Mokymai mokytojams

Medžiagos senjorams

Atvirukai apie žiniasklaidos raštingumą Edited 18 Lap

https://www.canva.com/design/DAGE0YXCxVg/_AlFhP4meNVJUTpKY4-KKQ/edit?utm_content=DAGE0YXCxVg&utm_campaign=designshare&utm_medium=link2&utm_source=sharebutton
SENJORŲ SKAITMENINIO IR MEDIJŲ RAŠTINGUMO MOKYMO GAIRĖS Edited 18 Lap

Mokymo sąlygų pritaikymas vyresnio amžiaus besimokantiesiems

Skaitmeninių technologijų mentoriai pastebėjo, kad praktiniai užsiėmimai yra daug veiksmingesni už tradicines paskaitas, nes skatina geresnį įsitraukimą ir supratimą. Ne mažiau svarbi ir kantrybė bei aiškus bendravimas sprendžiant tokius iššūkius, kaip pagyvenusių žmonių anglų kalbos nemokėjimas ir pablogėję kognityviniai gebėjimai. „Pavyzdžiui, jie nesupranta, kaip skaitmeninės funkcijos koreliuoja tarpusavyje. Tarkime, jie neišmano, kaip veikia „Google“ paskyros sistema“, – aiškina Stefan.

Marcus priduria: „Taip pat reikia sukurti sąsajas tarp piktogramų ir funkcijų – vyresniems suaugusiesiems piktogramos gali atrodyti neaiškios ir kelti klausimų apie jų paskirtį. Pavyzdžiui, „Google“ dokumentuose yra daugybė piktogramų, todėl norint jas tinkamai panaudoti, reikia atlikti daugybę bandymų ir mokytis klaidų“.
Be to, labai svarbu pritaikyti seminarus įvairioms dalyvių grupėms. Tam reikia pasirūpinti reikiama įranga, užtikrinti erdvią ir patogią aplinką bei veiksmingai kontroliuoti grupės dydį. Interaktyvūs mokymo metodai, tokie kaip vaizdinės demonstracijos ir paprasti paaiškinimai, padeda padidinti mokymosi veiksmingumą bei įsitraukimą.

Stefan pabrėžia, kad svarbu, jog grupė būtų nedidelė: „Grupė neturėtų būti per didelė – ne daugiau kaip 20 žmonių, nes priešingu atveju tiesiog neįmanoma visiems padėti. Pavyzdžiui, jei turime 3 kompiuterius, o ateina daugiau nei 15 žmonių, kai kuriems jų gali būti sunku susivokti, nes jie nemato, kas vyksta įrenginyje“.

Marcus pritaria: „Grupėje turėtų būti nuo 10 iki 20 žmonių, nes, viršijus šį skaičių, diskusija gali tapti nebeveiksminga, o dalyviai gali pradėti kalbėti tarpusavyje, ir tai bus sunku kontroliuoti“.

Jei neįmanoma sudaryti mažų grupių, alternatyva didesnei auditorijai gali būti rodyti, ką reikia daryti, dideliame ekrane. Šis metodas padeda dalyviams efektyviai suvokti procesą, nes jie vizualiai mato, ką reikia spausti ir pan. Pavyzdžiui, pristatant kompiuterinius įgūdžius, šis metodas buvo labai veiksmingas, nes stebint aiškias vaizdines instrukcijas buvo galima greitai suprasti nurodymus.

Estijos skaitmeninių technologijų mentoriai pripažįsta, kad mokymo medžiagą ir seminarus reikia pritaikyti skirtingam dalyvių skaičiui bei įgūdžių lygiui. Jie ypač atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama, kai prie grupės netikėtai prisijungia mažai patirties ir įgūdžių turintis asmuo, todėl efektyviai vesti užsiėmimą tampa sudėtinga.

Veiksmingos mokymosi strategijos vyresnio amžiaus dalyviams

Siekdami padidinti seminarų interaktyvumą ir edukacinę vertę, Stefan ir Marcus siūlo atlikti daug praktinių eksperimentų, kad senjorai geriau įsimintų medžiagą. Marcus pabrėžia, kad svarbu pasirinkti temas, kurios sudomintų vyresnio amžiaus žmones: „Be abejo, tema turi sudominti senjorus. Praktiniai užsiėmimai, atliekami jų pačių arba mūsų suteiktuose įrenginiuose, padeda įtvirtinti tai, kas buvo dėstoma per užsiėmimą“. Jis pridūrė, kad seminaruose nagrinėjamos temos yra aktualios ir naudingos, todėl daugelis vyresnio amžiaus dalyvių integruoja skaitmenines priemones į savo kasdienį gyvenimą.

Senjorai yra įgiję praktinių įgūdžių ir žinių, kuriuos galės pritaikyti gyvenimiškose situacijose. Pavyzdžiui, dalyviai išmoko ieškoti vaizdo įrašų „YouTube“ platformoje. Marcus priduria: „Su vyresnio amžiaus žmonėmis aptarėme įvairias „Google“ paslaugas, tokias kaip „Google“ dokumentai, skaidrės ir kt. Be to, jie sužinojo apie fotografiją ir nuotraukų redagavimą, taip pat kaip atsisiųsti ir naudoti programas, bei įsisavino pagrindines jų funkcijas“.

Apibendrindamas seminaruose pastebėtus pasiekimus, Stefan paminėjo vyresnio amžiaus dalyvę Leili, kuri dalyvavo seminaruose nuo pat pradžių ir įgijo daug įgūdžių, pritaikomų kasdieniame gyvenime. Marcus pasidalijo dar viena sėkmės istorija, paminėdamas vyresnio amžiaus dalyvius, kurie, išmokę konkrečios temos, grįžta į seminarą, kad mokytų savo bendraamžius. Pavyzdžiui, senjoras, kuris išmoko naudotis „Google“ dokumentais, sugrįžo pademonstruoti tam tikrų funkcijų kitiems dalyviams.

Kalbėdamas apie skaitmeninių įgūdžių taikymą, Stefan paminėjo vyresnio amžiaus dalyvį, kuris pradėjo dažniau naudotis socialiniu tinklu „Facebook“. Tai rodo, kad senjorai vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos platformomis bendravimui ir ryšiams palaikyti.

Skaitmeninių technologijų mentorių patirties panaudojimas įgyvendinant projekto plėtrą

Marcus ir Stefan sutaria, kad reikia panaudoti praeityje įgytus pavyzdžius ir patirtį projektui plėtoti bei plėsti. Remdamasis Estijos projekto vykdymo patirtimi, Stefan pasiūlė pradėti nuo dienos centrų, nes juose susirenka daugiausia aktyvių pagyvenusių žmonių.

Kalbėdamas apie tai, kaip įtraukti Latvijos ir Lietuvos jaunimą, Stefan pasiūlė idėją įtraukti mokyklas pasitelkiant jaunimui skirtus praktinius projektus. Tuo tarpu Marcus pasiūlė vasaros stovyklas primenančių seminarų, kuriuos dalyviai galėtų ne tik įrašyti į savo gyvenimo aprašymus, bet ir gauti finansinės naudos, koncepciją.

Svarstydamas projekto išplėtimo į kitas Baltijos šalis iššūkius ir galimybes, Stefan atkreipė dėmesį į tai, kad sunku motyvuoti jaunimą dalyvauti projekte. Tuo tarpu Marcus pabrėžė, kad labai svarbu ugdyti pagyvenusių žmonių susidomėjimą ir pasitikėjimą, jog jie jaustųsi patogiai suteikdami nepažįstamiems žmonėms prieigą prie savo įrenginių ir duomenų. Kalbėdamas apie iššūkius ir galimybes plečiant projektą į kitas Baltijos šalis, Stefan akcentavo iššūkį motyvuoti jaunimą prisijungti prie projekto. Marcus pabrėžė, kad svarbu sudominti senjorus ir sužadinti jų pasitikėjimą, kad šie leistų nepažįstamiems žmonėms naudotis jų įrenginiais ir duomenimis.

Jaunimo įtraukimas ir motyvavimas siekti skaitmeninės įtraukties

Jaunų žmonių įtraukimas į tokius projektus kaip „BECID Digimentor“ buvo labai svarbus siekiant išlaikyti motyvaciją ir entuziazmą. Stefan pabrėžė, kad asmeninis pasitenkinimas yra svarbus motyvuojantis veiksnys: „Mane motyvuoja poreikis ko nors siekti. Kai matau, kad kiti jaunuoliai nedalyvauja jokioje prasmingoje veikloje, tai tik padidina mano pasiryžimą daryti teigiamą poveikį“.

Panašiai mąsto ir Marcus, kad viešas pripažinimas ir būsimos karjeros perspektyvos yra svarbūs motyvuojantys veiksniai: „Viešas pripažinimas ir verslo sėkmė yra mano didžiausi motyvatoriai. Dalyvaudami tokiuose projektuose kaip šis, galite atverti kelią karjeros galimybėms ateityje“.

Duodamas patarimus būsimiems jauniems dalyviams, Stefan pabrėžė, kad svarbu įgyti patirties bei užmegzti ryšius, ir pridūrė: „Jie turėtų išbandyti ką nors panašaus, nes tai suteikia fantastiškos patirties ir kontaktų, kurie neabejotinai bus naudingi ateityje. Pavyzdžiui, išmokau naudingų planavimo įgūdžių“.

Marcus rekomenduoja jaunuoliams ugdytis pasitikėjimą kalbant viešai ir įgyti visapusišką supratimą apie įvairius atitinkamos temos aspektus.
Apibūdindamas savo patirtį kitiems jaunuoliams, svarstantiems galimybę prisijungti prie projekto, Stefan išreiškė entuziazmą: „Buvo nuostabu 👍“. Marcus šią patirtį apibūdino kaip sudėtingą ir įdomią, pabrėždamas įgytų žinių ir įgūdžių gausą.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvos vyresnio amžiaus žmonėms turi būti kruopščiai planuojamos ir pritaikomos, įtraukiant bendruomenes. Panaudodamos turimą patirtį ir gerąją praktiką, organizacijos gali suteikti vyresnio amžiaus besimokantiesiems galimybę užtikrintai ir profesionaliai naršyti skaitmeninėje erdvėje. Nuolat bendradarbiaujant ir diegiant naujoves, kelionė į visų kartų skaitmeninę įtrauktį išlieka perspektyvi bei naudinga.
8 ŽINGSNIAI: kaip apie medijų raštingumą ir skaitmeninę informaciją kalbėtis su senjorais copy Edited 31 Geg
1. POKALBIS
  Atsisėskite ir pasikalbėkite su savo senjoru – ką jis norėtų veikti skaitmeninėje aplinkoje. Dėl ko jis jaudinasi, ko bijo.
2. ĮRENGINIO PASIRINKIMAS
  Išmanusis telefonas, planšetė, kompiuteris. Prieiga prie interneto – mobilieji duomenys ar interneto ryšys? WiFi arba kabelis? Kiek kainuos prisijungimas?
3. EL. PAŠTO SUKŪRIMAS
  Platformos pasirinkimas, suprantamas el. paštas, surašyta prisijungimo informacija. Kokiais atvejais prireiks el. pašto.
4. POREIKIAI
  Kokias programas, svetaines norės naudoti senjorai? Ką norės veikti internete?
5. APMOKYMAS
  Kaip praktiškai naudotis pasirinktomis programomis ir svetainėmis, platformomis. Padėkite senjorams parengti nuoseklią kiekvienos platformos mokymo programą.
6. ŽODYNAS
  Aptarkite visas įmanomas sąvokas, terminus, neaiškius pavadinimus, su kuriais gali susidurti senjoras.
7. MEDIA RAŠTINGUMAS
  Privatumas, dalijimasis, netikros naujienos, sukčiai – paaiškinkite riziką ir kaip jų išvengti.
8. PATOGUS NAUDOJIMAS
  Senjoro kelias skaitmeninėje aplinkoje gali būti nesaugus, kupinas baimės. Būkite šalia savo senelių, kai to jiems reikia.