Europos S\u0105jungos finansuojamo projekto, kurio identifikacinis numeris \u2013 118471 ir kur\u012f koordinuoja Tartu universitetas (UTARTU), rezultato D2.5 dalis.<\/p>\n\n\n\n
Evita Puri\u0146a | RE:BALTICA\/RE:CHECK<\/p>\n\n\n\n
Jei norite diskredituoti Europos S\u0105jung\u0105 Baltijos \u0161alyse, skleiskite melagingus ir i\u0161 dalies teisingus teiginius apie aplinkosaug\u0105. Pavyzd\u017eiui, kad ES netrukus privers visus vairuoti elektromobilius, u\u017edraus remontuoti senus automobilius ir \u0161ildyti namus malkomis.<\/p>\n\n\n\n
Art\u0117jant Europos Parlamento rinkimams, tokie teiginiai buvo vieni populiariausi\u0173 klaidinan\u010dios informacijos pavyzd\u017ei\u0173 Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ta\u010diau apskritai \u0161is laikotarpis pra\u0117jo gana ramiai, be dideli\u0173 dezinformacijos skandal\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Situacija b\u016bt\u0173 buvusi dar ramesn\u0117, jei patys politikai neb\u016bt\u0173 k\u016br\u0119 \u012fvairi\u0173 melaging\u0173 teigini\u0173, siekdami mobilizuoti rink\u0117jus. Ypa\u010d Latvijoje kelios partijos, \u012fskaitant populiariausias tarp rink\u0117j\u0173, aktyviai skleid\u0117 dezinformacij\u0105 apie \u017dali\u0105j\u012f kurs\u0105, ES migracijos politik\u0105 ir vyriausyb\u0117s veikl\u0105. Tai daugiausia daroma per \u201eTikTok\u201c, kur aktyvi\u0173 partij\u0173 ir kandidat\u0173 skai\u010dius i\u0161augo, palyginti su vos prie\u0161 kelerius metus vykusiais nacionalinio parlamento rinkimais.<\/p>\n\n\n\n
Pastaraisiais metais aplinkosauga Europoje tapo viena pagrindini\u0173 dezinformacijos tem\u0173, greta COVID-19, Rusijos invazijos \u012f Ukrain\u0105, LGBT+ teisi\u0173 ir \u012fvairi\u0173 s\u0105mokslo teorij\u0173. Baltijos \u0161alys n\u0117ra i\u0161imtis. Art\u0117jant rinkimams, \u0161ie melagingi teiginiai buvo dar labiau sustiprinti ES \u017ealiojo kurso kontekste.<\/p>\n\n\n\n
Visose trijose \u0161alyse mitai apie elektromobilius skleid\u017eiami \u012fvairiais b\u016bdais. Prie klaidinan\u010di\u0105 informacij\u0105 socialiniuose tinkluose skleid\u017eian\u010di\u0173 asmen\u0173 ir \u017ealiajai politikai prie\u0161taraujan\u010di\u0173 politik\u0173 prisideda ir sensacingomis antra\u0161t\u0117mis skaitytojus viliojan\u010dios interneto svetain\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Latvijoje viena toki\u0173 svetaini\u0173 gegu\u017e\u0117s pabaigoje paskelb\u0117 straipsn\u012f antra\u0161te \u201eIki 2030 m. mums nebebus leid\u017eiama va\u017ein\u0117ti automobiliais su vidaus degimo varikliais\u201c. Straipsnyje nepateikiama joki\u0173 tokio teiginio \u012frodym\u0173 \u2013 tik leid\u017eiama suprasti, kad autorius tai sieja su tariamai mil\u017eini\u0161kais mokes\u010diais, kuri\u0173 \u017emon\u0117s ne\u012fstengs sumok\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
Tuo metu viena i\u0161 partij\u0173, \u0161iuo metu neturin\u010di\u0173 atstov\u0173 parlamente, \u2013 Naujoji konservatori\u0173 partija \u2013 paskelb\u0117 reklamin\u012f plakat\u0105 su \u0161\u016bkiu \u201eLaikas sustabdyti \u017dali\u0105j\u012f kurs\u0105\u201c. Plakate taip pat teigiama, kad \u201ebus leid\u017eiama naudoti senesnius automobilius\u201c, tarsi b\u016bt\u0173 buv\u0119 plan\u0173 juos u\u017edrausti. Pirmasis partijos kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161e esantis T\u0101lis Linkaits prie\u0161 ketverius metus buvo Latvijos susisiekimo ministras ir tuo metu pats si\u016bl\u0117 didinti mokes\u010dius senesniems automobiliams.<\/p>\n\n\n\n
ES NEPLANUOJA U\u017dDRAUSTI NAUDOTI, REMONTUOTI AR PARDUOTI SEN\u0172 AUTOMOBILI\u0172. VALSTYB\u0116S NAR\u0116S SUSITAR\u0116 TIK D\u0116L TO, KAD NUO 2035 M. NEBEBUS PARDUODAMI NAUJI AUTOMOBILIAI SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS.<\/p>\n\n\n\n
Be vietoje kuriam\u0173 melaging\u0173 teigini\u0173, fakt\u0173 tikrintojai taip pat prane\u0161\u0117 apie mitus, susijusius su elektromobiliais, kurie plinta i\u0161 vienos \u0161alies \u012f kit\u0105. Pavyzd\u017eiui, buvo teigiama, kad elektriniai policijos mikroautobusai Pranc\u016bzijoje<\/a> arba elektromobili\u0173 \u012fkrovimo stotel\u0117s Australijoje<\/a> i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra maitinami degalais varomais generatoriais.<\/p>\n\n\n\n Estijoje ir Lietuvoje gandus apie automobili\u0173 remonto draudim\u0105 lyd\u0117jo s\u0105mokslo teorija, es\u0105 tai yra ES plano paskatinti \u017emones pirkti naujas, aplinkai ma\u017eiau kenksmingas transporto priemones dalis. \u0160i teorija buvo populiari ir kitose Europos \u0161alyse.<\/p>\n\n\n\n Estijos \u201eDelfi\u201c fakt\u0173 tikrintoja Kaili Malts pa\u017eymi, kad Estijoje \u0161iuo metu siekiama \u012fvesti nauj\u0105 automobili\u0173 mokest\u012f, tod\u0117l tokia klaidinanti informacija gali sudaryti \u012fsp\u016bd\u012f, jog tai daroma spaud\u017eiant ES. Ta\u010diau tai netiesa. Malts nuomone, dalis visuomen\u0117s prie\u0161inasi \u017ealiosioms iniciatyvoms, o daugelis \u017emoni\u0173 neskiria ES iniciatyv\u0173 nuo Estijos nacionalin\u0117s politikos.<\/p>\n\n\n\n Latvijoje prie\u0161 pat rinkimus v\u0117l i\u0161populiar\u0117jo dar vienas mitas apie \u017dali\u0105j\u012f kurs\u0105. Buvo teigiama, kad d\u0117l ES politikos bus u\u017edrausta<\/a> \u0161ildyti namus malkomis, briketais ir med\u017eio granul\u0117mis. Ma\u017edaug prie\u0161 metus Latvijos mi\u0161k\u0173 savinink\u0173 asociacija skleid\u0117<\/a> \u0161\u012f mit\u0105, siekdama savo verslo interes\u0173.<\/p>\n\n\n\n 2023 m. viename i\u0161 pasi\u016blym\u0173 d\u0117l ES Atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 energijos direktyvos buvo numatyta apriboti param\u0105 medienos naudojimui didel\u0117se katilin\u0117se, k\u016brenamose med\u017eio skiedromis. Ta\u010diau \u0161iam pasi\u016blymui nebuvo pritarta. Nei direktyva, nei Latvijos \u012fstatymai nedraud\u017eia naudoti malk\u0173 \u0161ildymui.<\/p>\n\n\n\n \u0160i tema Latvijoje sulauk\u0117 daug d\u0117mesio, nes \u0161alis yra viena mi\u0161kingiausi\u0173<\/a> ES valstybi\u0173 ir viena i\u0161 pirmaujan\u010di\u0173 pagal medienos naudojim\u0105 \u0161ildymui. Prie\u0161 Europos Parlamento rinkimus kelios populistin\u0117s partijos pasinaudojo \u0161iuo naratyvu, u\u017etvindydamos socialinius tinklus vienu melagingu teiginiu po kito.<\/p>\n\n\n\n Garsiausiai tarp populist\u0173 rei\u0161kiasi partija \u201eLatvija pirmoje vietoje\u201c (\u201eLatvija pirmaj\u0101 viet\u0101\u201c), kuri prie\u0161 kelerius metus, vadovaujama buvusio oligarcho Ain\u0101ro \u0160leserso, i\u0161kilo kaip skiepijimui prie\u0161taraujanti politin\u0117 j\u0117ga ir iki 2022 m. vasario 24 d. ragino stiprinti draugi\u0161kus santykius su Rusija.<\/p>\n\n\n\n Dabar \u0161ios partijos atstovai, tarp kuri\u0173 netr\u016bksta s\u0105mokslo teorij\u0173 \u0161alinink\u0173, reguliariai savo de\u0161imtims t\u016bkstan\u010di\u0173 sek\u0117j\u0173 teigia, kad \u017daliasis kursas yra pavojingas, nuves Latvij\u0105 \u012f bankrot\u0105, o daugel\u012f jos gyventoj\u0173 \u2013 \u012f skurd\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kelios partijos taip pat naudojasi senu mitu<\/a>, kad Latvija yra \u017ealiausia arba viena \u017ealiausi\u0173 Europos valstybi\u0173, tod\u0117l jai nereikia jokios ES \u017ealiosios politikos.<\/p>\n\n\n\n Verta pa\u017eym\u0117ti, kad teiginys, jog Latvija yra \u017ealiausia ES valstyb\u0117, remiantis Jeilio ir Kolumbijos universitet\u0173 aplinkosaugos veiksmingumo indeksu (EPI), prie\u0161 12 met\u0173 buvo teisingas, ta\u010diau dabar taip neb\u0117ra<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Latvijoje prie\u0161 rinkimus populistin\u0117s partijos taip pat band\u0117 g\u0105sdinti visuomen\u0119 pasakojimais apie migrantus.<\/p>\n\n\n\n Neseniai Nacionalinio susivienijimo partijos, kuri po daugelio met\u0173 vald\u017eioje tapo opozicine partija, kandidatas \u201eTikTok\u201c platformoje parei\u0161k\u0117, kad \u201eatrodo, jog Europ\u0105 sunaikins ne karas, o kita katastrofa\u201c, tur\u0117damas omenyje imigrantus.<\/p>\n\n\n\n V\u0117liau kiti kandidatai skleid\u0117 teigin\u012f<\/a>, kad neseniai priimtas ES Migracijos ir prieglobs\u010dio paktas<\/a> gali \u012fpareigoti Latvij\u0105 priimti 10 000 imigrant\u0173 arba kasmet sumok\u0117ti 200 mln. eur\u0173. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 kalbama apie 99 asmenis arba 2 mln. eur\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u0160\u012f nepagr\u012fst\u0105 teigin\u012f pakartojo ir min\u0117ta partija \u201eLatvija pirmoje vietoje\u201c.<\/p>\n\n\n\n Kaip \u012fprasta, dezinformacijos skleid\u0117jai, kuri\u0173 dalis dabar patys kandidatuoja rinkimuose, band\u0117 sukelti \u012ftarim\u0173, kad Europos Parlamento rinkim\u0173 rezultatai bus suklastoti.<\/p>\n\n\n\n Estijoje konservatyvi populistin\u0117 partija EKRE skleid\u0117 gandus, kad rinkimai n\u0117ra s\u0105\u017einingi. Ji teig\u0117, kad \u017einiasklaidoje skelbiami partijos populiarumo reitingai yra ma\u017eesni, nei tur\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n\n\n\n Latvijoje vienas pagrindini\u0173 dezinformacijos skleid\u0117j\u0173 R\u016bdolfs Br\u0113manis ragino nedalyvauti i\u0161ankstiniame balsavime, teigdamas, kad, jo turimais vidiniais duomenimis, balsai bus suklastoti.<\/p>\n\n\n\n Br\u0113manis yra vienas i\u0161 skiepijimui prie\u0161taravusi\u0173 veik\u0117j\u0173, i\u0161populiar\u0117jusi\u0173 pandemijos metu. Dabar, kaip ir kiti pana\u0161\u016bs populistai, jis save laiko politiku ir dalyvauja rinkimuose. Tuo pat metu jis taip pat \u0161mei\u017eia valstyb\u0119, skleid\u017eia \u012fvairias s\u0105mokslo teorijas ir Kremliaus dezinformacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kitoje sienos pus\u0117je Lietuvos populistai band\u0117 kelti abejoni\u0173 d\u0117l Lietuvos prezidento rinkim\u0173 teis\u0117tumo. Jie lygino<\/a> Lietuv\u0105 su \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja ir Rusija, nes rinkim\u0173 nesteb\u0117jo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) steb\u0117tojai.<\/p>\n\n\n\n Gegu\u017e\u0117s pabaigoje po dviej\u0173 tur\u0173 pasibaig\u0119 prezidento rinkimai tikriausiai nukreip\u0117 visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f nuo Europos Parlamento rinkim\u0173. Pasak Lietuvos \u201eDelfi\u201c atstov\u0117s Aist\u0117s Meidut\u0117s, prie\u0161 Europos Parlamento rinkimus su ES susijusios dezinformacijos nebuvo daugiau nei \u012fprastai.<\/p>\n\n\n\n Gegu\u017e\u0117s prad\u017eioje Latvijoje pla\u010diai paplito dar viena su ES susijusi klaidingos informacijos tema.<\/p>\n\n\n\n Keli \u017einomi populistai teig\u0117, kad ES kartu su kitomis tarptautin\u0117mis organizacijomis ragina<\/a> Latvij\u0105 padidinti pensin\u012f am\u017ei\u0173 iki 75 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n Tai buvo netiesa, o pati Latvija neplanuoja didinti pensinio am\u017eiaus, kuris \u0161iuo metu yra 65 metai.<\/p>\n\n\n\n \u0160is klausimas ypa\u010d jautrus \u0161alyje, kurioje gyvenimo trukm\u0117 yra viena trumpiausi\u0173, o pensijos \u2013 vienos ma\u017eiausi\u0173 ES.<\/p>\n\n\n\n Tikriausiai d\u0117l \u0161ios prie\u017easties melagingas teiginys greitai i\u0161plito \u201eFacebook\u201c ir \u201eTikTok\u201c platformose. \u012era\u0161ai ir vaizdo \u012fra\u0161ai su \u0161iuo teiginiu i\u0161 viso pasiek\u0117 ma\u017eiausiai 300 000 \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n Pirminis \u0161ios melagienos \u0161altinis buvo jau min\u0117tas Br\u0113manis.<\/p>\n\n\n\n Baltijos \u0161alyse pla\u010diai paplitusi Kremliaus dezinformacija. Estijos \u201eDelfi\u201c atstov\u0117 Kaili Malts pa\u017eymi, kad did\u017ei\u0105j\u0105 jos dal\u012f sudaro teiginiai apie Vakar\u0173 \u012fsitraukim\u0105 \u012f kar\u0105 Ukrainoje.<\/p>\n\n\n\n Pavyzd\u017eiui, Estijoje neseniai buvo platinamas Rusijos u\u017esienio reikal\u0173 ministerijos melagingas teiginys<\/a>, kad \u0161alis i\u0161siunt\u0117 \u012f Ukrain\u0105 beveik 200 samdini\u0173. Pana\u0161\u016bs kaltinimai buvo rei\u0161kiami ir Pranc\u016bzijos kariuomenei.<\/p>\n\n\n\n Taip pat niekur nedingsta senas melagingas teiginys<\/a> apie JAV biologines laboratorijas Ukrainoje.<\/p>\n\n\n\n Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje daug d\u0117mesio sulauk\u0117 ir seniai Kremliaus skleid\u017eiama dezinformacija apie Ukrainos prezident\u0105 Volodymyr\u0105 Zelensk\u012f ir jo \u0161eim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Teigiama, kad Ukrainos vadovas yra priklausomas nuo narkotik\u0173<\/a>, tod\u0117l rinkimuose vietoj jo kandidatuos \u017emona Olena Zelenska. Tuo tarpu Zelenskos labdaros fondas kaltinamas valdantis<\/a> pedofil\u0173 tinkl\u0105, kuris neva tiekia na\u0161lai\u010diais likusius Ukrainos vaikus turtingiems Vakar\u0173 gyventojams.<\/p>\n\n\n\n Latvijoje tokie akivaizd\u017eiai i\u0161galvoti melagingi teiginiai retai sulaukia didelio populiarumo. Ta\u010diau kiti naratyvai, pavyzd\u017eiui, kad Rusijos kar\u0105 Ukrainoje i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sure\u017eisavo Vakarai arba kad Ukraina yra silpna, korumpuota ir neturi joki\u0173 galimybi\u0173 laim\u0117ti, vis dar platinami, ypa\u010d \u201eTikTok\u201c platformoje.<\/p>\n\n\n\n Latvijoje Kremliaus naratyvus palaikanti partija \u201eU\u017e stabilum\u0105!\u201c (\u201eStabilit\u0101tei!\u201c), teigianti, kad \u0161iuose rinkimuose yra tik vienas pasirinkimas \u2013 karas arba taika, turi nema\u017eai galimybi\u0173 laim\u0117ti viet\u0105 Europos Parlamente.<\/p>\n\n\n\n Ji atvirai sako rink\u0117jams, kad ES rei\u0161kia nepriklausomyb\u0117s praradim\u0105, o dabartiniai S\u0105jungos vadovai bando \u012ftraukti visuomen\u0119 \u012f naujas ginklavimosi var\u017eybas, kuriose nebelieka vietos r\u016bpes\u010diui \u017emoni\u0173 gerove.<\/p>\n\n\n\n\u201eMalkomis k\u016brenti bus draud\u017eiama\u201c<\/h2>\n\n\n\n
\u201e10 000 imigrant\u0173 per metus\u201c<\/h2>\n\n\n\n
\u201eNes\u0105\u017einingi rinkimai\u201c<\/h2>\n\n\n\n
\u201eES reikalauja didinti pensin\u012f am\u017ei\u0173\u201c<\/h2>\n\n\n\n
\u201eEuropa \u012ftraukia mus \u012f kar\u0105\u201c<\/h2>\n\n\n\n