{"id":839,"date":"2023-08-08T13:31:40","date_gmt":"2023-08-08T13:31:40","guid":{"rendered":"https:\/\/becid.eu\/?post_type=news&p=839"},"modified":"2023-08-28T08:50:47","modified_gmt":"2023-08-28T08:50:47","slug":"atsako-ziniasklaidos-ekspertai-ar-lietuvos-regioninei-ziniasklaidai-gresia-pasauline-ziniu-dykumu-tendencija","status":"publish","type":"news","link":"https:\/\/becid.eu\/lt\/naujienos\/atsako-ziniasklaidos-ekspertai-ar-lietuvos-regioninei-ziniasklaidai-gresia-pasauline-ziniu-dykumu-tendencija\/","title":{"rendered":"Atsako \u017einiasklaidos ekspertai: ar Lietuvos regioninei \u017einiasklaidai gresia pasaulin\u0117 \u201e\u017eini\u0173 dykum\u0173\u201c tendencija?"},"content":{"rendered":"
Gegu\u017e\u0117s 7-\u0105j\u0105 \u0161alies \u017einiasklaidos darbuotojai min\u0117jo profesin\u0119 \u0161vent\u0119 \u2013 Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dien\u0105. Tai puiki proga pasidalinti refleksijomis apie tai, kokius svarbiausius i\u0161\u0161\u016bkius patiria pasaulio ir Lietuvos \u017einiasklaida bei, kaip su jais tikimasi susidoroti.<\/strong><\/p>\n Bendram siekiui didinti visuomen\u0117s skaitmenin\u012f atsparum\u0105 bei ma\u017einti dezinformacijos poveik\u012f susivienij\u0119 Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrim\u0173 centro DIGIRES asociacijos mokslininkai, \u017eurnalistai ir visuomen\u0117s veik\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vienas opiausi\u0173 \u0161io laikme\u010dio informacini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 yra jau ne pirmaus metus vykstanti regionin\u0117s \u017einiasklaidos sektoriaus transformacija.<\/p>\n Persp\u0117jama, kad laiku neradus tinkam\u0173 problemos sprendimo priemoni\u0173, pasekm\u0117s vietos \u017einiasklaidai ir \u017eurnalistams gali tapti negr\u012f\u017etamai sud\u0117tingos \u2013 regionin\u0117s \u017einiasklaidos nykimas stebimas visame pasaulyje.<\/p>\n Atlieka specifin\u0119 misij\u0105<\/strong><\/p>\n \u201eSpar\u010diai besitraukianti naujien\u0173 pasi\u016bla regionuose, did\u0117janti interes\u0173 \u012ftaka ir argumentuotos kritikos stygius sukuria palanki\u0105 terp\u0119 taip vadinamoms \u201e\u017eini\u0173 dykumoms\u201c, t. y. turinio nutyl\u0117jimams ar realiam veiklos atsitraukimui formuotis. Dar daugiau, d\u0117l skaitmenizacijos \u012ftakos intensyv\u0117jant technologinei transformacijai ir su tuo susijusiems informacijos ir \u017eini\u0173 naudojimo poky\u010diams, taip pat nepaisant spar\u010diai augan\u010dios informacin\u0117s apr\u0117pties bei technologinio pasiekiamumo, menksta \u017eini\u0173 ir politinio gyvenimo kokyb\u0117\u201c, \u2013 sako DIGIRES asociacijos vadov\u0117 ir vyriausioji tyr\u0117ja, VDU profesor\u0117 Auks\u0117 Bal\u010dytien\u0117.<\/p>\n Pasak mokslinink\u0117s, ne vienas atliktas tyrimas rodo, kad demokratiniame pasaulyje regionin\u0117 \u017einiasklaida atlieka specifin\u0119 visuomen\u0117s informavimo paskirt\u012f ir misij\u0105 bei yra b\u016btina demokratijai palaikyti. Regionin\u0117 \u017einiasklaidos b\u016bkl\u0117, jos turinio kokyb\u0117, pasiekiamumas, nepriklausomyb\u0117 nuo politik\u0173 yra nuolat veikiamos ekonomini\u0173, demografini\u0173 ir kit\u0173 socialin\u0119 bei geografin\u0119 atskirt\u012f galimai lemian\u010di\u0173 veiksni\u0173. Neatsitiktinai regionin\u0117s \u017einiasklaidos situacijos gerinimas yra \u012ftrauktas ir tarp veiklos u\u017edavini\u0173 Lietuvos visuomen\u0117s informavimo politikoje.<\/p>\n Kei\u010diasi po\u017ei\u016bris \u012f spausdint\u0105 \u017eod\u012f<\/strong><\/p>\n Neseniai LR Seimas patvirtino nauj\u0105 \u017einiasklaidos r\u0117mimo model\u012f \u2013 \u0161iuo metu veikiant\u012f Spaudos, radijo ir televizijos r\u0117mimo fond\u0105 SRTRF jau kit\u0105met pakeis Medij\u0173 r\u0117mimo fondas MRF, kuris, kaip ir jo pirmtakas, skirstys valstyb\u0117s param\u0105 \u017einiasklaidai. Priimtose pataisose numatyta, kad parama bus skiriama kult\u016brinei, regioninei, tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 ir lietuvi\u0173 i\u0161eivijos \u017einiasklaidai, naujien\u0173, tiriamajai ir \u0161vie\u010diamajai \u017eurnalistikai bei projektams pagal tarybos si\u016blomas programas.<\/p>\n Naujojo \u017einiasklaidos r\u0117mimo modelio pri\u0117mimas yra laukta naujiena regionini\u0173 \u017einiasklaidos priemoni\u0173 darbuotojams, leid\u0117jams, vietos \u017eurnalistams. \u201eD\u017eiaugiam\u0117s, kad \u012fvyko permainos, nes j\u0173 reik\u0117jo. Itin d\u017eiugina naujas po\u017ei\u016bris, kad nuo \u0161iol bus remiami ne tik kult\u016briniai \u017eurnalistinio turinio projektai, bet ir \u017einiasklaidos priemoni\u0173 veikla \u2013 technologiniai procesai, skaitmenizacija, profesinis \u017eurnalist\u0173 kompetencij\u0173 k\u0117limas\u201c, \u2013 sako Nacionalin\u0117s rajon\u0173 ir miest\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 leid\u0117j\u0173 asociacijos pirmininko pavaduotoja, laikra\u0161\u010dio \u201eBanga\u201c vyriausioji redaktor\u0117 Vilija Butkuvien\u0117.<\/p>\n Pasak pa\u0161nekov\u0117s, po COVID-19 pandemijos, Rusijos invazijos \u012f Ukrain\u0105 ypa\u010d finansin\u0117 vietos \u017einiasklaidos situacija dar labiau pablog\u0117jo. D\u0117l i\u0161augusi\u0173 prenumeratos pristatymo \u012fkaini\u0173, \u017eenkliai pakilusi\u0173 spaustuv\u0117s ka\u0161t\u0173 ne vienas leidinys yra priverstas pereiti \u012f skaitmenin\u0119 erdv\u0119 ar net visi\u0161kai nutraukti savo veikl\u0105. Nacionalin\u0117s rajon\u0173 ir miest\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 leid\u0117j\u0173 asociacijos duomenimis 2009 m. Lietuvoje buvo leid\u017eiama 250 pavadinim\u0173 spausdint\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173, pernai toki\u0173 buvo lik\u0119 154.<\/p>\n Naujas modelis teikia vil\u010di\u0173<\/strong><\/p>\n \u201eSvarbu ne tik dedikuoti dal\u012f fondo resurs\u0173 regionams, bet ir skatinti regionin\u0117s \u017einiasklaidos raid\u0105, transformacij\u0105, o spausdinto \u017eod\u017eio atveju \u2013 ir skaitmenizacij\u0105. Akivaizdu, kad jau labai greitai skaitmeninis ra\u0161tingumas ir informacijos prieinamumas internetu nebebus jokiu i\u0161\u0161\u016bkiu. Regionin\u0117 \u017einiasklaida turi tam ruo\u0161tis tiek technologi\u0161kai, tiek keisdama savo veiklos ar verslo modelius, o naujas fondas bus pasiruo\u0161\u0119s jai pad\u0117ti tai padaryti\u201c, \u2013 sako LR Kult\u016bros viceministras Vygintas Gasparavi\u010dius.<\/p>\n Pasak politiko, valstyb\u0117s pareiga yra suteikti galimybes ir resursus esamos regionin\u0117s \u017einiasklaidos stipr\u0117jimui bei transformacijai, nauj\u0173 \u017einiasklaidos priemoni\u0173 k\u016brimuisi ar atsik\u016brimui ten, kur jos nunykusios. \u201eStiprinti kokybi\u0161k\u0105, ne i\u0161imtis ir tiriam\u0105j\u0105, \u017eurnalistik\u0105 regionuose yra vienas pagrindini\u0173 u\u017edavini\u0173. Esu tikras, kad \u0161i veikla bus finansuojama vienos kuriamo fondo program\u0173. Nema\u017ea dalis detali\u0173, susijusi\u0173 su fondo veikla, bus nustatyta po\u012fstatyminiuose aktuose. Tiriamosios \u017eurnalistikos regionuose finansavimo klausimas kaip tik yra sprend\u017eiamas darbo grup\u0117je, rengian\u010dioje kuriamo fondo finansavimo gaires\u201c, \u2013 sako viceministras.<\/p>\n Pasak jo, naujoji \u012fstatymo redakcija yra progresyvi tuo, kad MRF, skirtingai nuo SRTRF, \u012fgalintas spr\u0119sti tiek \u0161iandienines, tiek b\u016bsimas \u017einiasklaidos ir medij\u0173 srities problemas, lanks\u010diai prisitaikyti prie \u017einiasklaidos srities ir medij\u0173 ekosistemos poky\u010di\u0173.<\/p>\n Auganti gr\u0117sm\u0117 i\u0161nykimui<\/strong><\/p>\n Pasak DIGIRES mokslinink\u0117s prof. A. Bal\u010dytien\u0117s, tyrimuose ne kart\u0105 akcentuota, kad regionin\u0117s \u017einiasklaidos ekonominis ir politinis nepriklausomumas yra auganti m\u016bs\u0173 \u0161alies problema. Medij\u0173 pliuralizmo steb\u0117senos (angl.\u00a0Media Pluralism Monitor, MPM<\/em>) rezultatai rodo, kad \u0161iuo metu regioniniam \u017einiasklaidos verslui kylanti rizika dar yra vertinama kaip vidutin\u0117, nors 2022 m. rizikos laipsnis buvo\u00a038 proc.<\/p>\n \u201eTa\u010diau tai jau gali b\u016bti signalas apie art\u0117jan\u010di\u0105 rimt\u0105 kriz\u0119, kuomet \u017einiasklaidos situacija regionuose keisis pernelyg drasti\u0161kai negatyvia linkme, kas jau vyksta daugelyje pasaulio \u0161ali\u0173\u201c, \u2013 sako prof. A. Bal\u010dytien\u0117.<\/p>\n Mokslinink\u0117s teigimu, pirmiausia \u012f lokali\u0173 bendruomeni\u0173 \u012ftraukties problemas, susijusias su pilietinio gyvenimo kokybe ir jos gerinimo veiksmais, buvo atsigr\u0119\u017eta teritori\u0161kai didesn\u0117se demokratinio pasaulio valstyb\u0117se, tokiose kaip JAV, Australija, ta\u010diau jau kur\u012f laik\u0105 regionin\u0117s \u017einiasklaidos problemos prad\u0117tos aktualizuoti ir ma\u017eose valstyb\u0117se, kuriose \u012fprastai formavosi \u017einiasklaidos konglomeratai \u2013 \u017eini\u0173 ir technologij\u0173 centrai, be i\u0161imties augantys verslo ir politikos sostin\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Gegu\u017e\u0117s 7-\u0105j\u0105 \u0161alies \u017einiasklaidos darbuotojai min\u0117jo profesin\u0119 \u0161vent\u0119 \u2013 Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dien\u0105. Tai puiki proga pasidalinti refleksijomis apie tai, kokius svarbiausius i\u0161\u0161\u016bkius patiria pasaulio ir Lietuvos \u017einiasklaida bei, kaip su jais tikimasi susidoroti. Bendram siekiui didinti visuomen\u0117s skaitmenin\u012f atsparum\u0105 bei ma\u017einti dezinformacijos poveik\u012f susivienij\u0119 Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrim\u0173 centro DIGIRES asociacijos mokslininkai, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1070,"parent":0,"menu_order":0,"template":"","class_list":["post-839","news","type-news","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"yoast_head":"\n