Ar tikrai 1956 m. JAV ketino branduoliniu ginklu sunaikinti Lietuvos TSR?

Teiginiai 1956 m. JAV planavo sunaikinti Lietuvos TSR (archyvas). Verdiktas Manipuliacija. JAV nacionalinė archyvų ir įrašų administracija išslaptino 1956 m. atliktą JAV strateginės oro pajėgų vadavietės atominių ginklų poreikio tyrimą. Sąrašuose pateikiami potencialūs branduoliniai taikiniai Sovietų Sąjungoje (įskaitant Lietuvoje), Kinijoje ir kitose komunistinėse valstybėse. Tyrimu norėta išsiaiškinti, kiek reiktų branduolinių bombų karo su SSRS atveju, taigi, tai nebuvo planai, o ginklų poreikio tyrimas hipotetiniu karo atveju. Melo detektoriaus komentaras 1956 m. JAV strateginė oro pajėgų vadavietė atliko atominių ginklų poreikių tyrimą 1959 metams. Tyrime pateikiamas išsamus branduolinių taikinių sąrašas Sovietų Sąjungoje, Kinijoje ir kitose komunistinėse valstybėse. Oro pajėgų vadavietės tyrimu siekta parodyti, kiek atominių bombų reiktų branduolinio karo atveju su SSRS. Nors informacija apie tikslią branduolinių ginklų reikmę iš ataskaitos išbraukta, bet branduolinių ginklų atsargos 6-ajame dešimtmetyje JAV išsaugo nuo 2400 vienetų 1955 m. iki daugiau kaip 12 000 vienetų 1959 m. 1961 m. jau buvo 22 229 branduolinio ginklų vienetų (čia). Jeigu prasidėtų karas su Sovietų Sąjunga, JAV oro pajėgos ketino smogti SSRS ir jos sąjungininkių oro pajėgoms. Kadangi 1950-aisiai branduolines bombas buvo įmanoma transportuoti tik lėktuvu, 800 puslapių dokumente pažymėti 1100 komunistinio bloko aerodromai. Sunaikinus oro pajėgas, eilės tvarka būtų taikomasi į SSRS branduolinių ginklų atsargas, kariuomenės vadavietes ir valstybines institucijas bei pramonę. JAV strateginė oro pajėgų vadavietė numatė daugiau kaip 1200 miestų komunistiniame bloke nuo Rytų Vokietijos iki Kinijos, kuriose reiktų panaudoti branduolinį ginklą. Įskaitant tokius Lietuvos miestus kaip Vilnių, Kauną ir Alytų bei mažesnius miestus (Kaišiadorys, Kropilai ir t.t.) (čia). Kodėl pasirinktos tam tikros vietos išlieka neaišku, nes dokumentas vis dar dalinai įslaptintas. JAV strateginės oro pajėgų vadavietės tyrime neatsižvelgiama į civilių gyvybes, nepaisant to, ar tai paveiktų neutralias, ar net JAV draugiškas valstybes. Neatsižvelgiama ir į branduolinės bombos poveikį po sprogimo, kada vėjas paskleistų radioaktyvias dulkes šimtus kilometrų (čia). Dr. Williamo Burro, JAV nacionalinės archyvų ir įrašų administracijos vyresniojo analitiko teigimu, oro vadovybės atliktame tyrime nesilaikoma pačios vadovybės vertybių tyčia nepulti civilių. Be to, atakos prieš gyventojus pažeistų to meto tarptautinės teisės normas, kurios buvo apibendrintos Hagos taisyklėse dėl karo iš oro (1923 m.) (čia). Tyrimas neteko reikšmės atsiradus pirmosioms tarpžemyninėms balistinėms raketoms. Jau 1959 m. SSRS sukūrė raketą R-7, o amerikiečiai sukūrė ATLAS. Atsiradus garantuotam atsakomajam smūgiui, pasikeitė branduolinių karinių veiksmų supratimas. Todėl branduolinis puolimas bombonešiu tapo neįmanomas ir nepageidaujamas (čia). Šaltiniai U.S. Cold War Nuclear Target Lists Declassified for First Time American Nuclear War Plan, 1956 Stranger than Strangelove: how the US planned for nuclear war in the 1950s Mokslininkė papasakojo, kas įvyksta sprogus branduolinei bombai: jokia pasaulio tauta nėra pasiruošusi to atlaikyti What You Should Know About That Top-Secret U.S. Nuclear Hit List