Zelenskio vizitą Vilniuje melagingai susiejo su Lietuvos pasiimta 2 mlrd. eurų paskola

Teiginiai

Volodymyras Zelenskis į Lietuvą atvyko būtent tada, kai šalis pasiskolino 2 mlrd. eurų, kad pats sau pasiimtų šiuos pinigus.

Verdiktas

Melas. V. Zelenskis į Lietuvą atvyko paminėti 1863–1864 m. sukilimą, susitikti su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais bei aptarti Ukrainos energetikos iššūkius. V. Zelenskis Lietuvai padėkojo už sausį Ukrainai perduotus elektros generatorius už daugiau nei 2 mln. eurų. Lietuva remti Ukrainos gynybą per 2026 m. planuoja skirti 223 mln. eurų. Tuo metu 2 mlrd. eurų Lietuva skolinosi norėdama padengti savo biudžeto deficitą, tai – penktadalis visų šiemet planuojamų skolintis pinigų sumos. Skola nėra tiesiogiai susijusi su parama Ukrainai.

Melo detektoriaus komentaras

V. Zelenskis kartu su savo žmona Olena į Lietuvą atvyko 2026 m. sausio 24 d. O kiek maždaug savaite anksčiau Lietuva tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 2 mlrd. eurų. Melagienų skleidėjai suskubo tvirtinti, kad V. Zelenskis Lietuvoje lankosi būtent dėl jos paskolos, siekdamas pasipinigauti.

Iš tikrųjų, Ukrainos pirmoji pora kartu su Lenkijos pirmąja pora sausio 25 d. dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo minėjimo iškilmėse Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir Rasų kapinėse.

Vėliau prezidentai aptarė Ukrainos energetikos iššūkius, Rusijai atakuojant energetikos infrastruktūrą.

Be to, V. Zelenskis padėkojo, kad Lietuva keliomis dienomis anksčiau Ukrainai perdavė 90 elektros generatorių. Vyriausybės skaičiavimais, šie elektros generatoriai Lietuvai kainavo daugiau nei 2 mln. eurų, o visa parama Ukrainos gynybai 2026 m. sieks 223 mln. eurų.

Kam skolinosi Lietuva?

Sausio 15 d. Finansų ministerija pranešė, kad Lietuva, išleisdama dvi euroobligacijų emisijas, tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 2 mlrd. eurų.

Iš viso 2026 m. Lietuva tarptautinėse ir vidaus rinkose planuoja pasiskolinti 10,9 mlrd. eurų. Pasak Finansų ministerijos, iš jų 6,4 mlrd. eurų planuojama skirti finansuoti bendrojo biudžeto deficitą, 3,8 mlrd. eurų – grąžinti skolą, o apie 0,3 mlrd. eurų planuojama skirti valstybės perskolinamoms paskoloms kitiems juridiniams asmenims.

Svarbu suprasti, kad valstybės skolinimosi programas, dar rudenį derindami valstybės biudžetą, tvirtina Vyriausybė ir Seimas, o ne prezidentas užsienio lyderių vizitų metu. Apie planuojama skolą Finansų ministerija įspėjo dar spalį.

Be to, Lietuvos Ukrainai 2026 m. planuojama skirti parama yra 9 kartus mažesnė nei minėtoji 2 mlrd. eurų paskola.

Šaltiniai

Lietuvos Respublikos Prezidentas. „1863–1864 metų sukilimo minėjimo proga į Lietuvą atvyksta Lenkijos ir Ukrainos vadovai“. 2026 m. sausio 24 d.

Офіс Президента України. „Президенти України і Литви обговорили підтримку української енергосистеми на тлі постійних російських ударів ракетами й дронами“. 2026 m. sausio 25 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. „Lietuva skubiai perduoda Ukrainai daugiau nei 90 elektros generatorių“. 2026 m. sausio 22 d.

Finansų ministerija. „Lietuva tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 2 mlrd. eurų“. 2026 m. sausio 15 d.

Finansų ministerija. „Government Borrowing Programme for 2026“. 2025 m. gruodžio 19 d.

Tuzas, Vygantas. „Ministerija: valstybės skola kitąmet turėtų augti 5 proc., planuojama skolintis virš 10 mlrd. eurų“. 2025 m. spalio 10 d.