{"id":14435,"date":"2024-10-09T15:50:13","date_gmt":"2024-10-09T12:50:13","guid":{"rendered":"https:\/\/becid.eu\/glossary\/"},"modified":"2024-11-07T17:47:22","modified_gmt":"2024-11-07T15:47:22","slug":"zodynelis","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/","title":{"rendered":"\u017dodyn\u0117lis"},"content":{"rendered":"\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Algoritmai<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Instrukcij\u0173 grandin\u0117, leid\u017eianti rasti situacij\u0105 atitinkant\u012f sprendim\u0105. Pavyzd\u017eiui, algoritmas gali reguliuoti, koki\u0173 veiksm\u0173 reikia imtis konkre\u010diu atveju ir k\u0105 daryti, kai atsiranda tam tikros s\u0105lygos. \u0160iandien vienas i\u0161 labiausiai paplitusi\u0173 kontekst\u0173, kuriame minima \u0161i s\u0105voka, yra turinio parinkimas socialin\u0117s \u017einiasklaidos naujien\u0173 kanaluose. Algoritmai reguliuoja, kuris i\u0161 viso konkre\u010dioje platformoje paskelbto turinio gali b\u016bti patraukliausias ir \u012fdomiausias konkre\u010diam vartotojui. Be kit\u0173 aspekt\u0173, turinys pasirenkamas atsi\u017evelgiant \u012f tai, kuo vartotojas dom\u0117josi anks\u010diau ir kokio tipo turinys \u0161iuo metu pritraukia pana\u0161ius asmenis. Turinio rekomendacij\u0173 algoritmai gali tur\u0117ti \u012fvairi\u0173 tiksl\u0173, susijusi\u0173 su vartotoj\u0173 elgesio palaikymu ir \/ ar formavimu. Vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 tiksl\u0173 \u2013 pasiekti, kad vartotojas svetain\u0117je praleist\u0173 kuo daugiau laiko.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Alternatyvi \u017einiasklaida<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>\u017diniasklaida, kurios principai skiriasi nuo pagrindin\u0117s masin\u0117s \u017einiasklaidos. Skirtumas gali b\u016bti darbotvark\u0117je (apie k\u0105 \u017einiasklaidos priemon\u0117 pasirenka skelbti naujienas ir \/ ar reporta\u017eus), santykiuose su valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s strukt\u016bromis bei turinio k\u016brimo po\u017ei\u016briais, \u012fskaitant \u017eurnalistini\u0173 standart\u0173 supratim\u0105. S\u0105voka \u201ealternatyvi \u017einiasklaida\u201c nenurodo jokio konkretaus \u017einiasklaidos formato ir gali b\u016bti spausdinta, elektronin\u0117 (radijo ir televizijos) ir skaitmenin\u0117. Alternatyvi \u017einiasklaida da\u017eniausiai yra nekomercin\u0117, o jos tikslas \u2013 informuoti savo tikslin\u0119 auditorij\u0105 temomis, kurios apskritai n\u0117ra \u012ftrauktos \u012f dominuojan\u010dios \u017einiasklaidos darbotvark\u0119, arba tuo atveju, jei pagrindin\u0117s \u017einiasklaidos nu\u0161vietimas neatspindi tam tikr\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 po\u017ei\u016brio. Pavyzd\u017eiui, tam tikra subkult\u016bra gali tur\u0117ti savo \u017einiasklaid\u0105, kuri prane\u0161a apie jai svarbius dalykus i\u0161 tos subkult\u016bros nari\u0173 perspektyvos. Tokias \u017einiasklaidos priemones gali sukurti tam tikr\u0105 problem\u0105 i\u0161keliantys aktyvistai, nor\u0117dami i\u0161vie\u0161inti tam tikr\u0105 \u017eini\u0105 ar po\u017ei\u016br\u012f. Kartais toki\u0173 \u017einiasklaidos priemoni\u0173 med\u017eiagoje gali b\u016bti melagingos informacijos ir manipuliacij\u0173. Ta\u010diau \u0161i problema neb\u016bdinga visoms alternatyvioms \u017einiasklaidos priemon\u0117ms kaip \u017einiasklaidos kategorijai.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Astroturfingas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Nuomon\u0117s ar paramos i\u0161rai\u0161ka, kuri primena pilietin\u012f dalyvavim\u0105 arba vie\u0161osios nuomon\u0117s i\u0161rai\u0161k\u0105, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra organizuotas bandymas manipuliuoti visuomen\u0117s suvokimu ir paveikti sprendimus priiman\u010dius asmenis (ypa\u010d politiniu lygmeniu). Toki\u0105 taktik\u0105 da\u017enai taiko \u012fmon\u0117s ar politin\u0117s organizacijos, galin\u010dios organizuoti ir remti asociacijas, jud\u0117jimus ir kitas organizacijas, kurios v\u0117liau vie\u0161ai i\u0161sako r\u0117m\u0117jams reikaling\u0105 nuomon\u0119. Internetin\u0117je aplinkoje troliai (\u017er. troliai) taip pat gali veikti suinteresuot\u0173 \u0161ali\u0173 vardu, o kiekvienas trolis gali valdyti kelias paskyras, kad susidaryt\u0173 \u012fsp\u016bdis, jog daug \u017emoni\u0173 i\u0161sako atitinkam\u0105 pana\u0161i\u0105 nuomon\u0119. Pavadinimas kil\u0119s i\u0161 dirbtin\u0117s vel\u0117nos prek\u0117s \u017eenklo \u201eAstroTurf\u201c ir, kaip toks, nurodo netikr\u0105 paprast\u0173 \u017emoni\u0173 veikl\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>At\u0161aukimo (nutildymo, pa\u0161alinimo) kult\u016bra<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Terminas, nurodantis asmens pa\u0161alinim\u0105 i\u0161 socialinio ar profesinio rato d\u0117l jo \u012fsitikinim\u0173 ar veiksm\u0173. Terminas turi neigiam\u0105 atspalv\u012f ir da\u017eniausiai vartojamas tada, kai toks pa\u0161alinimas yra nepagr\u012fstai grie\u017etas atsakas \u012f nuomon\u0119, kuri turi teis\u0119 egzistuoti. At\u0161aukimo kult\u016bros kritikai tai interpretuoja kaip nepagr\u012fst\u0105 savirai\u0161kos laisv\u0117s apribojim\u0105. At\u0161aukimas gali \u012fvykti, pavyzd\u017eiui, kai aktorius, sportininkas ar mokslininkas praranda sutartis ir karjeros galimybes, nes pasak\u0117 tai, kas tam tikram visuomen\u0117s sluoksniui atrodo nepriimtina. At\u0161aukimas gali apimti raginimus sekti asmenis d\u0117l ideologini\u0173 skirtum\u0173. At\u0161aukian\u010di\u0173j\u0173 pozicija yra ta, kad \u017emon\u0117s turi teis\u0119 imtis veiksm\u0173 prie\u0161 tuos, kuri\u0173 veiksmai, j\u0173 nuomone, yra neteis\u0117ti, \u017ealingi ar kitaip nepriimtini, kaip b\u016bdo priversti kaltinamuosius atsakyti u\u017e savo pasirinkimus.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Atviras kodas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Programin\u0117s \u012frangos \u0161altinio kodas, kur\u012f galima laisvai keisti, pakartotinai naudoti ir platinti. \u0160altinio kodas rei\u0161kia programuotojo para\u0161yt\u0173 instrukcij\u0173 rinkin\u012f, per kur\u012f sukuriama konkreti programin\u0117 \u012franga ir apibr\u0117\u017eiamas jos funkcionalumas. Jei \u0161altinio kodas u\u017edarytas, kitiems be programos autoriaus leidimo neleid\u017eiama keisti programos ir kurti nauj\u0173 jos versij\u0173. Atvirojo kodo programos da\u017enai kuriamos kaip nekomerciniai ir visuomenei naudingi projektai ir gali b\u016bti kuriami bendradarbiaujant skirtingiems programuotojams. Populiari atvirojo kodo programin\u0117 \u012franga apima \u012fvairias \u201eLinux\u201c operacines sistemas, \u201eFirefox\u201c \u017einiatinklio nar\u0161ykl\u0119 ir \u201eLibre Office\u201c, kuri yra \u201eMicrosoft Office\u201c alternatyva. Platesne prasme terminas \u201eatviras kodas\u201c gali b\u016bti taikomas kitoms sritims, kuriose procesai, planai, br\u0117\u017einiai ir kita dokumentacija yra prieinama ir skaidri steb\u0117tojams i\u0161 i\u0161or\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Botai<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Savaranki\u0161ko u\u017eduo\u010di\u0173 atlikimo kompiuterin\u0117s programos. Pavyzd\u017eiui, botui gali b\u016bti pavesta rasti arba r\u016b\u0161iuoti informacij\u0105 pagal i\u0161 anksto nustatytus parametrus, palaikyti pokalb\u012f (pokalbi\u0173 botai) arba platinti prane\u0161imus. Pavadinimas kil\u0119s i\u0161 sutrumpintos \u017eod\u017eio \u201erobotas\u201c versijos, ta\u010diau skirtingai nei robotai, botai da\u017enai neb\u016btinai apima sud\u0117tingus techninius sprendimus ir gali b\u016bti gana paprastos programos. Socialin\u0117s \u017einiasklaidos kontekste botai yra automatizuotos paskyros, kurios gali b\u016bti naudojamos masiniam informacijos platinimui, atsi\u017evelgiant \u012f bot\u0173 savininko interesus. Da\u017enai bot\u0173 u\u017eduotis yra sustiprinti prane\u0161im\u0105. Pavyzd\u017eiui, jei organizacija ar asmuo nori padaryti parei\u0161kim\u0105 ar po\u017ei\u016br\u012f ry\u0161kesn\u012f internetin\u0117je informacin\u0117je aplinkoje, botai gali b\u016bti naudojami siekiant reklamuoti atitinkam\u0105 prane\u0161im\u0105 \u2013 juo pasidalinti ir taip atkreipti kit\u0173 vartotoj\u0173 d\u0117mes\u012f. Botai taip pat gali b\u016bti nukreipiami \u012f prie\u0161us, u\u017etikrinant, kad oponentai pask\u0119st\u0173 kriti\u0161kuose atsakymuose ar komentaruose \u012f j\u0173 prane\u0161imus. Botai taip pat gali b\u016bti naudojami siekiant manipuliuoti socialin\u0117s \u017einiasklaidos algoritmais \u2013 pavyzd\u017eiui, sukuriant \u012fsp\u016bd\u012f, kad konkreti tema yra populiaresn\u0117 nei yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173, d\u0117l ko tam tikra socialin\u0117s \u017einiasklaidos platforma labiau rekomenduos atitinkam\u0105 turin\u012f kitiems vartotojams. Botai da\u017enai yra didesni\u0173 tinkl\u0173 dalis ir koordinuojami centralizuotai. Taip naudojami botai gali b\u016bti vienas i\u0161 propagandist\u0173 ir manipuliatori\u0173 \u012franki\u0173. Ta\u010diau kaip technologinis sprendimas, botai n\u0117ra nei geri, nei blogi \u2013 jie gali tur\u0117ti tiek teigiam\u0105, tiek neigiam\u0105 paskirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Dezinformacija<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Klaidingos informacijos r\u016b\u0161is. Dezinformacija rei\u0161kia s\u0105moningai melaging\u0105 informacij\u0105, kuria siekiama pasiekti tam tikr\u0105 poveik\u012f arba sukelti tam tikr\u0105 auditorijos elges\u012f. Kad tai b\u016bt\u0173 pasiekta, pateikta informacija gali b\u016bti i\u0161kraipoma, esmin\u0117s detal\u0117s nusl\u0117ptos ar pateikiami nepagr\u012fsti teiginiai.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Dirbtinis intelektas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>\u012erengini\u0173 ir program\u0173 geb\u0117jimas veikti autonomi\u0161kai ir priimti sprendimus situacijose, kai \u0161ioms sistemoms i\u0161 anksto nebuvo duotos konkre\u010dios instrukcijos, kaip elgtis. Dirbtinis intelektas \u2013 tai \u017emoni\u0173 sukurtas intelektas, skirtas b\u016bti panaudotu technologin\u0117je sistemoje. Dirbtinio intelekto sistemos \u012fgyja savo veikimo galimybes per ma\u0161inin\u012f mokym\u0105si. Mokymasis da\u017eniausiai vyksta \u012fvedant \u012f sistem\u0105 didel\u012f kiek\u012f informacijos, kuria remiantis programa ugdo geb\u0117jim\u0105 atpa\u017einti duomen\u0173 \u0161ablonus. D\u0117l to sistema, remdamasi pana\u0161umu, gali identifikuoti elementus, kuri\u0173 nebuvo mokymuose panaudotoje informacijoje. Pavyzd\u017eiui, jei mokym\u0173 metu sistemai bus pateikiama daug ka\u010di\u0173 nuotrauk\u0173, sistema gal\u0117s atpa\u017einti kat\u0119 ir naujame, anks\u010diau nematytame paveiksl\u0117lyje. \u0160iandien egzistuoja daug \u012fvairi\u0173 dirbtinio intelekto sistem\u0173. Vie\u0161ajame diskurse dirbtinis intelektas \u0161iuo metu da\u017enai pasirodo dideli\u0173 kalbos modeli\u0173 kontekste. \u0160ie modeliai yra apmokyti naudojant didelius teksto kiekius, kurie (ribotai) atspindi \u017emogaus \u017einias ir nat\u016bralios kalbos gramatines strukt\u016bras ir gali apdoroti bei atsakyti \u012f vartotoj\u0173 u\u017eklausas. Toki\u0173 modeli\u0173 pagrindu kuriami pokalbi\u0173 botai (\u017er. botai), galintys palaikyti dialog\u0105 su vartotojais ir atsakyti \u012f \u012fvairius klausimus. Ta\u010diau kadangi \u0161ie modeliai nesugeba m\u0105styti pana\u0161iai kaip \u017emon\u0117s, jie negali \u012fvertinti pateiktos informacijos tikrumo ir yra link\u0119 daryti klaidas. \u0160is apribojimas atsiranda d\u0117l to, kad dirbtinio intelekto sistemos priima sprendimus darydamos sp\u0117jimus, pagr\u012fstus mokymuose naudojamos med\u017eiagos statistin\u0117s analiz\u0117s rezultatais. Pavyzd\u017eiui, atsakant \u012f klausim\u0105, tokia sistema atsakys \u017eod\u017eiais, kurie, remiantis mokymo med\u017eiaga, turi did\u017eiausi\u0105 tikimyb\u0119 b\u016bti su tuo klausimu susij\u0119. Viena i\u0161 populiariausi\u0173 tokio tipo paslaug\u0173 yra \u201eChatGPT\u201c. Be to, kai kurios sistemos yra apmokytos ne tik tekstu, bet ir vaizdine med\u017eiaga ir gali kurti vaizdus ar vaizdo \u012fra\u0161us pagal tekstin\u012f apra\u0161ym\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Draudimas, banas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Draudimas dalyvauti bet kokioje grup\u0117je ar veikloje arba grup\u0117s ar veiklos nario pa\u0161alinimas. \u0160is terminas paprastai taikomas internetin\u0117je aplinkoje, pvz., \u017eaidim\u0173 bendruomen\u0117se, socialin\u0117je \u017einiasklaidoje ar diskusij\u0173 grup\u0117se. Draudim\u0105 vykdo dalyviai, turintys privilegijuotas (administratoriaus) teises. Draudimai i\u0161duodami d\u0117l tam tikr\u0105 aplink\u0105 reglamentuojan\u010di\u0173 taisykli\u0173 pa\u017eeidimo.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Faktas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Informacijos vienetas, nurodantis k\u0105 nors tikro, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 egzistuojan\u010dio. Faktai yra empiri\u0161kai patikrinami (objektyviai stebimi \u017emogaus). Faktai nepriklauso nuo \u012fsitikinim\u0173 ir nuomoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Fakt\u0173 tikrinimas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Tam tikr\u0173 teigini\u0173 ar teigini\u0173 teisingumo vertinimas. Kiekviena (-s) \u017einiasklaidos vartotoja (-s) faktus gali pasitikrinti, lygindama (-s) tai, kas pasakyta jo (-s) vartojamoje \u017einiasklaidos priemon\u0117je su kituose patikimuose \u0161altiniuose randama informacija, arba tirdama (-s) pateikto teiginio kilm\u0119. Fakt\u0173 tikrinimas taip pat yra \u017eurnalistikos \u017eanras, kuriame \u017eurnalistai nagrin\u0117ja parei\u0161kimus \u2013 da\u017eniausiai vie\u0161ai \u017einom\u0173 asmen\u0173, pavyzd\u017eiui, politik\u0173 \u2013 arba teiginius, kurie sulauk\u0117 d\u0117mesio socialin\u0117je \u017einiasklaidoje. Faktus tikrinantys \u017eurnalistai \u012fvertina pateikto teiginio teisingum\u0105 ir pateikia tok\u012f vertinim\u0105 patvirtinan\u010dius \u012frodymus. Tai vienas i\u0161 b\u016bd\u0173, kaip galima apriboti klaidingos informacijos sklaid\u0105 informacin\u0117je aplinkoje.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Filtravimas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Informacijos atranka, pa\u0161alinant nereik\u0161ming\u0105 ar nepatikim\u0105 informacij\u0105. Geb\u0117jimas rasti, \u012fvertinti ir atrinkti reikiam\u0105 informacij\u0105 yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 medij\u0173 ra\u0161tingumo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Tai leid\u017eia neatsilikti nuo dabartini\u0173 poky\u010di\u0173, spr\u0119sti \u012fvairias problemas, reikalaujan\u010dias patarimo ar instrukcij\u0173, ir efektyviau i\u0161naudoti savo laik\u0105, kad nereik\u0117t\u0173 jo eikvoti nereikalingai informacijai. Informacijos filtravimas padeda i\u0161vengti informacijos pertekliaus \u2013 situacijos, kai informacijos yra daugiau, nei individas sugeba suvokti ir \u012fvertinti, lemian\u010dios negeb\u0117jim\u0105 priimti sprendimus. Filtravimo svarba did\u0117ja, nes turimos informacijos kiekis nuolat auga, daugelis suinteresuot\u0173 \u0161ali\u0173 kuria ir platina vis daugiau informacijos bei nori \u012fvairiomis priemon\u0117mis patraukti kuo didesn\u012f auditorij\u0173 d\u0117mes\u012f. Tod\u0117l \u017emon\u0117s turi tur\u0117ti galimyb\u0119 nuspr\u0119sti, kokiai informacijai verta skirti savo laik\u0105 ir pa\u017einimo i\u0161teklius. Efektyvus informacijos filtravimas galimas tada, kai individas yra apsibr\u0117\u017e\u0119s, kokios informacijos jis nori, gali naudotis turimomis priemon\u0117mis \u0161iai informacijai atrinkti bei suma\u017einti nesvarbios informacijos dal\u012f savo aplinkoje. Vienas i\u0161 b\u016bd\u0173, kaip galima filtruoti informacij\u0105 socialin\u0117je \u017einiasklaidoje, yra sekti tik asmeniui aktualius informacijos \u0161altinius, atsisakyti nereik\u0161ming\u0173 informacijos \u0161altini\u0173, taip pat vengti spustel\u0117ti nesvarbius ar nekokybi\u0161kus informacijos \u0161altinius, tokiu b\u016bdu nesignalizuojant informacijos rekomendacij\u0173 algoritmams, kad asmuo nori gauti toki\u0105 informacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Gilioji klastot\u0117, i\u0161manioji vaizdo klastot\u0117, sintetin\u0117 vaizdo klastot\u0117, vaizdakaita, dypfeikas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Dirbtinai sukurtas vaizdas ar vaizdo \u012fra\u0161as, kuriame derinami skirting\u0173 \u0161altini\u0173 elementai. Pavyzd\u017eiui, vaizdo \u012fra\u0161\u0105, kuriame vienas asmuo ka\u017ek\u0105 sako, galima derinti su kito asmens vaizdo \u012fra\u0161u taip, kad b\u016bt\u0173 sukurtas vaizdo \u012fra\u0161as, kuriame atrodyt\u0173, jog antrasis asmuo kalba tai, k\u0105 i\u0161 ties\u0173 sak\u0117 pirmasis. Kitas gilaus padirbin\u0117jimo pavyzdys \u2013 vieno asmens veido ar kit\u0173 k\u016bno dali\u0173 atvaizdo perk\u0117limas \u012f kito asmens atvaizd\u0105 ar vaizdo \u012fra\u0161\u0105. Gilios klastot\u0117s kuriamos naudojant dirbtinio intelekto technologijas, d\u0117l kuri\u0173 sud\u0117tingi vaizd\u0173 ir vaizdo \u012fra\u0161\u0173 k\u016brimo ir mai\u0161ymo veiksmai \u0161iandien yra gana pla\u010diai prieinami. Gil\u016bs padirbiniai kartais naudojami pramoginiais tikslais, ta\u010diau jie sukelia didel\u012f pavoj\u0173, kai kalbama apie propagand\u0105. Propagandistai gali sudaryti \u012fsp\u016bd\u012f, kad vie\u0161as asmuo ka\u017ek\u0105 parei\u0161k\u0117, nors i\u0161 ties\u0173 jis to nepadar\u0117, o tai gali pakenkti to asmens reputacijai arba paveikti auditorijos pasirinkim\u0105 (pavyzd\u017eiui, rinkimuose).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Informacija<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Duomen\u0173 arba i\u0161sami\u0173 detali\u0173 apie bet kuri\u0105 tem\u0105 apibendrinimas. Remiantis informacija, galima sukurti \u017einias, ta\u010diau pati informacija n\u0117ra \u017einios. Kad informacija tapt\u0173 \u017einiomis, \u017emogus turi suteikti jai prasm\u0119, interpretacij\u0105 ir paai\u0161kinim\u0105. Skirtingai nuo informacijos, \u017einios yra tiesiogiai pritaikomos kuriant arba ai\u0161kinant aptariam\u0105 proces\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Internetas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Globalus kompiuteri\u0173 tinklas, kuriame galima perduoti informacij\u0105 ir naudotis \u012fvairiomis paslaugomis, \u012fskaitant el. pa\u0161t\u0105, pokalbius ir dalijim\u0105si dokumentais. Internete prieinama informacija ir programin\u0117 \u012franga, valdanti internete esan\u010dias paslaugas, yra serveriuose \u2013 kompiuteriuose, kurie, gav\u0119 komand\u0105, perduoda pra\u0161om\u0105 informacij\u0105. Nors terminai \u201einternetas\u201c ir \u201e\u017einiatinklis\u201c da\u017eniausiai vartojami pakaitomis, jie skiriasi. Internetas leid\u017eia \u012frenginiams perduoti duomenis, ta\u010diau pasaulinis \u017einiatinklis leid\u017eia pasiekti tinklalapius. Daugelis program\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 pasiekti \u012fvairias \u012frenginio paslaugas, pvz., navigacij\u0105 ar el. pa\u0161t\u0105, priklauso nuo interneto, o ne \u017einiatinklio. Prie\u0161ingai, nar\u0161ymas tinklalapiuose apsilankius adresuose (pvz., www.google.com) vyksta \u017einiatinklyje ir tam reikia nar\u0161ykl\u0117s programos.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Klaidingas balansas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>\u0160ali\u0161kumas suteikiant vienod\u0105 svarb\u0105 visoms \u012fvykyje ar diskusijoje dalyvaujan\u010dioms pus\u0117ms. Su tuo galima susidurti \u017eurnalistikoje. Daugeliu tem\u0173 yra skirting\u0173 nuomoni\u0173, ta\u010diau ne visos yra vienodai paremtos faktais ir naujausiomis \u017einiomis. \u017durnalist\u0173 u\u017eduotis yra ne tik perteikti skirtingus po\u017ei\u016brius, bet ir suprasti tem\u0105 taip, kad gal\u0117t\u0173 nustatyti, kurios i\u0161 \u012fvairi\u0173 visuomen\u0117je esam\u0173 pozicij\u0173 aktualiu klausimu yra ry\u0161kiausios ir pagr\u012fstos. Pagal tai sprend\u017eiama, kurios pozicijos nusipelno b\u016bti \u012ftrauktos \u012f prane\u0161amas istorijas. Visas nuomones laikant vienodai svarbiomis, auditorijai susidaro \u012fsp\u016bdis, kad tam tikru klausimu neai\u0161kum\u0173 yra daugiau, nei j\u0173 yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Pavyzd\u017eiui, kai kurie \u017emon\u0117s mano, kad \u017dem\u0117 yra plok\u0161\u010dia. Ta\u010diau kuomet \u017eurnalistai ra\u0161o apie planetos form\u0105, n\u0117ra jokios prie\u017easties \u012ftraukti tokias nuomones. Prie\u0161ingu atveju tokios med\u017eiagos gali sudaryti \u012fsp\u016bd\u012f, kad klausimas, ar \u017dem\u0117 yra apvali, n\u0117ra iki galo i\u0161spr\u0119stas. Tas pats pasakytina ir apie klimato kait\u0105: nors dauguma mokslinink\u0173 padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad tai vyksta ir kad tai sukelia \u017emon\u0117s, kai kurie asmenys ir organizacijos d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nesutinka su \u0161iomis i\u0161vadomis. J\u0173 nuomon\u0117s sujungimas su mokslinink\u0173 i\u0161vadomis gali sudaryti klaiding\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f, kad \u0161is klausimas vis dar nei\u0161spr\u0119stas ir ir d\u0117l jo kyla daug nesutarim\u0173 bei painiavos.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Kritinis m\u0105stymas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Turim\u0173 \u012frodym\u0173, parei\u0161kim\u0173 ir kt. vertinimo procesas, siekiant priimti racional\u0173 ir pagr\u012fst\u0105 sprendim\u0105 d\u0117l \u0161ios informacijos teisingumo ir patikimumo. Pasitelkiant kritin\u012f m\u0105stym\u0105 galima \u012f\u017evelgti samprotavimo ir logikos klaidas, manipuliavim\u0105 duomenimis, \u012frodym\u0173 spragas ir kitus tr\u016bkumus. Kritinis m\u0105stymas padeda apsaugoti asmen\u012f nuo klaidinan\u010di\u0173 prane\u0161im\u0173 \u012ftakos. Ta\u010diau kritinis m\u0105stymas n\u0117ra visko kritikavimas ir niekuo netik\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Medij\u0173 ra\u0161tingumas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>\u012eg\u016bd\u017ei\u0173 ir kompetencij\u0173 rinkinys, susij\u0119s su geb\u0117jimu naudotis medijomis \u2013 pasiekti, vertinti, kurti ir skleisti informacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Misinformacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Klaidingos informacijos r\u016b\u0161is. Prie\u0161ingai nei dezinformacija (\u017er. dezinformacija), misinformacija yra informacija, kuri n\u0117ra sukurta ar skleid\u017eiama siekiant pakenkti, bet d\u0117l \u200b\u200bkomunikatoriaus klaidos ar neatsargumo yra nei\u0161sami, klaidinanti ir nesuteikia auditorijai i\u0161samaus ar tikro vaizdo apie tai, kas yra komunikuojama.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Naujienos<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>\u017durnalistikos \u017eanras, informuojantis apie aktualius \u012fvykius. Pagrindin\u0117 naujien\u0173 u\u017eduotis \u2013 pateikti faktus, kad auditorija su\u017einot\u0173 apie tai, kas \u012fvyko. Naujienos ra\u0161omos taip, kad atsakyt\u0173 \u012f esminius klausimus: kas? k\u0105? kada? kur? ir kod\u0117l? \u017durnalistai, spr\u0119sdami, ar \u012fvykis yra vertas naujienos, vadovaujasi keliais kriterijais, tokiais kaip: savalaiki\u0161kumo, artumo, konflikto, \u012fvykio reik\u0161m\u0117s auditorijai ir kt. Tipi\u0161kos naujien\u0173 temos yra: politika, vie\u0161ieji reikalai, ekonomika, sportas, kult\u016bra ir pramogos. Kuriant naujienas vadovaujamasi \u017eurnalistikos profesiniais standartais: sakyti ties\u0105, naudotis patikimais \u0161altiniais, rinkti informacij\u0105 i\u0161 vis\u0173 dalyvaujan\u010di\u0173 pusi\u0173, o esant prie\u0161taravimams \u2013 \u012fvertinti \u012fvairi\u0173 pusi\u0173 nuomoni\u0173 pagr\u012fstum\u0105. Prane\u0161\u0117ja (-s) turi b\u016bti nepriklausoma (-s) nuo istorijoje dalyvaujan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173. \u017durnalistiniai standartai reikalauja, kad informacijos pateikimo stilius naujienose b\u016bt\u0173 neutralus. Naujienos tur\u0117t\u0173 b\u016bti atskirtos nuo autoriaus (-\u0117s) asmenin\u0117s nuomon\u0117s: \u017eurnalistai paprastai i\u0161sako savo asmenin\u0119 nuomon\u0119 \u017einiasklaidos komentar\u0173 ir nuomoni\u0173 skiltyje. Ta\u010diau jei naujienoje vartojami emoci\u0161kai \u012fkrauti \u017eod\u017eiai arba atvirai i\u0161rei\u0161kiamas po\u017ei\u016bris (pavyzd\u017eiui, pats autorius (-\u0117), u\u017euot pasir\u0117m\u0119s (-usi) \u0161altiniais, parei\u0161kia, kad ka\u017ekas yra \u201eblogas\u201c arba \u201egeras\u201c, \u201ebailus\u201c ar \u201edr\u0105sus, \u201evertingas\u201c arba \u201enenaudingas\u201c ir pan.), tai yra blogos \u017eurnalistikos po\u017eymis. Toks stilius rodo, kad istorijos autorius (-\u0117) bando manipuliuoti auditorija tam, kad ji susikurt\u0173 tam tikras pa\u017ei\u016bras, u\u017euot pateik\u0119s (-usi) faktus, kurie leist\u0173 auditorijai susidaryti savo nuomon\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Neken\u010diantys, <em>heiteriai<\/em><\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Asmenys, kuriems ka\u017ekas labai nepatinka \u2013 tam tikras asmuo (pvz., \u012f\u017eymyb\u0117), kolektyvas, rei\u0161kinys ar objektas (pvz., muzikos \u017eanras, grup\u0117 ar daina), ir atvirai tai i\u0161rei\u0161kiantys. Neken\u010diantys gali burtis \u012f grupes, remdamiesi bendru nepatikimo jausmu, o j\u0173 veikla gali apimti ne tik neigiam\u0173 komentar\u0173 skelbim\u0105 internete, bet ir gand\u0173 skleidim\u0105, neapykant\u0105 kurstan\u010di\u0173 \u017einu\u010di\u0173 siuntim\u0105 neapykantos subjektui, jo asmenin\u0117s informacijos atskleidim\u0105 ir kitus \u017eiaurius veiksmus. Tod\u0117l neapykantos skleidimas gali pasireik\u0161ti ir kaip paty\u010dios (\u017er. paty\u010dios). Ta\u010diau bet kokia vie\u0161ai i\u0161sakyta kritika, kuri gali b\u016bti pateisinama, n\u0117ra tas pats, kas neken\u010dian\u010di\u0173j\u0173 skleid\u017eiama agresija.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Netikros naujienos<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Melaginga informacija, imituojanti \u017eurnalistin\u0117s \u017einiasklaidos priemoni\u0173 naujien\u0173 format\u0105 ir stili\u0173. Tai yra informacija, atrodanti kaip naujienos, ta\u010diau ji n\u0117ra pagr\u012fsta tikrais teiginiais ar faktais. \u0160iandien \u0161i s\u0105voka naudojama kalbant ir apie daug platesnius informacijos pateikimo formatus, kuriuose ka\u017ekas pastebi koki\u0173 nors neatitikim\u0173. Pavyzd\u017eiui, kai kurie \u0161\u012f termin\u0105 taiko informacijai, kuri neturi nieko bendra su naujienomis, pvz., melagingiems teiginiams, kuriuos ka\u017ekas paskelb\u0117 socialin\u0117je \u017einiasklaidoje, arba gandams. Kai kurie politikai naudoja \u0161\u012f termin\u0105 kalb\u0117dami apie tikras, teis\u0117toje \u017einiasklaidos priemon\u0117je pasirod\u017eiusias naujienas, su kuriomis jie tiesiog nesutinka. Kadangi \u0161iandien netikr\u0173 naujien\u0173 s\u0105vokos prasm\u0117 yra iki galo neai\u0161ki ir ne vienodai sutariama, kas turima omenyje j\u0105 naudojant skirtingose situacijose, patariama vengti \u0161io termino vartojimo. Vietoj to, reik\u0117t\u0173 pasirinkti terminus, ai\u0161kiau nurodan\u010dius, kokia yra tos konkre\u010dios informacijos problema, pvz.: propaganda, melagingi faktai, gandai, manipuliacijos ir pan.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Nuomon\u0117<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Vertinimas, po\u017ei\u016bris arba teiginys, kuris atspindi asmens ar organizacijos po\u017ei\u016br\u012f ir fakt\u0173 interpretacij\u0105. Nuomon\u0117 yra subjektyvi ir jai netaikomas fakt\u0173 tikrinimas. Ta\u010diau gali b\u016bti \u012fvertintas nuomon\u0117s pagr\u012fstumas. Nuomon\u0117s parei\u0161kime gali b\u016bti nuorod\u0173 \u012f konkre\u010dius faktus. \u0160iuos faktus galima patikrinti, o jei jie neteisingi (tai yra n\u0117ra faktai), gali b\u016bti, kad nuomon\u0117 yra pagr\u012fsta melaginga informacija ir d\u0117l to negalioja. Nuomon\u0117je taip pat gali b\u016bti logikos ir samprotavimo klaid\u0173, tod\u0117l nuomon\u0117 gali b\u016bti patikrinta. Kokybi\u0161ka nuomon\u0117 turi b\u016bti pagr\u012fsta tikrais faktais, joje turi b\u016bti visa informacija, pagr\u012fsta logika.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Nuomon\u0117s formuotojai, <em>influenceriai<\/em><\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Socialin\u0117s \u017einiasklaidos naudotojai, reklamuojantys \u012fvairius produktus ar prek\u0117s \u017eenklus savo sek\u0117jams, siekdami asmenin\u0117s naudos. Nuomon\u0117s formuotojai kuria auditorij\u0105 \u012ftraukiant\u012f turin\u012f. Tokio turinio centre da\u017eniausiai b\u016bna nuomon\u0117s formuotojo asmenyb\u0117. Turin\u012f da\u017enai papildo informatyvi, naudinga ar pramogin\u0117 informacija. Auditorijos dydis ir kitos jos savyb\u0117s turi \u012ftakos nuomon\u0117s formuotojo pajamoms. Nuomon\u0117s formuotoj\u0173 sek\u0117jai gali emoci\u0161kai prie j\u0173 prisiri\u0161ti. Tai padidina sek\u0117j\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 tuo, k\u0105 sako nuomon\u0117s formuotojai, bei padidina imlum\u0105 reklaminiams prane\u0161imams.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Pasaulinis \u017einiatinklis<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Informacin\u0117 sistema, leid\u017eianti publikuoti dokumentus \u2013 tinklalapius \u2013 internete ir prie j\u0173 prieiti remiantis bendromis taisykl\u0117mis. Tinklalapiai yra hipertekstiniai dokumentai \u2013 juose yra nuorod\u0173 (hipersait\u0173 arba tiesiog nuorod\u0173) \u012f kitus tokius dokumentus. Hipersaitai leid\u017eia vartotojams \u017einiatinklyje pereiti i\u0161 vieno dokumento \u012f kit\u0105. Hipertekstualumas, susij\u0119s su dokument\u0173 jungiamumu, yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 pasaulinio \u017einiatinklio princip\u0173. Norint pasiekti \u017einiatinkl\u012f, reikia \u017einiatinklio nar\u0161ykl\u0117s (\u017er. \u017einiatinklio nar\u0161ykl\u0117).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Patikimumas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Kokyb\u0117, d\u0117l kurios informacija tampa teisinga ir patikima. Ja remiantis, informacija gali b\u016bti laikoma tikslia ir d\u0117l to \u012f j\u0105 \u017ei\u016brima rimtai. Informacija gali b\u016bti patikima, jei asmuo pats gal\u0117jo j\u0105 patikrinti, rinkdamas informacij\u0105 i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161altini\u0173 arba i\u0161tyr\u0119s j\u0105 empiri\u0161kai. Be to, informacij\u0105 laikyti patikima galima tuomet, jeigu jos \u0161altinis arba platintojas yra geros reputacijos (t. y. \u017einoma, kad skleid\u017eia tiksli\u0105 informacij\u0105) ir prisiima u\u017e j\u0105 atsakomyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Patvirtinimo \u0161ali\u0161kumas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Asmen\u0173 tendencija daugiau d\u0117mesio skirti informacijai, kuri patvirtina j\u0173 ankstesnes pa\u017ei\u016bras ir \u012fsitikinimus. Patvirtinimo \u0161ali\u0161kumas pasirei\u0161kia, pavyzd\u017eiui, kai asmuo ie\u0161ko ir renka informacij\u0105: argumentai, patvirtinantys jau turimus asmens \u012fsitikinimus, jam gali pasirodyti labiau tik\u0117tini ir patrauklesni, nei argumentai, prie\u0161taraujantys tokiems \u012fsitikinimams. Tai da\u017eniausiai pasirei\u0161kia problem\u0173, kurios sukelia emocines reakcijas, ar giliai individo pasaul\u0117\u017ei\u016broje \u012fsi\u0161aknijusi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 kontekste. Patvirtinimo \u0161ali\u0161kum\u0105 skatina tai, kad \u017emon\u0117s da\u017enai nori jaustis teis\u016bs. Be to, patvirtinimo \u0161ali\u0161kumas gali \u012fvykti nes\u0105moningai, o asmuo gali nesuvokti, kad daro \u0161i\u0105 klaid\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Paty\u010dios<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Reguliarios fizin\u0117s ir (arba) emocin\u0117s prievartos grup\u0117je forma (ypa\u010d b\u016bdinga tarp mokini\u0173 klas\u0117je ar mokykloje). Paty\u010dios \u2013 tai tikslingas ir pasikartojantis \u017eeminimas, bauginimas ar nerimo suk\u0117limas. I\u0161 kit\u0173 konflikt\u0173 form\u0173 i\u0161siskiria aukos ir u\u017epuoliko santyki\u0173 bei galios disbalansu. Su paty\u010diomis susijusi mobingo s\u0105voka rei\u0161kia paty\u010di\u0173 rei\u0161kin\u012f darbo vietoje. Paty\u010dios ne visada \u012fgyja tiesiogin\u0117s konfrontacijos form\u0105, o viena i\u0161 j\u0173 aprai\u0161k\u0173 yra socialin\u0117 aukos izoliacija \u2013 aukos i\u0161skyrimas i\u0161 grup\u0117s, ignoravimas, nesikalb\u0117jimas su ja, kit\u0173 nukreipimas prie\u0161 j\u0105. Paty\u010dios gali vykti ir internete (internetin\u0117s paty\u010dios). Tai taip pat gali b\u016bti smurto, atsiradusio bendraujant fizin\u0117je erdv\u0117je, t\u0119sinys. U\u017epuolikai gali si\u0173sti aukai agresyvias \u017einutes, skleisti apie j\u0105 gandus, skelbti priva\u010di\u0105 informacij\u0105 ir pan. Skirtingai nuo smurto akis \u012f ak\u012f, kuris da\u017eniausiai apsiriboja tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku (pavyzd\u017eiui, mokykloje dienos metu), priekabiautojai internete gali pasiekti savo aukas vis\u0105 par\u0105. Paty\u010dios yra sistemin\u0117 problema, kuriai u\u017ekirsti keli\u0105 b\u016btinas dalyvaujan\u010di\u0173 institucij\u0173 (t. y. mokykl\u0173) darbuotoj\u0173 supratimas ir veiksmai. Jie tur\u0117t\u0173 \u0161viesti asmenis apie paty\u010di\u0173 nepriimtinum\u0105, bausti tuos, kurie tuo u\u017esiima, ir \u012fdiegti paramos mechanizmus, kurie leist\u0173 aukoms kreiptis pagalbos.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Platforma<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Paslauga, jungianti tam tikr\u0173 i\u0161tekli\u0173 tiek\u0117jus ir vartotojus. Komunikacijos platformos (\u012fskaitant socialin\u0119 \u017einiasklaid\u0105, pvz., \u201eFacebook\u201c, \u201eInstagram\u201c ir \u201eTikTok\u201c) sujungia \u012fvairias informacijos ir komunikacijos veikloje dalyvaujan\u010dias \u0161alis, pavyzd\u017eiui, i\u0161 vienos pus\u0117s: \u017einiasklaid\u0105, politikus ir reklamuotojus, o i\u0161 kitos \u2013 j\u0173 auditorij\u0105. Taip pat platformos jungia asmenis, kurie nori rasti vienas kit\u0105, palaikyti ry\u0161ius ir keistis informacija. Platesne prasme platforma yra bet kokia infrastrukt\u016bra, leid\u017eianti tre\u010diosioms \u0161alims skleisti \u017einutes ar k\u0105 nors pasi\u016blyti kitiems. Pavyzd\u017eiui, \u017einiasklaidos priemon\u0117s yra platformos, kurios tam tikromis aplinkyb\u0117mis gali leisti tam tikriems \u017emon\u0117ms ir organizacijoms vie\u0161intis (pvz., reklamuotis ar reik\u0161ti nuomones). Prekyviet\u0117s yra platformos, leid\u017eian\u010dios pardav\u0117jams ir pirk\u0117jams susitikti. Kompiuteri\u0173 operacin\u0117s sistemos (\u201eWindows\u201c, \u201eLinux\u201c) yra platformos, kuriose galima \u012fdiegti \u012fvairi\u0173 nepriklausom\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 programin\u0119 \u012frang\u0105, o vartotojai gali jomis naudotis.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Program\u0117l\u0117<\/h3>\n\n\n\n<p>Programa, leid\u017eianti atlikti tam tikras funkcijas \u012frenginyje. Yra \u012fvairi\u0173 specifini\u0173 program\u0117li\u0173, skirt\u0173 dokumentams redaguoti (pavyzd\u017eiui, \u201eMicrosoft Word\u201c), elektroniniam pa\u0161tui per\u017ei\u016br\u0117ti, \u012fvairioms socialin\u0117s \u017einiasklaidos priemon\u0117ms (pvz., \u201eFacebook\u201c ar \u201eTikTok\u201c) naudoti ir kitai veiklai atlikti. \u017diniatinklio nar\u0161ykl\u0117s taip pat yra programos.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Propaganda<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Prane\u0161imai, skirti pristatyti tem\u0105 ar problem\u0105 taip, kad tai b\u016bt\u0173 naudinga vienai \u0161aliai ir paveikt\u0173 auditorijos nuomon\u0119. Propagandoje naudojami \u012fvair\u016bs manipuliavimo b\u016bdai, siekiant sukurti specifin\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Propagandoje gali b\u016bti naudojami ir tikri faktai, ta\u010diau fakt\u0173 naudojimas priklauso ir atspindi propagandisto interesus. Norint pasiekti reikiam\u0105 efekt\u0105, gali b\u016bti praleid\u017eiami arba ignoruojami kiti svarb\u016bs faktai, taip pakei\u010diant \u017eini\u0105, arba akcentuojamos tam tikros t\u0173 fakt\u0173 interpretacijos. Taip pat gali b\u016bti naudojama klaidinga informacija, klaidingi samprotavimai ir \u017eod\u017eiai ar vaizdai, kurie tikslin\u0117je auditorijoje sukelia tam tikr\u0105 emocin\u012f atsak\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><strong>Pseudomokslas<\/strong><\/h3>\n\n\n\n<p>Paai\u0161kinimai ar teiginiai, laikomi pagr\u012fstais moksliniais \u012frodymais ir teorijomis, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 n\u0117ra paremti moksliniais \u012frodymais arba yra gauti netinkamai taikant mokslin\u012f metod\u0105. Pseudomokslo pavyzdys yra astrologija, teigianti, kad dangaus k\u016bn\u0173 pad\u0117tis gali b\u016bti naudojama kaip informacijos apie asmenis ir \u012fvykius \u017dem\u0117je \u0161altinis. Norint patikrinti toki\u0105 teorij\u0105, reik\u0117t\u0173 sisteming\u0173 tyrim\u0173, kuri\u0173 metu daugelio tam tikroje vietov\u0117je gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo \u012fvykiai b\u016bt\u0173 matuojami vienu metu, nepaisant j\u0173 tik\u0117jimo astrologija, ir lyginami su dangaus k\u016bn\u0173 pad\u0117timi. Kai kurios teorijos anks\u010diau buvo laikomos mokslin\u0117mis, ta\u010diau v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad jos neatitinka mokslinio pasaulio veikimo paai\u0161kinimo. Tokios teorijos pavyzdys \u2013 XVIII am\u017eiuje sukurta frenologija, kuri pagal kaukol\u0117s form\u0105 daro i\u0161vadas apie \u017emogaus charakter\u012f. Nuo XIX am\u017eiaus ji buvo pripa\u017einta pseudomokslu. \u0160is teorij\u0173 persvarstymo ir perklasifikavimo procesas iliustruoja esmin\u012f mokslo bruo\u017e\u0105: mokslin\u0117s i\u0161vados nuolat tikrinamos, o \u017einios nuolat tobulinamos. Jei kas nors praeityje buvo laikomas moksli\u0161kai tiksliu, tai nerei\u0161kia, kad tai ir ateityje bus tiksliausias ir realiausias paai\u0161kinimas. Atsiradus naujiems \u012frodymams, mokslas gali pakeisti atitinkam\u0173 proces\u0173 ir rei\u0161kini\u0173 paai\u0161kinimus taip, kad teorijos b\u016bt\u0173 suderintos su tyr\u0117j\u0173 turimais duomenimis.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">S\u0105mokslo teorija<\/h3>\n\n\n\n<p>\u012evykio ar proceso paai\u0161kinimas, darant prielaid\u0105, kad tame \u012fvykyje ar procese dalyvauja kokia nors pasl\u0117pta, galinga ir da\u017eniausiai piktavali\u0161ka \u017emoni\u0173 grup\u0117. S\u0105mokslo teorijos neplanuotus ir atsitiktinius dalykus ai\u0161kina kaip sistemingo ir kryptingo pasl\u0117pt\u0173 j\u0117g\u0173 veikimo rezultat\u0105. Tuo pa\u010diu metu s\u0105mokslo teorijos suteikia ja tikintiesiems jausm\u0105, kad chaoti\u0161kame ir nenusp\u0117jamame pasaulyje egzistuoja tvarka ir logika, o \u0161i teorija atskleid\u017eia, kas \u201ei\u0161 tikr\u0173j\u0173\u201c vyksta. S\u0105mokslo teorijas paprastai sunku paneigti d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Kartais jos si\u016blo paai\u0161kinimus temoms, kurios n\u0117ra iki galo suprantamos ar i\u0161tirtos ir apie kurias tr\u016bksta patikimos ir patikrintos informacijos. Tokios informacijos neprieinamumas trukdo teorijai empiri\u0161kai patikrinti. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad s\u0105mokslo teorija, pakei\u010dianti tr\u016bkstam\u0105 informacij\u0105 prielaidomis, tokiu atveju yra patikimiausias paai\u0161kinimas. S\u0105mokslo teorijos taip pat da\u017enai kuriamos taip, kad j\u0173 ne\u012fmanoma paneigti. Pavyzd\u017eiui, gali b\u016bti ne\u012fmanoma suformuluoti, kokie \u012frodymai (jei jie b\u016bt\u0173) priverst\u0173 s\u0105mokslo teoretikus pakeisti savo nuomon\u0119. Tokios teorijos da\u017eniausiai ver\u010dia netikin\u010dius \u012frodyti, kad tai, kuo teorijos \u0161alininkai tiki, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 neegzistuoja. Pavyzd\u017eiui, s\u0105mokslo teorija, kad slapta vyriausyb\u0117 valdo pasaul\u012f, reikalauja \u012frodyti, kad tai, kas n\u0117ra objektyviai pastebima (slaptoji vyriausyb\u0117), i\u0161 tikr\u0173j\u0173 neegzistuoja. \u0160i u\u017eduotis, \u017einoma, ne\u012fmanoma, ta\u010diau s\u0105mokslo teorija nesugeb\u0117jim\u0105 tiesiogiai steb\u0117ti tokios vald\u017eios interpretuoja kaip argument\u0105, kad tokia vald\u017eia slepia savo egzistavim\u0105. S\u0105mokslo teorijos da\u017enai grind\u017eiamos \u012fsitikinimais ir l\u016bkes\u010diais, kylan\u010diais i\u0161 \u017emoni\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016bros, o ne objektyviais \u012frodymais.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Skaitmenin\u0117 komunikacija<\/h3>\n\n\n\n<p>Komunikacija (keitimasis informacija, santyki\u0173 palaikymas, prane\u0161im\u0173 perdavimas ir pri\u0117mimas), vykstantis skaitmenin\u0117je aplinkoje \u2013 internete, naudojant skaitmenines technologijas (kompiuter\u012f, telefon\u0105).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Skaitmenin\u0117 sauga<\/h3>\n\n\n\n<p>Saugumo priemon\u0117s, kuri\u0173 reikia laikytis skaitmenin\u0117je aplinkoje. Tai apima veiksmus, susijusius su ry\u0161io priemoni\u0173 (mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173) ir paskyr\u0173 (socialin\u0117s \u017einiasklaidos, el. pa\u0161to, banko) apsauga nuo neteis\u0117tos prieigos. Norint sustiprinti \u012frenginio apsaug\u0105, reik\u0117t\u0173 reguliariai atnaujinti jo programin\u0119 \u012frang\u0105, naudoti antivirusin\u0119 program\u0117l\u0119, apsaugoti \u012frengin\u012f saugiu, sunkiai atsp\u0117jamu slapta\u017eod\u017eiu, pir\u0161t\u0173 atspaud\u0173 nuskaitymu ar kitomis priemon\u0117mis. Turi b\u016bti u\u017ekirstas kelias kitiems asmenims fizi\u0161kai pasiekti \u012frengin\u012f. Tas pats slapta\u017eodis netur\u0117t\u0173 b\u016bti naudojamas skirtingoms paskyroms, kad tokio slapta\u017eod\u017eio vagyst\u0117s atveju u\u017epuolikas negal\u0117t\u0173 pasiekti kit\u0173 paskyr\u0173. Turi b\u016bti \u012fjungtas dviej\u0173 etap\u0173 autentifikavimas (tokiu atveju prisijungiant prie paskyros kartu su slapta\u017eod\u017eiu reikalingas ir vienkartinis kodas, kuris siun\u010diamas trump\u0105ja \u017einute arba rodomas mobiliojoje program\u0117l\u0117je). Reik\u0117t\u0173 vengti spustel\u0117ti \u012ftartinas ir nepa\u017e\u012fstamas \u017einiatinklio nuorodas, ypa\u010d tas, kurias vartotojui atsiunt\u0117 nepa\u017e\u012fstami siunt\u0117jai. Skaitmen\u0117 sauga taip pat reikalauja kriti\u0161kai vertinti informacijos \u0161altinius, skatinan\u010dius k\u0105 nors daryti (investuoti, pervesti pinigus, \u012fvesti paskyros prieigos duomenis, \u012fdiegti \u012frenginyje tam tikr\u0105 programin\u0119 \u012frang\u0105), kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta galimo suk\u010diavimo (\u017er. <strong>suk\u010diavimas<\/strong>).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">\u0160nipin\u0117jimo programos<\/h3>\n\n\n\n<p>Programin\u0117 \u012franga, kuri renka tam tikro tipo informacij\u0105 i\u0161 vartotojo \u012frenginio ir siun\u010dia j\u0105 tre\u010diosioms \u0161alims internetu. Tokios programos yra \u012fvairios ir gali sekti naudojim\u0105si internetu ir kitomis paslaugomis, rinkti asmeninius duomenis, slapta\u017eod\u017eius ar kit\u0105 prisijungimo informacij\u0105, informacij\u0105 apie \u012frenginio techninius parametrus, pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 ir pan. \u0160nipin\u0117jimo programos kartais \u012fdiegiamos \u012frenginyje be \u012frenginio savininko \u017einios. Ta\u010diau steb\u0117jim\u0105 gali atlikti programa, kuri\u0105 vartotojas \u012fdieg\u0117 s\u0105moningai, nes ji suteikia jam nauding\u0173 funkcij\u0173. Nemokamos programos, kuriose rodomi skelbimai, da\u017eniausiai renka su naudotojais susijusius duomenis, kurie yra panaudojami tiksliniams skelbimams pateikti arba yra perparduodami.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Socialin\u0117 \u017einiasklaida<\/h3>\n\n\n\n<p>Interaktyvios internetin\u0117s medijos tipas, kur naudotojai gali skelbti turin\u012f ir bendrauti su kitais naudotojais. \u0160iandien socialin\u0117 \u017einiasklaida, pvz., \u201eFacebook\u201c, \u201eInstagram\u201c, \u201eTikTok\u201c ir \u201eX\u201c (anks\u010diau vadinta \u201eTwitter\u201c), tapo pagrindin\u0117mis vietomis, kuriose \u017emon\u0117s seka naujienas, aptaria aktualius \u012fvykius, palaiko tarpusavio santykius ir yra veikiami \u012ftikin\u0117jimo komunikacijos (pvz., reklamos ar politini\u0173 kampanij\u0173).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Socialiniai tinklai<\/h3>\n\n\n\n<p>Pa\u017eintys ir bendravimo santykiai. Kiekvienas asmuo, kuris pa\u017e\u012fsta kit\u0105 asmen\u012f ir su juo bendrauja, yra to asmens socialinio tinklo dalis. Socialiniai tinklai gali reik\u0161ti tiek esam\u0173 socialini\u0173 ry\u0161i\u0173 palaikym\u0105, tiek nauj\u0173 u\u017emezgim\u0105. Tokios svetain\u0117s kaip \u201eFacebook\u201c, \u201eInstagram\u201c ar \u201eTikTok\u201c da\u017enai \u0161nekamojoje kalboje vadinamos socialiniais tinklais. Ta\u010diau tai yra klaidinga. Socialiniai tinklai neapsiriboja vien tik \u0161iomis internetin\u0117mis svetain\u0117mis, o asmenys savo socialinius tinklus kuria daugelyje kit\u0173 viet\u0173, \u012fskaitant namus, darb\u0105 ir socialinius renginius. Kiekvienas \u017emogus susikuria savo socialin\u012f tinkl\u0105 \u2013 socialinis tinklas n\u0117ra ka\u017ekas, k\u0105 gali sukurti internetines paslaugas kuriantys programuotojai. Min\u0117tose svetain\u0117se yra daug socialini\u0173 tinkl\u0173, kurie sutampa arba papildo naudotoj\u0173 tinklus fiziniame pasaulyje. \u0160ios svetain\u0117s n\u0117ra socialiniai tinklai daugiau nei \u012fmon\u0117 ar miestas ta prasme, kad jose taip pat susiburia skirtingi \u017emon\u0117s, kurie bendrauja ir kei\u010diasi informacija. Tinkamas toki\u0173 internetini\u0173 svetaini\u0173 terminas yra socialini\u0173 tinkl\u0173 svetain\u0117s (internetin\u0117s svetain\u0117s, kuriose vyksta socialiniai tinklai). \u0160ios svetain\u0117s taip pat gali b\u016bti vadinamos socialine \u017einiasklaida. Ta\u010diau socialin\u0117 \u017einiasklaida yra platesn\u0117 \u017einiasklaidos kategorija, apimanti ne tik socialini\u0173 tinkl\u0173 svetaines, bet ir kitas paslaugas, leid\u017eian\u010dias vartotojams skelbti savo turin\u012f ir juo remiantis bendrauti (\u012fskaitant tinklara\u0161\u010dius, internetinius forumus ir vartotoj\u0173 bendradarbiavimo platformas bendriems projektams).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Suk\u010diavimas, <em>fi\u0161ingas<\/em><\/h3>\n\n\n\n<p>Tai manipuliavimo forma, kai suk\u010diai i\u0161 aukos i\u0161gauna jiems reikaling\u0105 informacij\u0105 arba \u012ftikina auk\u0105 atlikti kit\u0105 veikl\u0105, pvz., \u012fdiegti \u0161nipin\u0117jimo programas (\u017er. \u0161nipin\u0117jimo programos) savo \u012frenginyje. Suk\u010diavimo atakos pavyzdys yra el. lai\u0161kas, kurio siunt\u0117jas apsimeta geros reputacijos \u012fmon\u0117s ar \u012fstaigos atstovu ir pra\u0161o adresato paspausti nuorod\u0105, kurioje turi b\u016bti \u012fvesti asmens duomenys, arba atidaryti pried\u0105, kuris u\u017ekre\u010dia aukos kompiuter\u012f. Suk\u010diuotojai gali naudotis \u012fvairiomis ry\u0161io priemon\u0117mis, \u012fskaitant telefono skambu\u010dius ir tekstinius prane\u0161imus. Suk\u010diai taip pat platina kenk\u0117ji\u0161kus QR kodus, o nuskai\u010dius tok\u012f kod\u0105 \u012f \u012frengin\u012f gali b\u016bti atsisiun\u010diama kenk\u0117ji\u0161ka programa arba atidaroma svetain\u0117, imituojanti teis\u0117t\u0105 paslaug\u0105 teikian\u010di\u0105 svetain\u0119. S\u0105voka \u201efi\u0161ingas\u201c yra kilusi i\u0161 angli\u0161ko \u017eod\u017eio fishing, rei\u0161kian\u010dio \u017evejyb\u0105, remiantis \u0161i\u0173 dviej\u0173 veiksm\u0173 pana\u0161umu: \u017evejys (u\u017epuolikas) u\u017emeta kabliuk\u0105 su masalu, kurio \u017euvis (auka) neatpa\u017e\u012fsta kaip tokio ir u\u017e jo u\u017ekimba.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Tapatyb\u0117s vagyst\u0117<\/h3>\n\n\n\n<p>Asmen\u012f identifikuojan\u010dios informacijos pasisavinimas, leid\u017eiantis vienam asmeniui apsimesti kitu asmeniu ir jo vardu atlikti neleistin\u0105 veikl\u0105. Pavogti gali b\u016bti asmen\u012f identifikuojantys dokumentai (pvz., pasas) ir nematerial\u016bs duomenys (valstyb\u0117s i\u0161duoti asmens tapatyb\u0117s numeriai, slapta\u017eod\u017eiai, prisijungimo prie banko duomenys, pir\u0161t\u0173 atspaud\u0173 informacija, skaitmeninis para\u0161as ir kt.). Tapatyb\u0117s vagyst\u0117 da\u017enai atliekama siekiant neteis\u0117tai \u012fgyti materialini\u0173 vertybi\u0173, ta\u010diau galima ir nemateriali nauda. Pavyzd\u017eiui, nusikalt\u0117lis gali paimti paskol\u0105 kito asmens vardu, kurios gr\u0105\u017einimo skolintojas tik\u0117sis i\u0161 aukos. Tapatyb\u0117s vagyst\u0117 taip pat gali b\u016bti b\u016bdas nusl\u0117pti ka\u017ekieno padaryto nusikaltimo p\u0117dsakus. Tapatyb\u0117s vagyst\u0117s rizik\u0105 galima suma\u017einti laikantis informacijos saugumo princip\u0173 \u2013 naudojant saugius slapta\u017eod\u017eius ir dviej\u0173 pakop\u0173 autentifikavim\u0105, taip pat neatskleid\u017eiant kitiems jautrios informacijos apie save (asmens tapatyb\u0117s dokumento ar banko kortel\u0117s duomen\u0173), nuolat atnaujinant skaitmeninius \u012frenginius ir program\u0117les bei apsaugant jas nuo virus\u0173 (\u017er. skaitmenin\u0117 sauga).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Tiesa<\/h3>\n\n\n\n<p>Atitikimas tikrovei. Tiesa gali b\u016bti nagrin\u0117jama atskir\u0173 fakt\u0173 ir fakt\u0173 rinkinio bei d\u0117l j\u0173 priimt\u0173 sprendim\u0173 ir sukurt\u0173 \u017eini\u0173 lygmeniu. Faktas yra tiesa, jei yra j\u012f patvirtinan\u010di\u0173 patikim\u0173 \u012frodym\u0173. Pavyzd\u017eiui, tam tikras faktas yra teisingas, jei jis nuosekliai stebimas moksliniais metodais. Ta\u010diau \u012fvair\u016bs teiginiai da\u017enai remiasi daugiau nei vienu atskiru faktu, tod\u0117l gali b\u016bti sunku \u012fvertinti t\u0173 teigini\u0173 teisingum\u0105. Ne visi tikr\u0173 fakt\u0173 deriniai veda prie teising\u0173 teigini\u0173. Pavyzd\u017eiui, pasirinkus tik kelis faktus ar i\u0161ry\u0161kinus tam tikrus faktus, \u017eini\u0105 galima gerokai pakeisti ir galimai gali susidaryti klaidinantis \u012fsp\u016bdis. Faktai gali b\u016bti interpretuojami \u012fvairiai (t. y. jiems gali b\u016bti suteikiamos skirtingos reik\u0161m\u0117s) pagal interpretatoriaus pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. \u017dmogaus \u017einios ir faktai apie pasaul\u012f nuolat ple\u010diasi, o ankstesn\u0117s \u017einios nuolat tikrinamos ir \u012fvertinamos. Tai rei\u0161kia, kad m\u016bs\u0173 dabartin\u0117s \u017einios \u012fvairiomis temomis vis dar gali b\u016bti nei\u0161samios. Vadinasi, tai, kas \u0161iuo metu laikoma tiesa, neb\u016btinai yra tiesa universalia, absoliu\u010dia prasme. \u0160ios problemos kontekste tur\u0117tume suprasti geriausias, i\u0161samiausias, tiksliausias ir naujausias \u0161iuo metu turimas \u017einias, pagr\u012fstas patikrinamais faktais.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Tinklalaid\u0117<\/h3>\n\n\n\n<p>Garso \u012fra\u0161as, kurio pagrindas yra \u017eodin\u0117 i\u0161rai\u0161ka ir kur\u012f galima klausytis arba atsisi\u0173sti i\u0161 interneto. Tinklalaid\u0117s gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 \u017eanr\u0173 ir format\u0173. Pavyzd\u017eiui, tinklalaid\u0117 gali b\u016bti pagr\u012fsta interviu, diskusijomis ar istorijomis, kurias reguliariai rengia autorius ar autori\u0173 grup\u0117. Tinklalaid\u0117s paprastai skelbiamos svetain\u0117se arba muzikos srautinio perdavimo platformose (pvz., \u201eSpotify\u201c). Vartotojams tinklalaid\u017ei\u0173 klausymosi patirtis yra pana\u0161i \u012f radijo klausymosi patirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Tinklara\u0161tis, <em>blogas<\/em><\/h3>\n\n\n\n<p>Svetain\u0117, kurioje \u012fra\u0161ai pateikiami atvirk\u0161tine chronologine tvarka (naujausi \u012fra\u0161ai vir\u0161uje) ir paprastai yra apie konkre\u010di\u0105 tem\u0105. Tinklara\u0161t\u012f da\u017eniausiai tvarko vienas asmuo, pasirink\u0119s jo tem\u0105, ta\u010diau j\u012f gali valdyti bei atnaujinti ir keli \u017emon\u0117s. Kai kurie tinklara\u0161\u010diai yra internetiniai dienora\u0161\u010diai, kuri\u0173 autoriai dokumentuoja savo gyvenim\u0105 ir apra\u0161o \u012fvykius bei apm\u0105stymus. Ta\u010diau naujienas, nuomones, paai\u0161kinimus, susijusius su platesnei auditorijai svarbia tema \u2013 politika, sportu, ekonomika, technologijomis ir pan. \u2013 taip pat galima ap\u017evelgti tinklara\u0161\u010diuose. Tinklara\u0161\u010diai yra socialin\u0117s \u017einiasklaidos forma. Tai gali b\u016bti atskiros svetain\u0117s arba tinklara\u0161\u010di\u0173 platform\u0173 (internetini\u0173 paslaug\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 kiekvienam susikurti savo tinklara\u0161t\u012f, neturint technini\u0173 \u017eini\u0173 apie svetain\u0117s k\u016brim\u0105 ir prie\u017ei\u016br\u0105) dalis. Populiarios tinklara\u0161\u010di\u0173 platformos yra \u201eWordPress\u201c, \u201eBlogger\u201c, \u201eTumblr\u201c ir \u201eMedium\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Troliai<\/h3>\n\n\n\n<p>Asmenys, kurie s\u0105moningai elgiasi provokuojan\u010diai, nekonstruktyviai ir agresyviai internetin\u0117je aplinkoje, platinantys tam tikrus prane\u0161imus, prie\u0161taraujan\u010dius prane\u0161imams, su kuriais jie nesutinka. Troliai taip elgtis gali ir patys, ta\u010diau vadinamas \u201etrolinimas\u201c yra ir vienas i\u0161 b\u016bd\u0173, naudojam\u0173 organizuojamose manipuliavimo kampanijose. Tokiais atvejais klientas paveda troliams skleisti tam tikr\u0105 informacij\u0105 ar \u017einutes, nukreipiant jas \u012f konkre\u010dius \u017emones ar nuomones. Troliai gali naudoti botus (\u017er. botai), kad sustiprint\u0173 savo veikl\u0105. Tokie veiksmai neb\u016btinai \u012ftikina kitus socialin\u0117s \u017einiasklaidos vartotojus palaikyti tam tikr\u0105 nuomon\u0119 ar pozicij\u0105. Vis d\u0117lto, jie gali trukdyti reik\u0161ti tam tikras nuomones vie\u0161ojoje erdv\u0117je, nes t\u0173 nuomoni\u0173 autoriai gali susilaikyti nuo savo po\u017ei\u016brio i\u0161rei\u0161kimo, jei \u017eino, kad d\u0117l j\u0173 jie gali b\u016bti persekiojami.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Vaizdo tinklara\u0161tis, <em>vlogas<\/em><\/h3>\n\n\n\n<p>Vaizdo \u012fra\u0161\u0173 tinklara\u0161tis arba reguliar\u016bs atnaujinimai tam tikra tema vaizdo \u012fra\u0161\u0173 formatu. Paprastai vaizdo \u012fra\u0161uose matomas ar girdimas autorius. Vaizdo tinklara\u0161\u010di\u0173 teminis spektras neribotas. Daugelis vaizdo tinklara\u0161\u010di\u0173 yra socialin\u0117je \u017einiasklaidoje, kuri leid\u017eia \u012fkelti vaizdo \u012fra\u0161us, pvz., \u201eYouTube\u201c, \u201eTikTok\u201c ir \u201eInstagram\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Virusinis turinys<\/h3>\n\n\n\n<p>Turinys, kuris tampa populiarus ir kuriuo pla\u010diai dalijamasi informacin\u0117je aplinkoje, ypa\u010d socialin\u0117je \u017einiasklaidoje. Koncepcija grind\u017eiama greito virusin\u0117s infekcijos plitimo i\u0161 vieno \u017emogaus \u012f kit\u0105 analogija. Virusinis turinys taip pat plinta tarp \u017emoni\u0173 \u2013 su juo susid\u016brusieji nori juo dalintis toliau su kitais. Turinio k\u016br\u0117jai da\u017enai yra suinteresuoti, kad j\u0173 turinys pasiekt\u0173 kuo didesn\u0119 auditorij\u0105, tod\u0117l stengiasi suteikti jam savybi\u0173, kurios paskatint\u0173 auditorij\u0105 juo dalintis. Virusi\u0161kumas taip pat gali b\u016bti neplanuotas ir kartais net nepageidaujamas: auditorija gali i\u0161augti didesn\u0117, nei tik\u0117josi turinio k\u016br\u0117jas ar platintojas. Pavyzd\u017eiui, \u017emon\u0117s, kurie nepriklauso suplanuotai auditorijai, konkret\u0173 turin\u012f gali suvokti kitaip nei buvo numatyta, o tai taip pat gali tur\u0117ti nepageidaujam\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">\u017diniatinklio nar\u0161ykl\u0117<\/h3>\n\n\n\n<p>Programa, leid\u017eianti \u012frenginio (kompiuterio, telefono, plan\u0161etinio kompiuterio) vartotojui lankytis tinklalapiuose. Yra daug skirting\u0173 nar\u0161ykli\u0173 \u2013 j\u0173 pagrindin\u0117 funkcija yra pana\u0161i, ta\u010diau jos skiriasi i\u0161vaizda, kai kuriomis ypatyb\u0117mis ir teikiamu saugumo bei privatumo lygiu. Kadangi nar\u0161ykl\u0117 apdoroja informacij\u0105 apie tinklalapius, kuriuose vartotojas lankosi, ir analizuoja \u0161iuose puslapiuose paskelbt\u0105 informacij\u0105, \u012fskaitant j\u0173 kod\u0105, privatumo ir saugumo aspektai yra labai svarb\u016bs. Populiarios nar\u0161ykl\u0117s yra: \u201eMozilla Firefox\u201c, \u201eGoogle Chrome\u201c ir \u201eMicrosoft Edge\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Algoritmai Instrukcij\u0173 grandin\u0117, leid\u017eianti rasti situacij\u0105 atitinkant\u012f sprendim\u0105. Pavyzd\u017eiui, algoritmas gali reguliuoti, koki\u0173 veiksm\u0173 reikia imtis konkre\u010diu atveju ir k\u0105 daryti, kai atsiranda tam tikros s\u0105lygos. \u0160iandien vienas i\u0161 labiausiai paplitusi\u0173 kontekst\u0173, kuriame minima \u0161i s\u0105voka, yra turinio parinkimas socialin\u0117s \u017einiasklaidos naujien\u0173 kanaluose. Algoritmai reguliuoja, kuris i\u0161 viso konkre\u010dioje platformoje paskelbto turinio gali b\u016bti patraukliausias [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"templates\/page-glossary.php","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-14435","page","type-page","status-publish","hentry"],"acf":[],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v24.4 - https:\/\/yoast.com\/wordpress\/plugins\/seo\/ -->\n<title>\u017dodyn\u0117lis - Becid<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"\u017dodyn\u0117lis - Becid\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Algoritmai Instrukcij\u0173 grandin\u0117, leid\u017eianti rasti situacij\u0105 atitinkant\u012f sprendim\u0105. Pavyzd\u017eiui, algoritmas gali reguliuoti, koki\u0173 veiksm\u0173 reikia imtis konkre\u010diu atveju ir k\u0105 daryti, kai atsiranda tam tikros s\u0105lygos. \u0160iandien vienas i\u0161 labiausiai paplitusi\u0173 kontekst\u0173, kuriame minima \u0161i s\u0105voka, yra turinio parinkimas socialin\u0117s \u017einiasklaidos naujien\u0173 kanaluose. Algoritmai reguliuoja, kuris i\u0161 viso konkre\u010dioje platformoje paskelbto turinio gali b\u016bti patraukliausias [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Becid\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2024-11-07T15:47:22+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/becid.eu\/wp-content\/uploads\/2023\/07\/OG_becid.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1200\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"630\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"22 minut\u0117s\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/\",\"url\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/\",\"name\":\"\u017dodyn\u0117lis - Becid\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/#website\"},\"datePublished\":\"2024-10-09T12:50:13+00:00\",\"dateModified\":\"2024-11-07T15:47:22+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"\u017dodyn\u0117lis\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/#website\",\"url\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/\",\"name\":\"Becid\",\"description\":\"\",\"publisher\":{\"@id\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/#organization\"},\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"},{\"@type\":\"Organization\",\"@id\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/#organization\",\"name\":\"ennio\",\"url\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/\",\"logo\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/becid.eu\/wp-content\/uploads\/2023\/07\/fav_icon.png\",\"contentUrl\":\"https:\/\/becid.eu\/wp-content\/uploads\/2023\/07\/fav_icon.png\",\"width\":128,\"height\":128,\"caption\":\"ennio\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/becid.eu\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/\"}}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"\u017dodyn\u0117lis - Becid","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"\u017dodyn\u0117lis - Becid","og_description":"Algoritmai Instrukcij\u0173 grandin\u0117, leid\u017eianti rasti situacij\u0105 atitinkant\u012f sprendim\u0105. Pavyzd\u017eiui, algoritmas gali reguliuoti, koki\u0173 veiksm\u0173 reikia imtis konkre\u010diu atveju ir k\u0105 daryti, kai atsiranda tam tikros s\u0105lygos. \u0160iandien vienas i\u0161 labiausiai paplitusi\u0173 kontekst\u0173, kuriame minima \u0161i s\u0105voka, yra turinio parinkimas socialin\u0117s \u017einiasklaidos naujien\u0173 kanaluose. Algoritmai reguliuoja, kuris i\u0161 viso konkre\u010dioje platformoje paskelbto turinio gali b\u016bti patraukliausias [&hellip;]","og_url":"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/","og_site_name":"Becid","article_modified_time":"2024-11-07T15:47:22+00:00","og_image":[{"width":1200,"height":630,"url":"https:\/\/becid.eu\/wp-content\/uploads\/2023\/07\/OG_becid.jpg","type":"image\/jpeg"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Est. reading time":"22 minut\u0117s"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/","url":"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/","name":"\u017dodyn\u0117lis - Becid","isPartOf":{"@id":"https:\/\/becid.eu\/lt\/#website"},"datePublished":"2024-10-09T12:50:13+00:00","dateModified":"2024-11-07T15:47:22+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/becid.eu\/lt\/zodynelis\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/becid.eu\/lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"\u017dodyn\u0117lis"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/becid.eu\/lt\/#website","url":"https:\/\/becid.eu\/lt\/","name":"Becid","description":"","publisher":{"@id":"https:\/\/becid.eu\/lt\/#organization"},"potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/becid.eu\/lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"Organization","@id":"https:\/\/becid.eu\/lt\/#organization","name":"ennio","url":"https:\/\/becid.eu\/lt\/","logo":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/becid.eu\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/","url":"https:\/\/becid.eu\/wp-content\/uploads\/2023\/07\/fav_icon.png","contentUrl":"https:\/\/becid.eu\/wp-content\/uploads\/2023\/07\/fav_icon.png","width":128,"height":128,"caption":"ennio"},"image":{"@id":"https:\/\/becid.eu\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/"}}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/becid.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/14435","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/becid.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/becid.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/becid.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/becid.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14435"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/becid.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/14435\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14440,"href":"https:\/\/becid.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/14435\/revisions\/14440"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/becid.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14435"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}