Lietuvoje – koordinuotas bandymas užginčyti nepriklausomybę: pasitelkė eurą, NATO karius bei migrantus

Teiginiai

Lietuva nėra nepriklausoma valstybė, nes neturi savo valiutos, įstatymų viršenybės, savarankiškos užsienio politikos, prarado savo sienų kontrolę, šalies teritorijoje yra svetima kariuomenė, priima darbo migrantus iš trečiųjų šalių.

Verdiktas

Melas. Nei bendros valiutos naudojimas, nei narystė Europos Sąjungoje ar NATO, nei sąjungininkų pajėgų buvimas šalies teritorijoje nepaneigia Lietuvos suvereniteto. Visus minėtus sprendimus Lietuvos valdžios institucijos priėmė vadovaudamosi šalies Konstitucija, įstatymais bei tarptautinėmis sutartimis. Lietuvos Respublika turi apibrėžtą teritoriją, demokratiniuose rinkimuose išrinktą valdžią, savarankišką užsienio politiką ir gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus dėl sienų kontrolės, gynybos bei migracijos.

Melo detektoriaus komentaras

„Melo detektorius“ socialiniuose tinkluose pastebi koordinuotą melagingos informacijos sklaidą, kurios tikslas – nuteikti Lietuvos gyventojus prieš šalies institucijas. Netikra „Facebook“ paskyra platina agresyvią dezinformaciją, bandydama tvirtinti, kad atskiri faktai įrodo, jog Lietuva nėra nepriklausoma valstybė.

Melagingi prieš Lietuvą nukreipti teiginiai

„Melo detektoriaus“ paneigia pagrindinius sausio 29–31 d. paskyroje paskelbtus melagingus teiginius ir paaiškina, ko jais bandoma pasiekti ir koks naratyvas juos vienija.

Lietuva nėra nepriklausoma, nes neturi savo valiutos. Melas. Tai, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė, yra įtvirtinta LR Konstitucijos 1 str. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos valiuta vietoj lito tapo euras. Šią valiutą naudoja 21 iš 27 Europos Sąjungos narių ir tai nereiškia, kad visos eurą turinčios šalys nėra nepriklausomos. Bendros valiutos naudojimas nėra nepriklausomybės praradimo ženklas.

Lietuva nėra nepriklausoma, nes neturi įstatymų viršenybės. Melas. Šiuo melu bandoma tvirtinti, kad Lietuvos įstatymų leidėjai yra tiesiogiai priklausomi nuo Europos Sąjungos.

Konstitucija yra aukščiausias Lietuvos įstatymas ir jokie kiti įstatymai ar teisės aktai jai neprieštarauja. Be to, būtent Lietuvos Konstitucijoje yra numatyta, kad „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis“, tačiau tai nereiškia, kad jos yra virš Konstitucijos.

Europos Sąjungos teisė galioja ne virš Lietuvos valstybės, o todėl, kad Konstitucija leidžia jai galioti tam tikrose srityse.

Lietuva nėra nepriklausoma, nes neturi savarankiškos užsienio politikos. Melas. Konstitucijoje įtvirtinta, kad „Seimas ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus“ (67 str.) bei „Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką“ (84 str.).

Tai, kad Lietuva savo noru įstojo į Europos Sąjungą bei NATO, nereiškia, kad ji nėra savarankiška priimti su savo užsienio politika susijusių klausimų. Lietuva pati sprendžia, su kuriomis valstybėmis užmegzti diplomatinius santykius, su kuriomis juos nutraukti, kurias tarptautines sutartis pasirašyti.

Pavyzdžiui, dabartinė, XX-oji, Vyriausybė savo programoje yra aiškiai įvardijusi tikslus formuojant užsienio politiką Lietuvoje.

Lietuva nėra nepriklausoma, nes prarado savo sienų kontrolę. Melas. Lietuvoje veikia Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Migracijos departamentas, veikia pasienio kontrolės punktai, kuriuose tikrinami atvykėlių ne iš ES bei Šengeno erdvės šalių dokumentai.

Narystė Šengeno erdvėje bei ES leidžia laisvai keliauti tik tarp šioms sutartims priklausančių šalių, tačiau Lietuva esant reikalui gali atkurti sienų kontrolę, pavyzdžiui, esant ekstremaliajai situacijai.

Pavyzdžiui, 2023–2024 m. Lietuva saugumo sumetimais uždarė kelis pasienio punktus su Baltarusija.

Lietuva nėra nepriklausoma, nes šalies teritorijoje yra svetima kariuomenė. Melas. Tarptautinės teisės prasme, Lietuvos teritorijoje veikia ne svetimos ar okupacinės pajėgos, o sąjungininkų kariai. Tai – NATO oro policijos misija, NATO Daugianacionalinė kovinė grupė, Vokietijos brigada, bei JAV rotacinės pajėgos.

Šių pajėgų buvimas Lietuvoje yra reglamentuotas įstatymais. Pavyzdžiui, JAV kariai Lietuvoje su pertraukomis rotuojami nuo 2014 metų, siekiant atgrasyti galimą Rusijos agresiją. 2017 m. Lietuvos Seimas ratifikavo gynybinį susitarimą su JAV.

2024 m. Seimas ratifikavo Lietuvos ir Vokietijos susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Tai reiškia, kad Lietuvos saugumą užtikrins nuolat šalyje dislokuota Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigada.

Lietuva nėra nepriklausoma, nes priima darbo migrantus iš trečiųjų šalių. Melas. Sprendimus, kas gali atvykti dirbti į šalį, priima pati Lietuvos valstybė – leidimus gyventi ir dirbti išduoda šalies įstatymais besivadovaujantis Migracijos departamentas.

Vienijantis naratyvas

Apibendrinus šiuos melagingus teiginius, matyti, kad visus juos vienija Lietuvos priklausymas Europos Sąjungai ir NATO. Kartais Lietuvos narystę šiose organizacijose klaidingai bandoma lyginti su Sovietų Sąjungos okupacija.

Tačiau Lietuva pati savanoriškai įstojo į ES ir NATO, o stojimo mechanizmus nustatė Konstituciją. Pavyzdžiui, savo balsą dėl noro stoti į ES Lietuvos gyventojai išsakė referendume, šis sprendimas nebuvo primestas iš šalies.

O narystės NATO Lietuva siekė gerokai ilgiau nei dešimtmetį. Seimas Šiaurės Atlanto sutartį ratifikavo 2004 m. kovo 10 d.

Šaltiniai

Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Aktas.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. „XX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa (užsienio politikos dalis)“. Atnaujinta 2025 m. spalio 10 d.

Europos Vadovų Taryba. „Šengeno erdvės paaiškinimas“. Atnaujinta 2025 m. birželio 16 d.

Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos. „Administruojami pasienio kontrolės punktai“. Atnaujinta 2025 m. kovo 12 d.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba. „Nuo kovo 1 d. uždaromi Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai“. 2024 m. vasario 21 d.

Lietuvos kariuomenė. „NATO partneriai ir sąjungininkai“.

Lietuvos Respublikos Seimas. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje“. 2017 m. sausio 17 d.

Lietuvos Respublikos Seimas. „Seimas ratifikavo Lietuvos ir Vokietijos susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje“. 2024 m. spalio 3 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija. „Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2003 m. gegužės 10-11 d.“

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. „Lietuvos narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO)“. Atnaujinta 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Lietuvos Respublikos Seimas. „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo“. 2004 m. kovo 10 d.