„NATO pardavė Lietuvą“ – Lietuvai priešiški veikėjai suskubo išnaudoti Stoltenbergo knygą

Teiginiai

Jenso Stoltenbergo biografija atskleidžia, kad NATO pardavė Lietuvą Rusijai, Lietuva niekam nerūpi ir niekas jos negins.

Verdiktas

Manipuliacija. Jensas Stoltenbergas tikrai pasiūlė Sergejui Lavrovui pasikalbėti apie Rusijos reikalaujamas buferines zonas. Tačiau taip pat J. Stoltenbergas rašo, kad NATO niekada nebūtų priėmusi Rusijos reikalavimų dėl NATO karių atitraukimo iš Baltijos šalių. 2022 m. J. Stoltenbergas viešai patvirtino, kad NATO neketina paminti savo principo, kad kiekviena tauta turi teisę pasirinkti savo saugumo priemones. Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį NATO tik stiprina savo buvimą Lietuvoje.

Melo detektoriaus komentaras

2025 m. pasirodė buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo autobiografija „On My Watch: Leading NATO in a Time of War“.

Lietuvoje ji daugiausiai dėmesio sulaukė dėl kelių konkrečių sakinių, kuriuose J. Stoltenbergas aprašė 2021 m. rudenį siūlęs Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pasikalbėti apie Rusijos reikalaujamas buferines zonas.

„Aš pasisakiau už naujus NATO ir Rusijos tarybos susitikimus, kad būtų galima aptarti, be kita ko, siūlomas buferines zonas. Žinojau, kad tokios valstybės narės kaip Lenkija ir Baltijos šalys griežtai priešinosi tokių zonų įkūrimui, nes manė, kad tai apsunkins jų teritorijų gynybą. Tačiau tuo pačiu metu žinojau, kad NATO ir Rusija anksčiau buvo susitarusios dėl geografinių karinių apribojimų. Jei tai būtų subalansuota ir kontroliuojama, tai galėtų padėti sumažinti įtampą.

Tačiau Lavrovas nebuvo suinteresuotas. Jis žinojo, kad Ukraina bus svarbiausias darbotvarkės klausimas, jei taryba susirinks, ir jam atsibodo klausytis, kaip mes atkreipiame dėmesį į Rusijos tarptautinės teisės pažeidimus.

„Laiko švaistymas“, – pasakė jis“, – rašoma 333 knygos puslapyje.

Pasak prieš NATO nusiteikusių ir Lietuvai priešiškų asmenų, ši knygos vieta įrodo, kad Lietuva ir Baltijos šalys niekada nerūpėjo NATO ir karo atveju Lietuvos niekas negintų.

Svarbus kontekstas

Tačiau svarbu suprasti, kad J. Stoltenbergo žodžiai S. Lavrovui nebuvo pasakyti šiaip sau, jie nuskambėjo Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse, Vakarams ieškant būdų sustabdyti vis agresyvėjančią Rusiją, Ukrainos pasienyje dislokavusią didžiules savo pajėgas.

2021 m. pabaigoje Rusija NATO ir JAV iškėlė ultimatumą, reikalaudama iš esmės pakeisti Europos saugumo susitarimus. Rusija reikalavo, kad NATO sustabdytų tolesnę plėtrą (ypač kalbant apie Ukrainą), atitrauktų savo karius iš Rytų Europos iki 1997 m. sienų ir negalėtų dislokuoti raketų bei pajėgų netoli Rusijos.

NATO sienos iki 1997 m. atstatymas reikštų, kad Aljanso kariai turėtų atsitraukti iš Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos.

NATO nepardavė Lietuvos

Svarbu ir tai, kad pirmoji J. Stoltenbergo citata pateikiama išimta iš konteksto, nenurodant, kad NATO neketino svarstyti pirmų dviejų Rusijos ultimatumo punktų.

„Reikalavimas uždaryti NATO duris naujoms narėms prieštaravo principui, kad kiekviena valstybė turi teisę pati pasirinkti savo saugumo užtikrinimo būdus – principui, kurį Rusija ne kartą buvo palaikiusi. Antrasis reikalavimas, kad turėtume atitraukti visas savo pajėgas iš Rytų šalių, reikštų, kad nebegalėtume ginti naujesnių narių taip pat, kaip senųjų – susiformuotų dviejų lygių NATO valstybės. Todėl pirmųjų dviejų reikalavimų buvo neįmanoma priimti“, – priduriama knygoje.

„Tačiau trečiasis reikalavimas buvo kitoks. Visada buvo įmanoma derėtis dėl pajėgų ir ginkluotės sistemų dislokavimo. Čia rusai galėjo daug pasiekti, jei tik būtų buvę pasirengę sudaryti subalansuotus ir patikrinamus susitarimus. Tačiau vienašalis atsitraukimas buvo neįmanomas“, – toliau rašoma jo knygoje.

Be to, 2022 m. sausį NATO Rusijai į jos reikalavimus atsakė raštu. Kaip žurnalistams tuomet sakė J. Stoltenbergas, NATO neketino Rusijai nusileisti dėl „kiekvienos tautos teis[ės] pasirinkti savo saugumo priemones“.

Ir nepaisant 2021 m. vykusio J. Stoltenbergo ir S. Lavrovo pokalbio, NATO kariai tebėra dislokuojami visose Baltijos šalyse. Lietuvoje yra daugiau nei 5 tūkst. NATO sąjungininkų karių, įskaitant ir naikintuvus pilotuojančią oro policijos misiją.

Stoltenbergas neturėjo įgaliojimų imtis tokių pokyčių

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius akcentuoja, kad net ir būdamas NATO generaliniu sekretoriumi, J. Stoltenbergas neturėjo nei įgaliojimų, nei galios imtis NATO perbraižymo.

„Jei ir buvo tokie jo ketinimai, jie neturėjo jokių šansų netgi patekti į Aljanso darbotvarkę. Generalinis sekretorius nevadovauja Aljansui, jis jam atstovauja tarptautiniame lygyje, moderuoja diskusijas, pirmininkauja posėdžiams.

Priimant sprendimus jis neturi jokio balso- balsuoja ir sprendžia tik išimtinai šalių- narių atstovai, ambasadoriai. Darbinis vadovaujantis organas yra Nuolatinė NATO Taryba. Ji renkasi į posėdžius reguliariai arba bet kada, kaI to reikalauja situacija. Visus sprendinus priima tik konsensusu.

J. Stoltenbergo norai ‘atiduoti’ Baltijos šalis Kremliui vertos tiek pat, kiek kai kurių Europos lyderių siūlymai atiduoti Donbasą Rusijai. Ne jie sprendžia apie jiems nepriklausančių teritorijų likimą. Nors bent jau teoriškai turi teisę viešai apie tai samprotauti“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė L. Linkevičius (kalba netaisyta).

Šaltiniai

Oidsalu, Meelis. „BOOK REVIEW ⟩ Jens Stoltenberg Betrayed the Baltic States in 2021 — and Appears Entirely Untroubled by It“. 2026 m. kovo 29 d.

Tétrault-Farber, Gabrielle, Balmforth, Tom. „Russia demands NATO roll back from East Europe and stay out of Ukraine“. 2021 m. gruodžio 17 d.

LRT. ELTA. „Prieštaringa Stoltenbergo knygos apžvalga: LRT.lt patikrino, ką rašė buvęs NATO vadovas“. 2026 m. balandžio 3 d.

Lino Linkevičiaus įrašas „Facebook“. 2026 m. balandžio 3 d.

NATO. „NATO’s presence in Lithuania“.

NATO. „Press conference by NATO Secretary General Jens Stoltenberg“. 2022 m. sausio 16 d.