Kas slypi už Rusijos melo, kad Lietuva jai neįdomi ir Kremlius neketina jos pulti?
Teiginiai
Rusija nepuola Lietuvos ir nėra Lietuvai pavojinga.
Verdiktas
Melas. Lietuvos žvalgybos institucijos konstatuoja, kad Rusija kelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Rusija aktyviai renka informaciją apie Lietuvos ir NATO karius, jų judėjimą, pratybas, Rusija vykdo karinę plėtrą NATO rytinės sienos link, užsiima kibernetiniu šnipinėjimu, rengia diversijas Lietuvoje, bandydama įbauginti šalies gyventojus. Nepaisant to, Rusija savo kariniais pajėgumais reikšmingai nusileidžia NATO pajėgumams.
Melo detektoriaus komentaras
Vienas populiariausių Kremliaus Lietuvoje propaguojamų naratyvų yra Rusijos pavojaus sumenkinimas – esą Rusija Lietuvos nepuola ir nekelia jai pavojaus, todėl Lietuva švaisto pinigus, stiprindama savo gynybinius pajėgumus.
Šis naratyvas ypač gajus dabar, kai Lietuva nuosekliai didina gynybai skiriamas išlaidas.
Pagrindiniai šį naratyvą lydintys teiginiai:
Rusija nepuola Lietuvos.
Rusija Lietuvai per pastaruosius 35 metus nepadarė nieko blogo.
Rusijai Lietuva nereikalinga.
Lietuvos gynybai skiriamos išlaidos yra pinigų švaistymas.
Lietuva pati provokuoja Rusiją pulti.
Lietuva Rusijos puolimo atveju nesugebėtų apsiginti, jos neapgintų ir NATO.
Rusija vis dar kelia grėsmę
Naujausiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Lietuvos žvalgybos institucijos konstatuoja, kad Rusija, nepaisant to, kad yra įklimpusi kare Ukrainoje, tebekelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui:
Fiksuojama karinė Rusijos plėtra link NATO rytinės sienos – planuose numatytas brigadų išplėtimas iki divizijų ir naujų karinių junginių formavimas.
Rusija plečia bepiločių orlaivių gamybą ir panaudojimą, todėl žvalgyba konstatuoja, kad padaugėjo Lietuvos ir kitų NATO šalių oro erdvės pažeidimų.
Rusija aktyviai renka informaciją apie Lietuvos ir NATO sąjungininkų pajėgas ir jų judėjimą, karinę techniką, užsienio šalių karius ir pratybas.
Rusija užsiima kibernetiniu šnipinėjimu, bandydama perimti Lietuvos institucijų ir organizacijų informaciją, skleisti dezinformaciją ir rengtis destrukcinėms operacijoms, kelia grėsmę.
Rusija tarptautinėse organizacijos aktyviai ir sistemingai kaltina Baltijos šalis klastojant Antrojo pasaulinio karo istoriją, garbinant nacių kolaborantus ir persekiojant rusakalbius. Tikėtina, kad Rusija šiuo kaltinimus naudoja pateisinti savo agresyvią užsienio politiką bei geopolitinius interesus.
O teiginius, kad „Rusija Lietuvai nieko nepadarė“ ar kad „Lietuva Rusijai nereikalinga“, nesunku paneigti vien pastarojo meto įvykiais.
Pavyzdžiui, 2026 m. sausį prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šeši užsieniečiai kaltinami pasikėsinimu 2024-ųjų rugsėjį įvykdyti teroro išpuolį Šiauliuose, bandant padegti privačią karinę paramą Ukrainai. Dalis jų – Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, dalis kaltinamųjų slepiasi Rusijoje.
O 2024 m. parduotuvėje „Ikea“ Vilniuje buvo padėtas sprogmuo su laikmačiu, jis naktį sukėlė sprogimą ir gaisrą. Lietuvos pareigūnai mano, kad išpuolį organizavo ir užsakė Rusijos specialiosios tarnybos.
Pasak Lietuvos žvalgybos institucijų, rengdamos tokius išpuolius, Rusijos tarnybos siekia sieti chaosą Lietuvoje, kelti žalą gyventojų saugumui, didinti nesaugumo jausmą.
Rusijos „provokavimas“
Lietuva reikšmingai padidino išlaidas savo gynybai po to, kai Rusija 2014 m. vasarį įsiveržė į Ukrainai priklausantį Krymą. Nuo tų metų pavasario JAV, siekdamos atgrasyti galimą Rusijos agresiją, Baltijos šalyse ir Rytų Europoje dislokavo rotacines savo sausumos karių pajėgas.
Visi sprendimai, kurių Lietuva ir NATO ėmėsi dėl savo saugumo, sekė būtent po Krymo aneksijos. Tai buvo reakcija, o ne Rusijos provokavimas. Nepaisant to, Rusija mėgsta kartoti, kad yra provokuojama. Į šį melą NATO viešai atsako taip:
„Iki agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą 2014 m., Aljanso rytinėje dalyje nebuvo nuolat dislokuotų daugiašalių NATO karių. Pasikeitus saugumo aplinkai po Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainos destabilizavimo, NATO sustabdė praktinį bendradarbiavimą su Rusija, palaikydama politinį ir karinį dialogą, ir 2016 m. dislokavo keturias daugiašales kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Reaguodama į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m., NATO sustiprino savo atgrasymo ir gynybos poziciją. Aljanso rytinėje dalyje padvigubinome daugiašalių kovinių grupių skaičių nuo keturių iki aštuonių. Toliau darysime viską, kas būtina, kad apsaugotume ir apgintume visas sąjungininkes.
Rusijos agresyvūs veiksmai kenkia tarptautiniam saugumui ir stabilumui. Be agresijos prieš Ukrainą, Rusija turi karinių bazių ir kareivių Sakartvele ir Moldovoje be šių šalių vyriausybių sutikimo“, – rašo NATO.
Lietuvos gynybiniai pajėgumai
Rusijos režimas mėgsta pašiepti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, lygindamas jas su Rusijos pajėgumais. Tačiau tokiuose palyginimuose Rusija patogiai pamiršta, kad Lietuva jau daugiau nei 20 metų yra galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso NATO narė.
Tokiu atveju reiktų lyginti ne Lietuvos ir Rusijos, o NATO ir Rusijos karinius pajėgumus. O pagal juos Rusija stipriai nusileidžia Aljanso karinėms galimybėms.
2025 m. duomenimis, Rusijos ginkluotosios pajėgos visais aspektais nusileidžia NATO sąjungininkų pajėgoms:
NATO turi 2,5 karto daugiau karių (skaičiuojant aktyvųjį personalą, rezervistus ir sukarintas pajėgas);
NATO aviacijos pajėgumai 5,2 karto viršija Rusijos pajėgumus;
NATO turi dvigubai daugiau tankų ir 7,3 karto daugiau šarvuočių nei Rusija;
NATO turi 2,7 karto daugiau karinių laivų nei Rusija;
Branduolinis arsenalas panašūs: NATO turi 5 559 branduolines galvutes, o Rusija – 5 580.
Šaltiniai
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. „Gynybos biudžetas“. Atnaujinta 2025 m. gruodžio 31 d.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“. 2026 m.
LR Krašto apsaugos ministerija. „Rukloje nusileido beveik pusantro šimto JAV parašiutininkų“. 2016 m. rugsėjo 12 d.
NATO. „Setting the record straight. De-bunking Russian disinformation on NATO“. Atnaujinta 2025 m. lapkričio 11 d.
Statista. „Comparison of the military capabilities of NATO and Russia as of 2025“. 2025 m. kovas.
Biržietis, Dominykas, Vingilis, Vakaris. „Šeši užsieniečiai kaltinami terorizmu Šiauliuose taikantis į karinę paramą Ukrainai“. 2026 m. sausio 16 d.
Perminas, Paulius. „Ikea“ padegimu Vilniuje kaltinamam ukrainiečiui prokuroras siūlo ketverius metus kalėjimo“. 2025 m. rugsėjo 29 d.