebėsite daugiau niuansų). Galima nustatyti išankstinę sąlygą, kad vaizdo įraše negali būti neteisėtos veiklos ir veiklos, kuri iš esmės kenkia sau ir / arba kitiems. Galimos diskusijos kryptys: kokia yra ši veikla? Ko influenceris neturi daryti? Ar jų veiklą reglamentuoja kokie nors įstatymai arba etikos kodeksai? Galima kartu peržiūrėti reklamos viešinimo socialiniuose tinkluose vadovą, reklamos įstatymą ar Konstituciją. Ar šių dienų turinio kūrėjai laikosi šių reikalavimų? 
6. Kartu peržiūrėkite pasirinktą vaizdo įrašą (vieną kartą). Porose arba po tris aptarkite: į ką svarbu atkreipti dėmesį šiame konkrečiame vaizdo įraše? Jei turėtumėte sudaryti žiūrėjimo vadovą savo mažajai sesutei / seneliui / nepažįstamajam, į ką atkreiptumėte dėmesį? Sudarykite aspektų, kuriuos galima analizuoti, sąrašą. Mokytojas gali pateikti pirmuosius pavyzdžius (ilgą galimų analizės klausimų sąrašą žiūrėkite toliau). 
7. Kartu analizuokite skirtingus pasirinkto teksto aspektus. Galite paruošti mokiniams analizės matricą arba diskutuoti laisvesne forma. Analizę galima apibendrinti „Canvas“ pagalba sukuriant plakatą. Toliau pateiktų klausimų atveju svarbu iš anksto paaiškinti, kad „tekstas“ gali reikšti ne tik parašytą tekstą – tekstu galima laikyti nuotrauką, muzikos kūrinį, vaizdo įrašą ir pan. – jie visi mums pasakoja istoriją, tik mums reikia specialių žinių, kad ją suprastume. Specialios žinios gali reikšti, kad galite pastebėti simbolius 1600 m. nutapytame Karavadžo vaisių krepšio paveiksle ir sužinoti slaptąsias šio kūrinio reikšmes (pvz., kad pleištas yra šėtono ir gundymo simbolis, ar pan.). Bet lygiai taip pat simbolių ir paslėptų prasmių yra ir šiandienos turinio kūrėjų tekstuose (slengas, matomi ir atpažįstami statuso ženklai ir kt.). Kritiškai skaitant žiniasklaidos tekstą, be kita ko, reikia ieškoti atsakymų į įvairius klausimus apie patį tekstą, jo autorių ir struktūrą, taip pat apie naudojamus šaltinius ar tekste slypinčias reikšmes ir požiūrius. Skaitant tekstą galima kartu analizuoti toliau pateiktus niuansus (mokytojas gali pats pasirinkti iš klausimų arba leisti patiems mokiniams pasirinkti, ką jie norėtų analizuoti): 

1. Kas yra teksto kūrėjas? 
2. Kokia jo kilmė, socialiniai, demografiniai rodikliai? 
3. Į ką jis panašus, o į ką ne? 
4. Kokia dalis visuomenės yra tokia kaip jis? 
5. Apie ką šis tekstas kalba? Kokią (naują) informaciją jis pateikia? 
6. Kokios informacijos trūksta? Kur yra informacinės duobės? Ar kažkas buvo sąmoningai nutylėta, neįtraukta į kadrą? 
7. Kas dar matoma / girdima / skaitoma vaizdo įraše? 
8. Ar sutinkate, ar nesutinkate su pagrindiniu veikėju? 
9. Ką rodo šis tekstas?  
10. Ką galima išgirsti šiame tekste? 
11. Kokios yra žodinės dalys? 
12. Koks yra techninio įgyvendinimo lygis? Sąmoningai mėgėjiškas ar profesionalus? Kodėl? 
13. Kokių įrankių reikia tokiam turiniui sukurti? 
14. Ar tai autentiškas turinys? Kodėl taip manote? 
15. Kaip turinio kūrėjas bendrauja su savo auditorija? Kokius posakius naudoja? 
16. Ar jis reaguoja į komentarus ar kitaip įsitraukia į dialogą? Ar jo tekste yra raginimas veikti? 
17. Ar vaizdo įraše vyksta koks nors konfliktas? Jei taip, tarp ko? 
18. Kokius kitus klasikinės naujienos vertės kriterijus jame galima rasti?  
19. Kokiam žanrui priklauso tekstas? Ar galima jį apibrėžti? Žanras yra teksto tipas su aiškiai atpažįstamomis savybėmis, pvz., „pasiruošk su manimi“, „pažaiskime“. 
20. Ar pastebite kokių nors nuomonių apie tai, kas buvo rodoma vaizdo įraše? Kaip žodžių lygmeniu suprantate, kad turinio kūrėjas turi tam tikrą požiūrį į temą, veikėjus? 
21. Kaip tai atrodo vizualiniu lygmeniu? 
22. O kaip garso lygmeniu? 
23. Kokie žodžiai vartojami tekste ir kokia jų reikšmė?  
24. Ar tekste vartojamos kokios nors metaforos? Dėl kokių priežasčių teksto autorius galėjo pasirinkti būtent šią metaforą? 
25. Kokia kryptimi tekstas bando paveikti auditorijos elgesį? Ar tai gali būti sąmoningas veiksmas? Kokia kryptimi tekstas bando paveikti visuomenės nuomonę?  
26. Koks gali būti teksto poveikis visuomenei?  
27. Ar tai gali būti sąmoningi ir apgalvoti pasirinkimai?  
28. Kas pateikiama kaip praeitis, kas kaip dabartis, o kas kaip ateitis?  
29. Kokie faktai buvo pateikti? Ar jie įrodyti? 
30. Kokios nuomonės buvo pateiktos? Kieno tai nuomonės? 
31. Kaip tekste pateikta informacija yra susijusi su tuo, kas jau žinoma apie įvykį, reiškinį ar asmenį?  
32. Ar naudojami kokie nors šaltiniai? Kokie? Žodiniai, rašytiniai, skaitmeniniai? 
33. Kurioje platformoje šis tekstas publikuojamas?  
34. Ką galima ir ko negalima daryti šioje platformoje? 
35. Kokios yra šios platformos taisyklės? Kas daroma ir kas ne? Kas giriama, o kas smerkiama? 
36. Kam priklauso ši platforma? Kaip joje galima užsidirbti pinigų? 
37. Kieno interesu sukurtas šis tekstas? Kam būtų naudinga paskelbti šį tekstą? Ar jis atitinkamai paženklintas? 
38. Ar kiekvienas žmogus gali suprasti šiuos galimus ryšius, ar tam reikia specialių žinių? 
39. Ar tai globalus, ar vietinės reikšmės tekstas?  
40. Kas yra tikslinė auditorija? 
41. Kodėl žmonės seka šį turinio kūrėją? 
42. Kas tikrai jo neseka? Kam šis tekstas neskirtas? 
43. Kaip turinio kūrėjas gali sužinoti, kas jį seka? Ar tai objektyvu? 
44. Ar tai yra originalus tekstas, vertimas ar adaptacija? Ar vaizdo įraše naudojami kitų sukurto turinio elementai?  
45. Kiek čia reikėtų atsižvelgti į autorių teises? 
46. Ar žodinis tekstas ir audiovizualinė medžiaga dera, ar jie pasakoja tą pačią istoriją? 
47. Kas matoma vaizdinėje dalyje? Ar autorius vienas, ar yra su kažkuo kitu (daiktu, asmeniu)? 
48. Ką jie veikia? Ar jie aktyvūs, ar pasyvūs? 
49. Kas yra centre? Kas užima daugiausiai vietos? Kas priekyje, o kas fone?  
50. Kaip veikėjai išdėstyti vaizdinėje medžiagoje? Kas aukščiau, kas žemiau? Kas kairėje, kas dešinėje?  
51. Kas atrodo didesnis, o kas mažesnis? 
52. Kur nukreiptos žmonių akys? Į šoną? Į ką nors? Žiūrovo link? 
53. Kokia yra aplinka? Ar vaizdo įrašas darytas patalpoje, ar lauke? Privačioje ar viešoje erdvėje? Gamtoje ar mieste? Ar tai apskritai galima suprasti? 
54. Kokia yra bendra vaizdo įrašo nuotaika ir spalvos? Ar jis niūrus, ar džiaugsmingas? Juodai baltas ar spalvotas? Ar vaizdo įrašas buvo redaguotas? 
55. Kur yra kamera? Aukščiau, žemiau ar tame pačiame lygyje kaip žmogus vaizdo įraše? 
56. Kokia yra vaizdo įrašo miniatiūra? Kodėl toks pasirinkimas? 
57. Koks teksto pavadinimas? Kaip manote, kodėl būtent toks? 
58. Koks yra vaizdo įrašo tempas? Kas buvo iškirpta montažo metu? 
59. Kurios dalys pagreitintos, kurios sulėtintos? 
60. Koks apšvietimas? Ar naudojama apšvietimo įranga? 
61. Ar vaizdo įrašą filmavo pats autorius, ar reikėjo kažkieno pagalbos? 
62. Kaip šio vaizdo įrašo kūrimas atrodytų iš šalies? 
63. Kokio pasiruošimo reikėjo norint sukurti tokį vaizdo įrašą? 
64. Kaip manote, keliais bandymais buvo įrašytos skirtingos dalys? Jei veikiausiai keliais bandymais, kiek autentiškas yra turinys? 
65. Ar kas nors sumokėjo už kokią nors dalį ar kitaip atsilygino kūrėjui? 
66. Ar turinio kūrėjas parduoda savo sukurtus produktus? 
67. Kas yra pagrindinė tikslinė grupė? 
68. Ar vaizdo įraše rodomi vaikai? Kokios gali būti etinės ir teisinės to dilemos? 
69. Ar vaizdo įraše rodomos cigaretės, elektroninės cigaretės, alkoholis, narkotikai? Prievarta? Politinės ir ideologinės nuostatos? Propaganda ir dezinformacija?  
70. Kiek šis influenceris gali turėti įtakos tam, ką jo sekėjai laiko šaunumu bei kokį elgesį jie imituoja? 
71. Kam gali pakenkti šio turinio kūrėjo sukurtas turinys? 
72. Ar jis gali būti patrauktas teisinėn atsakomybėn? Kaip? 

Kokių dar klausimų galėtumėte užduoti apie šį tekstą? Klausimų sąrašas visada gali būti papildytas! 

Svarbu pabrėžti, kad medijų tekstų atveju negalime kalbėti apie vieną teisingą interpretavimo ir supratimo būdą – skirtingi žmonės tą patį tekstą gali priimti labai skirtingai. Net ir pats teksto kūrėjas ne visada gali suvokti savo tekste esančius vertinimus ar paslėptas reikšmes, mat greitas darbo tempas, pavyzdžiui, gali jį paskatinti rinktis lengviausiai prieinamus pasirinkimus.