Atsargos majoras sutrypė Kremliaus pamėgtą mitą: Lietuvos karinė technika – ne „gelžgaliai“
Teiginiai
Į Lietuvą gabenama pasenusi karinė technika.
Verdiktas
Melas. Nuo 2014 m., kai Rusijos Federacija neteisėtai aneksavo Krymą, Lietuva pradėjo esminę savo kariuomenės modernizaciją. Per daugiau nei dešimtmetį Lietuva įsigijo modernios karinės technikos ir ginkluotės: priešlėktuvines gynybos sistemų, modernizuotų haubicų, pėstininkų kovos mašinų, raketinės artilerijos sistemų ir kitos reikšmingos ginkluotės ir technikos.
Melo detektoriaus komentaras
Tai, kad Lietuva ar kitos NATO aljanso narės Baltijos šalyse turi nepažangią ar pasenusią karinę techniką – mėgstamas Kremliaus naratyvas. Juo bandoma sukurti įspūdį, kad Lietuvą, nors ji ir skiria dideles sumas gynybai, pasiekia „gelžgaliai“, o ne moderni karinė technika. Taip agresorė Rusijos Federacija bando vaizduoti Lietuvą, Baltijos šalis ir bendrai NATO kaip silpnas veikėjas.
Kovo pabaigoje vykstant JAV karių gelbėjimo operacijai Pabradėje, šį naratyvą pabandyta prikelti kalbant apie karinės technikos sukeliamą taršą. Viename iš vaizdo įrašų svetainėje „Būkime vieningi“ skelbti karinės technikos Pabradėje vaizdai, ir, fiksuojant jos išmetamąsias dujas, tvirtinta, kad ši karinė technika yra nusenusi.
Nuo 2014 m. perkame naują ir modernią techniką
Dažnai karybos temas komentuojantis atsargos majoras Darius Antanaitis juokiasi išgirdęs teiginį apie „nusenusią“ karinę techniką Lietuvoje. Jis pažymi, kad Lietuva yra šalis, perkanti ne pasenusią, o naują ginkluotę, kurią būtų galima naudoti kelis dešimtmečius į priekį.
„Grubiai pasakius, yra trijų rūšių valstybės. Tai pirmos valstybės – kurios perka tik naudotą seną techniką. Tai tos valstybės nejaučia grėsmės ir joms tiktai reikia išlaikyti simbolines pajėgas.
Antros valstybės – kurios perka naują techniką, bet pačios negamina ir perka iš užsienio, kurios jaučia grėsmę ir nori būti pasiruošusios ateities grėsmėms, kadangi kovos technika paprastai eksploatuojama mažų mažiausiai 50–60 metų. Tai Lietuva yra tarp jų.
Ir trečios rūšies valstybės, kurios pačios investuoja į ateities technologijas ir pačios kuria ir gamina ginkluotę. Tai, pavyzdžiui, Vokietija, JAV, Ispanija, Didžioji Britanija ir panašiai“, – „Melo detektoriui“ sakė D. Antanaitis.
Atsargos majoras užtikrina, kad nuo 2014 m. Lietuva pradėjo įsigyti aukštos kokybės ir naujausios laidos kovinę techniką ir ginkluotę.
„Tai galima pasakyti apie pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, kurios ginkluotos 30 mm automatine patranka bei prieštankinėmis raketomis „Spike“, taip pat visureigius JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle – red.) iš JAV, kurie tik dabar buvo pradėti gaminti ir mes buvome vieni iš pirmųjų klientų.
Taip pat ir minosvaidžiai, pirkti iš Ispanijos, ir kita ginkluotė. Lietuva nuo 2014 m. arba visai nepirko pasenusios arba naudotos ginkluotės, o jeigu ir pirko, tai labai simbolinius kiekius“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Lietuvos kariuomenės modernizacija
Ir iš tikrųjų, reikšmingą kariuomenės modernizaciją Lietuva pradėjo po to, kai 2014 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir aneksavo Krymą. Tai buvo esminis lūžis ne tik Lietuvos, bet ir viso NATO rytinio flango saugumo politikoje.
Nuo 2014 m. Lietuva nuosekliai ir sparčiai didino išlaidas krašto apsaugai, kol 2019 m. pasiekė 2 proc. BVP, o per 2025 m. planuojama pasiekti 3,93 proc. BVP.
Per artimiausią dešimtmetį kariuomenės modernizacijai, įskaitant infrastruktūros plėtrą ir amunicijos kaupimą, kasmet numatoma skirti po beveik 950 mln. eurų.
„Atsižvelgiant į tai, ko reikia NATO reikalavimus atitinkančiai Lietuvos kariuomenei, yra įsigyjamos pėstininkų kovos mašinos, šarvuotos transporto priemonės, prieštankinė ginkluotė, įvairios paskirties dronai, antidronai, lengvoji ginkluotė, vystomos mūšio valdymo informacinės ir simuliacinės sistemos, perkamos artilerinės sistemos ir kita karinė įranga bei ginkluotė“, – pernai pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Nuo 2014 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo priešlėktuvines gynybos sistemas GROM, modernizuotas haubicas PzH2000, pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, raketinės artilerijos sistemų HIMARS (šios dar nėra pristatytos) ir kitos reikšmingos ginkluotės ir technikos.
2023 m. reikšmingai atnaujintas Lietuvos kariuomenės transporto parkas: nauji motociklai, įvairios priekabos ir krautuvai, kranai, sunkvežimiai, nešarvuotieji visureigiai, sunkvežimiai, administracinis transportas.
Šaltiniai
Skambutis telefonu su atsargos majoru Dariumi Antanaičiu. 2025 m. balandžio 7 d.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. „Gynybos biudžetas“. Atnaujinta 2025 m. kovo 10 d.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. „Kariuomenės modernizacija: kovinė galia ir atgrasymo potencialas didėja kasdien“. 2024 m. kovo 14 d.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. „Lietuvos kariuomenę pasiekė pirmoji priešlėktuvinės gynybos sistemos GROM siunta“. 2014 m. gruodžio 22 m.
Lietuvos kariuomenė. „Artilerijos batalioną pasiekė pirmosios modernizuotos haubicos PzH 2000“. 2018 m. gruodžio 14 d.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. „Baigtą „Vilkų“ įsigijimą apžvelgęs A. Anušauskas: mūsų pėstininkų kovos mašinos – vienos geriausių NATO šalyse“. 2024 m. sausio 12 d.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. „Naujas Lietuvos kariuomenės pajėgumas: su JAV sudaryta sutartis dėl raketinės artilerijos sistemų HIMARS įsigijimo“. 2022 m. gruodžio 16 d.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. „Didžiausi 2023 metų gynybos įsigijimai: nuo amunicijos ir transporto iki ginkluotės ir kovos platformų“. 2024 m. sausio 5 d.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. „2024 m. kariuomenės kovinė galia stiprinama naujais įsigijimais: nuo dronų iki moderniausių gynybos sistemų“. 2024 m. sausio 22 d.