Gąsdina, kad Rusijai užpuolus niekas negins Lietuvos: ką išties parodė Vokietijos karo simuliacija?

Teiginiai

Rusijai užpuolus Lietuvą, niekas neateis į pagalbą.

Verdiktas

Melas. Šį melą bandoma grįsti Vokietijoje atlikta karo simuliacija, o ne prognoze. Simuliacija analizavo blogiausią įmanoma scenarijų, kuomet, Rusijai įsiveržus į Lietuvą, ryžtingo atsako nesiėmė nei JAV, nei Vokietija. Simuliacija yra skirta atpažinti ir tobulinti galimas silpnąsias vietas, o ne prognozuoti realią karo eigą.

Melo detektoriaus komentaras

Vasarį Vokietijos leidinys WELT, bendradarbiaudamas su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Schmidto universiteto Vokietijos karinių žaidimų centru, paskelbė karo simuliaciją, kurioje projektavo scenarijų, kas nutiktų, jei Rusija pultų Lietuvą, o JAV nuspręstų nesikišti.

Tiesa, kaip pažymi WELT, ši simuliacija skirta ne prognozuoti ateitį, o padėti identifikuoti silpnąsias vietas bei sprendimų priėmimo modelius krizės sąlygomis. Vis dėlto, karo simuliacijos scenarijus yra fiktyvus.

Nepaisant to, socialiniuose tinkluose Lietuvoje imtas skleisti melas, kad Rusijos puolimo atveju Lietuvos niekas neapgins.

Koks buvo simuliacijos scenarijus?

Veiksmas vyksta 2026 m. spalio pabaigoje, Ukrainai nutraukus ugnį, įšaldžius fronto liniją, o Rusijai išlaikant okupuotų teritorijų kontrolę. Po Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad 2026“ apie 12 tūkst. Rusijos karių lieka dislokuoti vakarų Baltarusijoje, nepaisant ankstesnių įsipareigojimų pasitraukti.

Lietuvai uždarius sieną, Maskva paskelbia „humanitarinę krizę“ Kaliningrade ir reikalauja tranzito koridoriaus per Lietuvos teritoriją. Lietuva atsisako. Tuomet Rusijos pajėgos įsiveržia į Lietuvą ir sukuria sausumos koridorių, jungiantį Baltarusiją ir Kaliningrado sritį per Suvalkų koridorių.

Simuliacijoje Vokietija, bijodama eskaluoti konfliktą, neskuba atsakyti kariniais veiksmais ir vietoj to įveda sankcijas Maskvai ir imasi priemonių Baltijos jūroje.

Jungtinės Valstijos renkasi tarpininkės vaidmenį su Maskva ir Baltijos šalyse jau dislokuotų 2 tūkst. savo karių neskiria padėti ginti Lietuvą. JAV neprisiimant lyderystės, Vokietijai ir visai Europai sunku atsakyti į Rusijos veiksmus karinėmis priemonėmis.

Ką svarbu žinoti?

Lietuvos kariuomenė, kaip ir WELT, akcentuoja, kad tokių karinių simuliacijų tikslas yra identifikuoti ir ištaisyti silpnąsias pasirengimo vietas.

Pasak Lietuvos kariuomenės „niekas negali atspėti neprognozuojamo priešo scenarijaus ir tuomet vienintelis kelias, mažinantis pažeidžiamumą, yra rėmimasis turimais faktais ir dieną naktį ruošimasis valstybės ginkluotai gynybai turimų faktų apie priešą pagrindu“.

„Sąjungininkų ryžtu neabejojame, nes neturime tam jokio pagrindo – iki šiol visi veiksmai buvo pasakyta – padaryta, turime dislokuotus per 3 tūkstančius karių ir šiemet laukia papildymas. Ir šiaip, tik įsivaizduoti galima Vokietijos, JAV ar kitos šalies kario, su kuriuo kartu išlieta daug prakaito, motyvaciją, išgirdus iš mūsų „žinok, nepasitikim“, – apie Lietuvoje dislokuotus sąjungininkų karius atsiliepia Lietuvos kariuomenė.

Prie karo simuliacijos prisidėjus WELT saugumo temų korespondentė Carolina Drüten pažymi, kad ši simuliacija pirmiausiai buvo skirta analizuoti galima Vokietijos atsaką, o ne Lietuvos ryžtą gintis ar realų NATO aljanso atsaką į Rusijos agresiją.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas (2014-2017 metais), atsargos generolas Benas Hodgesas interviu DELFI sakė, kad simuliacija nėra krištolo rutulys, jos tikslas – įvertinti logistikos, geografijos bei pajėgų poreikį.

Pasak atsargos generolo, Rusija žino, kad, jei užpultų kurią nors NATO narę, Aljansas atsakytų smogdamas į strategiškai svarbias vietas, pavyzdžiui, Kolos pusiasalį arba Kaliningradą.

Šaltiniai

Drüten, Carolina. „Wargame exposes gaps in Germany’s response to a hypothetical Russian attack on Lithuania“. 2026 m. vasario 11 d.

Lietuvos kariuomenės įrašas „Facebook“. 2026 m. vasario 6 d.

Carolinos Drüten įrašas socialiniame tinkle „X“. 2026 m. vasario 8 d.

Bubeliak, Anžela. „Hodgesas apie skandalingą vokiečių karinę simuliaciją: giliai įkvėpkit“. 2026 m. vasario 10 d.