Tikroji NATO atsiradimo priežastis, istorija bei „pažado“ Gorbačiovui užkulisiai

Teiginiai

NATO kūrėsi kaip agresyvus ir puolamasis blokas. Michailui Gorbačiovui buvo žadėta, kad NATO bus išformuota.

Verdiktas

Melas. NATO buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, siekiant užtikrinti, kad daugiau Europoje nekiltų panašus konfliktas. Tai, kad Aljansas pirmiausiai yra gynybinis, įtvirtinta Šiaurės Atlanto sutarties preambulėje ir keturiuose sutarties straipsniuose. Be to, Vakarai niekada oficialiai nežadėjo M. Gorbačiovui, kad NATO nesiplės į Rytus, ar tuo labiau bus išformuota, tą M. Gorbačiovas viešai yra pripažinęs ir pats.

Melo detektoriaus komentaras

Vienas dažniausiai naudojamų Kremliaus propagandos naratyvų pristato NATO kaip agresyvų karinį, o ne gynybinį aljansą. Šis melas pastarąją savaitę kartojamas ir Lietuvoje, melagingai tvirtinant, kad NATO buvo įsteigta kaip „agresyvus ir puolamasis blokas“.

Kaip ir kodėl buvo sukurta NATO?

Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, geriau žinoma kaip NATO, 1949 m. JAV, Kanada ir kelios Vakarų Europos valstybės įsteigė kaip atsaką į Antrojo pasaulinio karo sukeltas grėsmes, siekdamos užtikrinti, kad Europoje daugiau nekiltų panašus konfliktas.

Trys pagrindiniai NATO tikslai buvo: sustabdyti Sovietų Sąjungos ekspansiją, užkirsti kelią nacionalistinio militarizmo atgimimui Europoje ir skatinti Europos politinę integraciją.

NATO įkūrimą taip pat nulėmė ir JAV apsisprendimas tapti ilgalaikiu Europos saugumo garantu. Amerikiečiai nerimavo, kad pokario politiniai neramumai Europoje – Graikijos pilietinis karas, Sovietų Sąjungos remiamas perversmas Čekoslovakijoje ir Berlyno krizė – gali paskatinti Vakarų Europą derėtis dėl savo saugumo su Sovietų Sąjunga.

Ar NATO yra karinis aljansas?

NATO taip pat viešai neigia dažniausiai apie Aljansą kartojamą Kremliaus melą:

„NATO yra gynybinis aljansas. Aljanso nariai bendradarbiauja siekdami sustabdyti agresiją ir užtikrinti, kad NATO būtų pasirengusi ginti visus aljanso narius užpuolimo atveju. NATO nesiekia konfrontacijos ir nekelia grėsmės Rusijai ar kitoms valstybėms. NATO 2008 m. neįsiveržė į Gruziją. Tai padarė Rusija. 2014 m. ir dar kartą 2022 m. NATO neįsiveržė į Ukrainą. Tai padarė Rusija“.

Tai, kad NATO yra pirmiausiai gynybinis aljansas, kurio narių tikslas yra ginti vienai kitą, numato Šiaurės Atlanto sutarties preambulė: „Šios sutarties šalys dar kartą patvirtina savo tikėjimą Jungtinių Tautų Chartijos tikslais ir principais bei savo norą gyventi taikoje su visomis tautomis ir visomis vyriausybėmis“.

Esminiai NATO principai įtvirtinti sutarties straipsniuose. Pavyzdžiui, 1 str. numato, kad Aljanso narės įsipareigoja bet kokį tarptautinį ginčą pirmiausiai spręsti taikiais būdais ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimų jėga.

Sutarties 3 str. numato, kad, siekdamos sutartyje numatytų tikslų, Aljanso šalys turi nuolat savarankiškai ir bendrai išlaikyti ir plėtoti individualius ir kolektyvinius gebėjimus atremti ginkluotą puolimą.

Galiausiai, 5 str. numato kolektyvinės gynybos principą, pagal kurį ginkluotas vienos Aljanso narės puolimas laikomas išpuoliu prieš visas nares. O 6 str. įvardija, kas konkrečiai laikoma ginkluotu puolimu.

Ar M. Gorbačiovui buvo žadėta išformuoti NATO?

1990 m. vasario 9 d. vykusiame susitikime su Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu tuometis JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris apie NATO sakė: „nė per žingsnį į Rytus“. Apie Aljanso išformavimą išvis nekalbėta.

Kaip rodo išviešinti dokumentai, tuometiniai Vakarų lyderiai tikrai kalbėjo, kad NATO nebeturėtų augti, tačiau, pirma, šios kalbos vyko Vokietijos susivienijimo kontekste, antra, jos niekada nenugulė kaip oficialus susitarimas juodu ant balto.

Šią įvykių seką pripažino ir pats M. Gorbačiovas. 2014 m. laikraštis „Rossijskaja Gazeta“ jo paklausė, ar jis nesijaučia išduotas Vakarų partnerių dėl NATO plėtros ir kodėl jis nesiėmė oficialiai įtvirtinti J. Bakerio pažado. Į tai M. Gorbačiovas atsakė:

„Anuomet „NATO plėtros“ klausimas apskritai nebuvo svarstomas ar keliamas. Tai sakau visiškai atsakingai. Nė viena Rytų Europos šalis nekėlė šio klausimo, taip pat ir po to, kai 1991 m. Varšuvos paktas nustojo egzistuoti. Jo nekėlė ir Vakarų lyderiai“.

Kartu jis pažymėjo, kad J. Bakerio pažadas skambėjo Vokietijos suvienijimo kontekste ir jis buvo išpildytas.

Šaltiniai

NATO. „A short history of NATO“. 2022 m. sausio 3 d.

Office of the Historian. „Milestones: 1945–1952“.

NATO. „Setting the record straight“. Atnaujinta 2025 m. lapkričio 6 d.

NATO. „The North Atlantic Treaty“. 1949 m. balandžio 4 d.

Tom Blanton, Tom, Savranskaya, Svetlana. „Declassified documents show security assurances against NATO expansion to Soviet leaders from Baker, Bush, Genscher, Kohl, Gates, Mitterrand, Thatcher, Hurd, Major, and Woerner. Slavic Studies Panel Addresses „Who Promised What to Whom on NATO Expansion?“ 2017 m. gruodžio 12 d.

Коршунов, Максим. „Первый президент СССР о том, как падают и возникают стены“. 2014 m. spalio 16 d.