Teiginiai
Eksbankinkas prezidentas G. Nausėda siūlo karo mašiną finansuoti gyventojų sukauptais pinigais bankuose. G. Nausėda nutarė gynybai skirti 5-6% nuo BVP ir apšvarinti gyventojus.
Verdiktas
Melas. Nors ir svarstoma galimybė gynybos finansavimą didinti „įdarbinant“ Lietuvos gyventojų indėlius, tačiau jie nebus nacionalizuoti, žmonės savo pinigus galės atsiimti kada tik panorėję.
Melo detektoriaus komentaras
Sausio viduryje pirmą kartą posėdžiavusi naujos sudėties Valstybės gynimo taryba vienbalsiai nusprendė 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP, o tai sudaro apie 12-13 mlrd. eurų.
„Rusijos karinės agresijos grėsmė reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą bei atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus, būtent tai ir darome“, – po VGT posėdžio kalbėjo šalies vadovas.
Po tokio istorinio sprendimo iškart imtas kelti klausimas, o iš kur bus imami pinigai, nes kasmet jų reikės kelių milijardų eurų. G. Nausėda pabrėžė, kad į gyventojų kišenes nebus lendama.
Susitikęs su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi šalies vadovas aptarė neišnaudotas valstybės finansines galimybes ir rezervus, kurių potencialo nukreipimas į Lietuvos ekonomiką augintų bendrąjį vidaus produktą, leistų didinti šalies išlaidas gynybai nedidinant mokesčių ir nemažinant socialinių išlaidų.
Prezidentas su Lietuvos banko vadovu aptarė galimybę intensyviau Lietuvos ekonomikoje „įdarbinti“ gyventojų laikomus indėlius. Buvo susitarta, kad tolesnės analizės vertos dvi alternatyvos. Pirmoji galimybė – pasiūlymas gyventojams dalį savo santaupų laisvu apsisprendimu laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose lėšos gyventojams prireikus būtų iškart pasiekiamos, o už šiuos indėlius būtų mokamos valstybės reguliuojamos normos palūkanos. Taikant teisinius mechanizmus šios gyventojų santaupos būtų skolinamos Nacionaliniam plėtros bankui ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus. Toks vidaus išteklius prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo. Antroji alternatyva – galimybė suteikti Nacionaliniam plėtros bankui ILTE teisę tiesiogiai iš gyventojų priimti taupomuosius indėlius ir investuoti juos į šalies ekonomiką.
Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. trečiąjį ketvirtį visi indėliai padidėjo 2,8 mlrd. Eur (5,2 %) – iki 55,5 mlrd. Eur, o pašalinus „Revolut“ grupės (daugiausia veikiančios kitose Europos Sąjungos šalyse) įtaką, išaugo beveik 1,1 mlrd. Eur (2,8 %). Labiausiai prie šio pokyčio prisidėjo 0,6 mlrd. Eur augę įmonių indėliai.
Indėlių palūkanų normoms nustojus augti, sulėtėjo ir terminuotųjų bei kaupiamųjų indėlių dalies didėjimas bankuose. Gyventojų terminuotieji indėliai per trečiąjį ketvirtį padidėjo 294 mln. Eur (arba 3,5 %) – iki 8,8 mlrd. Eur, jų dalis indėlių portfelyje sudarė 37,1 proc. Namų ūkių einamieji indėliai sudarė 14,9 mlrd. Eur.
G. Nausėda pabrėžė, kad išlaidos gynybai bus didinamos pasitelkiant mišrų modelį. Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.
Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.
Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30-35 proc..
Šaltiniai
Prezidento komunikacijos grupė. Prezidentas: 2026-2030 m. gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. BVP. 2025 m. sausio 17 d.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, Martyna Pikelytė, Benas Brunalas. Augustė Lyberytė. Nausėda: sutarėme 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP (ekspertai: tai istorinis sprendimas) 2025 m. sausio 17 d.
Prezidento komunikacijos grupė. Prezidentas susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku. 2025 m. sausio 24 d.
Lietuvos bankas. Bankų sektorius: trečiąjį ketvirtį paskolos ir indėliai augo daugiau kaip po milijardą eurų, gerėjo paskolų kokybė. 2025 m. sausio 21 d.
Žygimantas Šilobritas. Nausėda sako, kad išlaidos gynybai bus didinamos pasitelkiant mišrų modelį: prireiks ir Kubiliaus pastangų. 2025 m. sausio 28 d.
„Delfi“ TV. Iš esmės su Rimantu Šadžiumi. 5-6 proc. gynybai: iš kur imsime lėšų? 2025 m. sausio 22 d.