Gyventojų kontrolė ir finansiniai apribojimai: kas meluojama apie skaitmeninį eurą

Teiginiai

Su skaitmeniniu euru bus galima atlikti operacijas iki 50 eurų, ir ne daugiau nei iki 1000 eurų per mėnesį. Per mėnesį bus galima atlikti ne daugiau nei 50 operacijų. Vartotojas galės turėti ne daugiau nei 3000 skaitmeninių eurų. Skaitmeninis euras turės galiojimo laiką ir juo bus galima atsiskaityti tik vyriausybės patvirtintose parduotuvėse. Tai nebus anoniminė valiuta, ji bus programuojama ir ECB bei vyriausybės galės nustatyti išlaidų skaitmeniniais eurais apribojimus.

Verdiktas

Manipuliacija. ECB nėra nurodęs sumos limitų nei pavienėms, nei mėnesinėms operacijoms skaitmeniniu euru. Anksčiau svarstyta, kad mėnesinis maksimalus operacijų skaičius galėtų būti 1000. Tiesa, kad ECB siūlo ribotą skaitmeninio euro sumą vartotojo piniginėje, kol kas siūloma 3000 eurų. Tačiau skaitmeninis euras neturės galiojimo laiko ir kitokių apribojimų, kokiems atsiskaitymams ir kur galėtų būti naudojamas, tai nebus programuojama valiuta. Skaitmeninio euro sistema negalės identifikuoti asmenų pagal jų mokėjimus.

Melo detektoriaus komentaras

Europos Parlamente skinantis kelią skaitmeniniam eurui, socialiniuose tinkluose daugėja su šia inovacija susijusių melagienų. Meluojama apie skaitmeninio euro savybes, įvedimo laiką ir būdą, gąsdinama, kad ši technologija taps gyventojų kontrolės įrankiu.

Skaitmeninį eurą lydinčios melagienos kuria Europos Sąjungos, kaip autoritarinės ir viską kontroliuojančios institucijos, įvaizdį. Sėjant baimę dėl neegzistuojančių išlaidų limitų, valiutos programavimo ir gyventojų sekimo, siekiama sukelti visuomenės pasipriešinimą šiai inovacijai ir pakirsti pasitikėjimą ES bei jos institucijomis.

„Melo detektorius“ detaliai paaiškina, kokie teiginiai platinami apie skaitmeninį eurą ir kurie iš jų neatitinka tiesos.

Teiginys: vartotojai galėtų išleisti ne daugiau nei 50 skaitmeninių eurų vienai operacijai.

Nors 2023 m. ECB iš tiesų svarstė apie galimus limitus pavienėms operacijoms, pavyzdžiui, 50 eurų, šiuo metu nėra nurodoma, kad skaitmeninio euro operacijoms planuojama taikyti kokius nors limitus.

Teiginys: vartotojai galėtų išleisti ne daugiau kaip 1000 eurų per mėnesį.

ECB nenurodo, kad vartotojai būtų apriboti, kiek skaitmeninių eurų galėtų išleisti per mėnesį.

Teiginys: vartotojai galėtų atlikti ne daugiau kaip 50 operacijų per mėnesį.

Anksčiau ECB svarstė, kad vartotojai galėtų atlikti iki 1000 operacijų per mėnesį. Kol kas ECB nenurodo galutinio galimų operacijų skaičiaus.

Teiginys: vartotojams leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3000 skaitmeninių eurų.

Tiesa, ECB nurodo, kad vartotojai galės laikyti ribotą skaitmeninių eurų sumą, kol kas hipotetinė riba nurodoma būtent 3000 eurų. Tai nereiškia, kad tai bus visi vartotojo galimi turėti pinigai, ši suma – maksimali suma, galinti būti vartotojo skaitmeninėje piniginėje, kurią vartotojas bet kada galės papildyti.

Teiginys: skaitmeninis euras bus programuojamas, todėl vyriausybės ir centriniai bankai galės nustatyti išlaidų apribojimus.

Programuojami pinigai – skaitmeninė pinigų forma, naudojama iš anksto nustatytam tikslui, kaip kuponas su apribojimais, kur, kada ar su kuo juos galima naudoti.

ECB nurodo, kad skaitmeninis euras niekada nebus programuojami pinigai.

Teiginys: skaitmeninį eurą bus galima išleisti tik vyriausybės patvirtintose parduotuvėse.

Nebus reguliuojama, kur galima leisti skaitmeninį eurą. Šios technologijos tikslas yra turėti visoje euro zonoje priimamą skaitmeninę mokėjimo priemonę, kurią būtų galima naudoti parduotuvėse, internete ar tarp asmenų.

Teiginys: skaitmeninis euras bus užprogramuotas taip, kad jo galiojimas pasibaigtų po tam tikro laiko.

ECB dokumentuose nėra nuostatos, kad skaitmeninis euras turėtų galiojimo datą.

Teiginys: skaitmeninis euras nebus visiškai anonimiškas.

ECB užtikrina, kad skaitmeninio euro sistema negalės identifikuoti asmenų pagal jų mokėjimus, o asmeniniai operacijų duomenys bus žinomi tik mokėtojui ir gavėjui.

Kas yra skaitmeninis euras?

Skaitmeninis euras yra planuojama nemokama, saugi ir privati elektroninė mokėjimo priemonė, apimanti visą euro zoną. Paprastai tariant, tai būtų bendra euro zonos skaitmeninė valiuta.

Pasak ECB, skaitmeninis euras būtų saugomas vartotojo banke arba pas viešą tarpininką. Šia valiuta būtų galima atsiskaityti internete, telefonu arba kortele, daryti pavedimus. Paprasčiausia tai įsivaizduoti kaip atskirą skaitmeninę piniginę.

Melagienų skleidėjai taip pat skelbia, kad skaitmeninis euras pakeis grynuosius ir taps būdu kontroliuoti euro zonos gyventojų atsiskaitymus. Iš tikrųjų, skaitmeninis euras papildys grynuosius ir esamas bankininkystės paslaugas, o ne jas pakeis.

Planuojama, kad skaitmeninio euro sistema, palaikys tiek internetinius, tiek ne internetinius mokėjimus ir užtikrins aukštą privatumo lygį, nes ECB negalės tiesiogiai identifikuoti vartotojų pagal jų mokėjimo duomenis.

Birželio 23 d. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas pritarė skaitmeninio euro įvedimui. Tiesa, skirtingai nei skelbiama socialiniuose tinkluose, tai nereiškia, kad Europos Sąjungoje jau įvestas skaitmeninis euras. Galutinį sprendimą dar turės patvirtinti Europos Taryba.

Be to, skaitmeninio euro įvedimas ES planuojamas tik 2029 m. Pasak Europos centrinio banko, bandomasis projektas ir pradiniai sandoriai galėtų būti vykdomi anksčiau, galbūt jau 2027 m. viduryje, siekiant pasirengti galimai emisijai 2029 m.

Šaltiniai

Christie, Rebecca. „Holdings limit will prove central to the digital euro’s future“. 2023 m. gegužės 9 d.

European Central Bank. „FAQs on the digital euro“. Atnaujinta 2026 m. kovo 5 d.

European Parliament. „Digital euro: MEPs want to ensure sovereignty, privacy and financial stability“. 2026 m. birželio 23 d.

European Central Bank. „Preparation phase of a digital euro – Closing report“. 2025 m.

European Central Bank. „Digital euro“.

Vasques, Eleonora. „European Parliament backs long-awaited digital euro to reduce US dominance in payments“. 2026 m. birželio 23 d.